baneris leidinys

kaladieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Atkurtos nuosavybės teise į žemę savininkė kaunietė Marija Kaladienė ramiai tėvų žeme džiaugėsi iki tol, kol prireikė geodezinių matavimų. Juos pradėjus, tikra to žodžio prasme, įsivyravo nesantaika tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo Algirdo Vaičiūno ir žemės, esančios Lekėčių seniūnijos Nosiedų kaime, savininkės M. Kaladienės.

Nuotr. Susitikime M. Kaladienė bandė aiškintis, kaip atsitiko, kad jos turimuose dokumentuose nėra nurodytas kelias, esantis per jos sklypą.

Neužbaigiami matavimo darbai

Panašu, jog mūsų šalyje žemės klausimai gan dažnai sprendžiami itin skaudžiai. Ponios M. Kaladienės istorija tai dar kartą patvirtino. Ši garbaus amžiaus moteris ir jos sesuo Elena Danutė Antanavičienė prieš kiek daugiau nei dešimtmetį atkurtos nuosavybės teise atgavo jų tėvams priklaususią žemę (1,5 ha). Po kiek laiko vienintele žemės savininke tapo tik M. Kaladienė, kuri norėdama susitvarkyti visus reikalingus žemės dokumentus, prieš maždaug pusantrų metų nusprendė padaryti žemės geodezinius matavimus, kuriuos atlikti ėmėsi UAB „Druskininkų geodezija“ matininkas Kęstutis Mačiokas. Matyt, jis nė negalvojo, kad bus taip sudėtinga atsiskaityti už šiuos darbus Šakių žemėtvarkos skyriui, nes jau trečią kartą pristatyta byla buvo atmesta dėl vienintelės klaidos. Pasak matininko K. Mačioko, pagrindinė problema yra kelias, kuris vienuose planuose parodytas, kituose – ne. Prieš pusantrų metų pradėti tikslieji žemės matavimo darbai nepajuda iš sąstingio vietos dėl K. Mačioko parengtoje byloje neįbraižyto trečios kategorijos keturių metrų pločio kelio, vedančio tiesiai per M. Kaladienės sklypą kaimyninės sodybos link. Tad šis kelias, kuris, regis, net nepanašus į kelią, šiuo atveju ir tapo žemės savininkės ir valstybės tarnautojo A. Vaičiūno ginčo objektu. Pati M. Kaladienė įsitikinusi, kad kelią per jos sklypą norima padaryti specialiai, nes ji yra girdėjusi, kad kaimynystėje, beje gan gražioje vietoje, apsuptoje subrendusio pušų miško, žemes atsikėlę naujieji kaimynai nori kurti kaimo turizmo sodybą. Aiškinantis situaciją telefonu pavyko susisiekti su Kretingoje gyvenančiu Arnoldu Balsevičiumi – M. Kaladienės kaimynu, kuris paneigė moters turimas žinias dėl kaimo turizmo sodybos.
 
Susitikimas akis į akį

Kad ši situacija būtų deramai išsiaiškinta, laikraštis „Draugas“ inicijavo žemės savininkės ir Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. Vaičiūno susitikimą. Geranoriškai savo kabinete priėmęs M. Kaladienę, K. Mačioką ir žiniasklaidos atstovus A. Vaičiūnas susitikimo metu priminė, jog 1998 metais birželio 3 dieną M. Kaladienei ir jos seseriai E. D. Antanavičienei Lekėčių kadastro vietovės Nosiedų kaime buvo grąžintas natūra žemės sklypų ribų paženklinimo aktas. Pasak vedėjo, jame rašoma, kad rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte M. Kaladienei ir E. D. Antanavičienei suformuotas grąžinti natūra 66 a namų valdos žemės sklypas. 1999 metų balandžio 20 dieną greta buvo grąžintas 84 a miško sklypas. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje, pasak A. Vaičiūno,  ribomis parodyta trečios kategorijos keturių metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Minėtoje byloje yra padėti abiejų savininkių parašai. Į tokius vedėjo išdėstytus faktus reaguodama M. Kaladienė atrėžė: „Aš šito nemačiau. Šitą liniją galėjo parašyti po mano parašo padėjimo. Nebuvo šitos linijos, kai buvo dedamas šitas parašas“. „Ponia, kieko čia parašai? Neišsidirbinėkite. Sakau atvirai, jau sykį bandėte mane papirkti. Žiūrėkite, yra jūsų parašai, yra linija. Prašau, duokite ekspertizei“-, audringoje diskusijoje išrėžė A. Vaičiūnas.

Susitikime M. Kaladienė prašė paaiškinti, kodėl tik 1999 metų rugpjūčio 20 dieną buvo pripažinta nuosavybės teisė, o vedėjas situaciją aiškina ankstesnėmis datomis. „Nuosavybės teisė daug vėliau pripažinta ir šios žemės sklypo servituto nėra“,- sakė M. Kaladienė. Vėlgi replikuodamas į pastabą A. Vaičiūnas pridūrė: „Žemės sklypas prasideda ne nuo to, kai gauni dokumentą, bet nuo jo pamatavimo vietoje. Ir tik pamatavus vietoje, parengus paženklinimo sklypo aktą, vietoj rašomas sklypo abriso brėžinys, ant kurio jūsų parašai, po to formuojama byla, su kuria vėliau jūs supažindinami. Parengus supažindinimo bylą, priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurį jūs rodote. Labai keista būtų, jeigu pirmiau būtų išduotas sprendimas ar registracijos pažyma, negu parengtas paženklinimas“.

Vadovaujasi teismo sprendimu

M. Kaladienė gindama savo interesus rėmėsi 1997 metų gruodžio 30 dienos teismo sprendimu, kuriame akcentuojama, kad jos tėvai valdė 1,5 ha žemės sklypą, kuriame niekada nebuvo kelio. „Servituto šios žemės sklypuose nėra. Jeigu nėra servituto, kelią darant reikia derinti su savininkais. Tai yra mano nuosavybė ir daryti savavališkai kelią, tai reiškia supriešinti kaimynus. Palikdami kelią, mes lipame ant kaimynų tvorų, gaunasi piktumai. Senuosiuose dokumentuose jokio kelio nėra. Dabar, viršininke, jeigu gražiai tartumėtės su manimi, sakytumėte mums reikia, nes čia atsikėlė žmogus į tą pušyną. Nė vienuose brėžiniuose, kuriuos aš turiu nėra jokios linijos. Juk tas pušynas – antros kategorijos rekreacinė zona, kurioje negali daryti nei kelių, nei statyti net sodinti“,- kalbėjo M. Kaladienė. Tuo tarpu jos kaimynas A. Balsevičius, paklaustas apie tai, ar jam reikalingas tas keliukas, dėl kurio ginčijamasi, sakė, kad ir per jo sklypą jis eina. Jis nenorintis jokių konfliktų ir bandys su M. Kaladiene pasikalbėti asmeniškai.

Tuo tarpu A. Vaičiūnas pridūrė, jog šiuo atveju jis mato bandymą užgrobti valstybinę žemę: „Dabar jeigu tai bus bandymas užgrobti valstybinę žemę, tai teks kreiptis į teisėsaugą. Noriu pasakyti, kad tikrai rimtai reikia pasižiūrėti, ir jums patiems suprasti. Jūs bandote suklaidinti kitus žmones, kad nėra servituto įrašyta, o servitutas nustatomas, kai yra nuosava žemė. Šiuo atveju tai nėra privati žemė. Aš noriu pasakyti, kad byla yra originali. Nereikia užimti valstybinės žemės“. Tačiau ponia M. Kaladienė vadovaujasi teismo sprendimu ir yra įsitikinusi, kad 1,5 ha sklypas turi būti vientisas. Anot M. Kaladienės,  nebuvo to kelio, o žemėtvarkininkai daro tai, ką nori daryti.

Grasina teismais

Ginčo objektu tapęs kelias išties nepanašus į normalų kelią. Pasak A. Vaičiūno, nekilnojamo turto objektas, jeigu jis matuojamas ir ženklinamas, jis turi turėti ir privažiavimą. Arba servituto pagrindu, arba per valstybinę žemę. Jį šiuo atveju Valstybinis žemėtvarkos projektavimo institutas yra palikęs kaip įsiterpusią vietą tarp sklypų. Tai, kad kelias liko neprižiūrėtas – tai seniūnijos reikalas.

Kaip būtų galima žmogiškai paaiškinti, kad dokumentai pas savininkę vienoki, o pas jus kitoki?,- klausėme A. Vaičiūno. „Jie yra vienodi, tik skirtingai traktuojami. Tiesa yra ir turi būti viena, kad Rižauskai valdė 1,5 ha“,- atsakė žemėtvarkininkas.

Deja, susitikimas baigėsi nieko nepasiekus. M. Kaladienė vedėjui pažadėjo išgarsėjimą respublikinėje spaudoje bei bylinėjimąsi ne Šakių apylinkės teisme.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos