Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ilgąjį šventinį savaitgalį neįtikėtino dydžio laimikis nudžiugino užkietėjusį žveją Vytautą Unguvaitį. Rugpjūčio 13-osios vakare šakietis sužvejojo įspūdingo dydžio šamą, bet, pasak žvejo, ateityje jis bandys sužvejoti dar didesnę minėtos veislės žuvį.

Nuotr. Praėjusį šeštadienį užkietėjęs žvejys V. Unguvaitis Nemune sužvejojo 42 kg 400 gr svorio ir 1 m 76 cm ilgio šamą. Tempdamas laimikį į krantą žvejys pavargo ne ką mažiau nei šamas.
 

Žvejybą mylintis šakietis V. Unguvaitis praėjusį ilgąjį savaitgalį žvejojo tikrai ne veltui. Šeštadienį vyriškis kartu su broliu ir draugu griebėsi už meškerių ir nukeliavo Nemuno link, į mėgstamas žvejybos vietas. Kaip ir kiekvienas žvejys turi paslapčių, taip ir V. Unguvaitis, tiksliai neatskleidžia, kurioje vietoje žvejojo. Jis tik įvardija, kad Jurbarko rajono teritorijoje, Nemune  vykusi žvejyba V. Unguvaičiui buvo itin sėkminga. „Šeštadienio vakaras. 21.30 val. užkibo, 22.30 val. ištraukiau šamą“,- konkrečiai įvykio faktus dėstė žvejys. Įspūdingo dydžio šamą V. Unguvaitis traukė beveik valandą laiko ir Nemuno pakrante jis nukeliavo 2,5 km. Kas pasakys, kad tokios pastangos buvo veltui? Iš Nemuno ištrauktas laimikis svėrė 42 kg 400 gr ir buvo 1 m 76 cm ilgio. Jis patikino, jog tokio didelio šamo sužvejojimas yra žvejo profesionalumo įrodymas. Smalsumo dėlei V. Unguvaičio paprašėme paspėlioti, kokio amžiaus galėtų būti šis milžiniškas šamas. Vyriškis, kiek abejodamas ar tiksliai atsakys, teigė, jog jis gali būti apie 30 metų amžiaus. „Lietuvoje šamų maitinimosi periodas yra gana trumpas. Žiemos metu jie nesimaitina. Pavyzdžiui, Ispanijoje šamai užauga per 10 -15 metų ir pasiekia tokį svorį, kokį aš sužvejojau. Lietuvoje, kadangi mitybos periodas yra perpus trumpesnis, jis pradeda maitintis gegužės mėnesį, pabaigia spalio mėnesį. Visą šaltąjį periodą šamai ramiai ilsisi duobėje ir sukauptus riebalus išnaudoja kaip meškos žiemodamos“, - apie šamų veislės žuvį pasakojo V. Unguvaitis. Žvejoti ir be abejo žuvį valgyti mėgstantis V. Unguvaitis jau paragavo savo milžiniško laimikio. Vytautas juokiasi, kad šio laimikio užteko ir draugams, ir giminei pavaišinti. „Mėsa skani. Kažkas panašaus į ungurio ir ašakų mėsoje nėra“, - sakė V. Unguvaitis.

 
Beje, vos tik sutikus V. Unguvaitį teko išgirsti, kad tokiam laimikiui jis ruošėsi net ketverius metus. Žvejo išdrįsome pasiteirauti, ką reiškia, ruoštis ketverius metus? „Mokymams gaudyti - informacijos kaupimas, knygų skaitymas, mokomųjų filmų žiūrėjimas ir t.t.“,- sakė jis. Paklaustas, ką jam reiškia toks laimikis, kuo jis ypatingas, kad reikia žvejoti būtent šamą, V. Unguvaitis sakė: „Ši žuvis ypatinga. Šamas – Lietuvos upių karalius“. Apskritai iki nusprendžiant gaudyti tik šamus, jam puikiai sekėsi gaudyti visas kitas žuvų rūšis. Tačiau vieną kartą sau pasakė: „Užteks, reikia gaudyti pačią geriausią žuvį, kokią galima pagauti Lietuvoje“.  
Beje, iki šio laimikio šakietis buvo pagavęs kelis mažesnius šamus, kurie svėrė po 16 ir 18 kg. Žvejys dabar jau kelia sau dar aukštesnę kartelę ir tikisi pagauti šamą, kuris svertų iki 60  ir daugiau kilogramų. „Kaip sakoma, žvejyboje nėra nieko išbaigto. Visą laiką yra tęstinumas. Kartą paragavęs, negali sustoti“,- juokėsi V. Unguvaitis. Siekti aukštesnių rezultatų yra kaip. Anot V. Unguvaičio, Lietuvoje narai yra užfiksavę net 150 kg sveriantį šamą. Galbūt neveltui tarp žmonių sklando legendos apie vandenyse gyvenančias Lochneso pabaisas. V. Unguvaitis, neatmesdamas tos galimybės, pasakojo, kad prieškario metais šamai yra užpuolę besimaudančius vaikus. „Vaikai dažniausiai maudosi vasarą, o tuo metu šamai neršia. Ir jeigu jiems kas nors drumsčia ramybę, tai jie gali pulti ir žmones,- pasakojo V. Unguvaitis.

Pabaigai reikia paminėti, kad 42 kg 400 gr sveriantį ir 1 m 76 cm šamą šakietis pagavo galinga dugnine meškere. Masalui buvo panaudota saujelė naktinių sliekų.