Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lietuvoje trejetą metų veikiantis Vilniaus karinis istorinis susivienijimas „Pamiršti kariai“ vienija tuos žmones, kurie savo entuziazmu, pastangomis daro tai, kad pamiškėse ar pačiuose miškuose palaidotų karių palaikai atgultų garbingoje Amžinojo poilsio vietoje. Rugpjūčio mėnesį pamirštų karių palaikų buvo ieškoma ir Šakių rajone.

Nuotr. Susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai V. Kazakovas (dešinėje) ir J. Janušauskas apžiūrėjo karių palaikus, kurie bus išvežti ir atliktas jų tyrimas Mykolo Romerio universitete, Teismo medicinos instituto  Vilniaus skyriuje.

Vykdė paiešką

Pagal gautą girėniškio A. M. išankstinį pranešimą, rugpjūčio 20 dieną Šakių seniūnijos Kuodžių kaimo ribose esančio miškelio pakraštyje susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai vykdė karo aukų palaikų paiešką, kurios metu buvo aptikti trijų žmonių palaikai, kurie, kaip manoma, galėjo būti žuvę 1941 metais karinių veiksmų metu. Tuomet pradėtas kasinėjimas toliau buvo tęsiamas dar praėjusį sekmadienį. Pasak susivienijimo įkūrėjo ir vadovo Vladimiro Kazakovo, Šakių, Vilkaviškio bei kituose su pasieniu besiribojančiuose rajonuose, kur Antrojo pasaulinio karo metu ėjo frontas, pamiškėse ar tiesiog miškuose karių laidojimo vietų esama nemažai. „Šalyje informacijos apie aptiktų karių palaikus tikrai užtenka. 1941 metais, kai traukėsi kariuomenė, nebuvo jokios tvarkos, ir ypač jūsų rajone. Ne visi žmonės, kurie ir žuvo šiame krašte, buvo deramai palaidoti. Tad mūsų tikslas - rasti nepalaidotų, be žinios dingusių žmonių palaikus“,- kalbėjo V. Kazakovas.

 
Atliekamas karių identifikavimas

Kaip teigė V. Kazakovas, visų ekspedicijų metu rastus žmonių kaulus tiria ekspertai. „Buvo aptiktas vienas kareivukas, kaip paaiškėjo, gimęs Archangelsko srityje. Jis nuo 1941 metų buvo laikomas dingusiu be žinios. Radome įrodymus apie jo tapatybę. Vėliau radome jo seserį, kuri sužinojo, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis žuvo Lietuvoje“, - pasakojo V. Kazakovas. Beje, asmens tapatybės atpažinimas atliekamas tik iš išlikusių asmeninių daiktų. Kaip pasakojo pašnekovas, vokiečių kareiviai su savimi turėdavo žetonus, kuriuose buvo surašyta informacija apie asmenį. Kai karo metu kareivis žūdavo, viena pusė žetono būdavo paliekama prie kareivio, kita būdavo perduodama vadinamajai apskaitai. Tuo tarpu rusų kareiviai su savimi nešiojosi specialius penalus, kur buvo užpildomi du vienodi popieriniai lapeliai.

Kuodžių kaimo pamiškėje ekspediciją vykdę susivienijimo nariai rado net septynias kapsules. Iš išlikusių duomenų paaiškėjo, kad minėtoje vietoje rasti baltarusių, rusų ir uzbekų karių kaulai, jų artimųjų paieška jau vykdoma. „Trečiasis buvo iš Uzbekistano. Rašyti jis tinkamai nemokėjo, ką matė tą ir užpildė. Nepaisant to, vis tiek pasiuntėme užklausą, tikimės, kad pavyks surasti gimines“,- sakė V. Kazakovas. Kuodžių kaime rastų karių kaulai bus palaidoti Šakių rajone. „Čia žuvo, čia ir laidosime, nes nėra tikslo juos gabenti į Vilnių“,- pridūrė pašnekovas. Perlaidojimą planuojama atlikti dar šiemet.

Pasiteiravus V. Kazakovo apie patiriamus žmogiškuosius jausmus, užplūstančius darbo metu, kai vienas po kito renkami žuvusiųjų karių kaulai bei sudūlėjusių asmeninių daiktų likučiai. „Jausmas labai geras, kada galima atstatyti žmogaus likimą. Įdomu sužinoti, ką miręs žmogus darė, kai buvo gyvas, bei apskritai, koks tai buvo žmogus. Radome vieną dėstytoją iš Kazanės miesto. Prieš išeidamas į karą, jis pasakė vaikams, kad nugalėsime ir grįšime. Tačiau 1944 metais žuvo Lietuvoje ir negrįžo. Niekas nežinojo, kur jis. Bet mes jį radome, atvažiavo giminės išsivežė gimtinėn pasilaidoti ir lietuviškos žemės nusivežė“,- pasakojo V. Kazakovas. Beje, vyriškis, paklaustas, ar šis užsiėmimas jam yra hobi, ar galbūt darbas, tvirtai ir užtikrintai atsakė: „Reikia padaryti“.

Bendramintis Jonas Janušauskas neslėpė, jog jų vykdoma veikla mūsų šalyje vertinama toli gražu ne tik iš gerosios pusės. Tad, kas remia tokią veiklą? „Atvirai galiu pasakyti, šitos veiklos Lietuvoje neturi būti. Tikrai sąžiningai pasakysiu, veiklai lėšų gauname tik iš Rusijos. Lietuvoje mums buvo net iškeltos baudžiamosios bylos. Mes esame savotiška rakštis“,- neslėpė J. Janušauskas.

Trejetą metų gyvuojantis susivienijimas „Pamiršti kariai“ jau yra perlaidojęs 143 Hermanto karių palaikus, kurie Amžinojo poilsio atgulė Šančiuose ir Vilniuje. Taip pat deramai perlaidoti 31 sovietų kariuomenės karių palaikai. Pasak J. Janušausko, susivienijimo narių  dėka perlaidoti netgi šešių Napoleono karių palaikai. Šios veiklos entuziastai neslepia, jog dar esama labai daug nenuveiktų darbų.

Nuo ryto lig vakaro darbavęsi žmonės dar iki vidurdienio rado trijų karių kapsules, iš jų, tikimasi, bus atskleistos karių tapatybės. J. Janušauskas pridūrė, jog ši veikla – tai savotiškas pašaukimas. Ką šie žmonės daro, yra reikalinga, tai liudija žmonių išsakytas dėkingumas už galimybę deramai palaidoti savo artimuosius.