Gintarė MARTINAITIENĖ

Ne vienerius metus kalbama, kad nuo 2013 metų neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiami projektai bus finansuojami ne per departamentą, o per savivaldybes. Būtent savivaldybė turės organizuoti, koordinuoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, tačiau ar viskas taip paprasta ir aišku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio?

Nuotr. L. Pocevičiūtė mano, kad didelių nesklandumų tarp neįgaliųjų ir savivaldybės kilti neturėtų, nes vieni kitus gerai pažįsta.

Finansavimas dar neaiškus

Nors neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimas savivaldybėms bus perduotas nuo 2013 metų, tačiau parengiamieji darbai savivaldybėse vyksta jau dabar. Anksčiau buvo nuogąstavimų, kad neaišku, ar pasikeitus šiai tvarkai išliks toks pats finansavimas. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė teigė, kad tai turėtų paaiškėti iki rugsėjo pirmosios. Kaip aiškinama, atskirų savivaldybių neįgaliųjų finansavimas priklausys ne tik nuo neįgaliųjų skaičiaus savivaldybėse, bet ir nuo organizacijų aktyvumo. Tiesa, kaip teigė L. Pocevičiūtė, nors darbus skyrius vykdo ne vieną mėnesį, tačiau bent jau kol kas jokių lėšų negauta. „Darbo krūviai ir taip buvo dideli, o dabar jie dar padidėjo. Deja, finansavimo kol kas negauname jokio“, - sakė vedėja. Pagal numatytą tvarką, administravimo išlaidoms turėtų būti skiriami 5 procentai lėšų. Be to, nuo šiol prie projektų finansavimo ne mažiau kaip 10 procentų turės prisidėti ir savivaldybės. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo.

 
Plėsis pareiškėjų ratas

Mūsų rajone yra 9 neįgaliųjų organizacijos, kurios teikdavo paraiškas ir taip gaudavo finansavimą. Dabar pareiškėjų ratas gerokai praplėstas. Projektus savivaldybėms galės teikti visos neįgaliųjų socialinės reabilitacijos srityje veikiančios organizacijos, tarp jų viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, labdaros organizacijos. Dėl šio pakeitimo, bent taip teigiama, bus didesnis finansavimas, tačiau tikėtina, kad tą padidėjimą „suvalgys“ padidėjusios projektų administravimo išlaidos. Tad vargu, ar neįgalieji pajus didesnes lėšas. Be to, organizacijų vadovai ne kartą yra pabrėžę, kad būtų gerai, jei būtų supaprastintas paraiškų teikimas ir vertinimas, kuris dažnai yra absurdiškas ir biurokratiškas. Deja, šiuo aspektu jokių pakeitimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nežada.

Mūsų rajono neįgalieji situacijos nedramatizuoja nei dėl finansavimo perdavimo, nei dėl tam tikrų naujovių. L. Pocevičiūtė mano, kad didelių nesklandumų tarp neįgaliųjų ir savivaldybės kilti neturėtų, nes vieni kitus gerai pažįsta, nuolat susitinka ir situaciją aptarinėja koordinacinės tarybos posėdžių metu. „Mes žinome organizacijas, jos žino mus. Manau, ir jie nesigąsdina, nes projektus, kaip teikė, taip ir teiks tik juos svarstysime vietoje, bus sudaryta komisija. Detalesni dalykai tiesiog paaiškės ateityje, nes tam tikrų neaiškumų yra ir mums“, - sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė kalbėjo, kad ją labiau neramina ne pati tvarka, bet paslaugų dubliavimasis. „Manau, kad viskas bus gerai, nebent gali kilti konkurencija tarp organizacijų dėl teikiamų paslaugų. Pavyzdžiui, tie patys žmonės yra ir sąjungoje, ir draugijoje. Ir mes, ir jie teikia tą pačią pavežėjimo paslaugą. Tad žmonės turės pasirinkti, kieno paslaugomis naudotis, nes pagal naująją tvarką teikiamos paslaugos dubliuotis negali“, - mintimis dalijosi sąjungos vadovė. Neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas tikisi, kad, svarstant projektus savivaldybėse, galbūt bus lengviau juos apginti. „Gal labiau supras, ko mes norime, nes mus pažįsta ir žino. Konkretumo dėl naujos tvarkos dar nėra, bet tikimės, kad viskas bus gerai“, - teigė S. Rakauskas.