Gintarė MARTINAITIENĖ

Anastazijos Barkauskaitės šeima, kurioje auga 11 nepilnamečių vaikų, piktinasi socialinių kortelių įvedimu. Moteris skundžiasi, kad kortelė jai buvo įvesta neatsiklausus ir dabar ji neturi grynųjų pinigų, susirgus vaikams negalėtų nupirkti net vaistų, yra priversta apsipirkinėti nepatinkančioje parduotuvėje ir dėl visos šios situacijos jaučiasi žeminama. Tuo tarpu už tai atsakingi darbuotojai turi visiškai kitą versiją ir besiskundžiančiajai nepalankius paaiškinimus.

Nuotr. A. Barkauskaitė mano, jog su pinigais tvarkytis moka ir nori, jog kaip ir anksčiau, išmokos jai būtų mokamos per banką.

Kortelės nenori

Tokioms socialinės rizikos šeimoms, kurios nemoka elgtis su pinigais, rajono taryba dar pavasarį patvirtino alternatyvą – socialines korteles, į kurias pervedami pinigai ir jais galima atsiskaityti UAB „Gulbelės“ parduotuvėse. Tokia kortelė buvo padaryta ir nuo 2007 metų į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtrauktai A. Barkauskaitei, tačiau ji su šia naujove visiškai nesutinka ir nori, jog pinigai, kaip ir anksčiau, būtų pervedami į banko sąskaitą. „Kodėl seniūnas ar kiti gali apsipirkinėti grynaisiais, o aš ne? Tegul tada ir jie su tokiom kortelėm apsipirkinėja. Be to, man „Gulbelė“ nepatinka, bet neturiu pasirinkimo. Negaliu nei į turgų nueiti, nei į kitą parduotuvę, nes visi pinigai tik toje kortelėje. Aš seniau daug pigiau apsipirkdavau nei dabar. Net susirgus vaikams neturėčiau už ką vaistų nupirkti“, - guodėsi šakietė, pridurdama, jog piktina ją ir tai, kad į kortelę pervedami ne tik vaikų ir socialinių išmokų pinigai, bet ir pinigai už vaikų neįgalumą. „Pagalvokite, aš neturiu nė lito grynųjų, o jie turėtų būti skirti vaikų vaistams“, - sakė daugiavaikė motina. Be to, ji teigė jaučiasi žeminama, nes pinigus išsigryninti galima tik su socialine darbuotoja, o apsipirkinėjant reikia atsižymėti specialiame sąraše ir suma, kurią galima išleisti pirkiniams, yra nustatyta. „Kartais būdavo, kad tų pinigų neužtenka mėnesiui, bet ne tik maistą perku. Juk ir baldų nusiperkam, ir vaikam avalynės, ir malkų. Aš manau, kad moku elgtis su pinigais, o jie sako, kad ne. Nenoriu aš tos kortelės“, - tikino pašnekovė. Penktadienio vakare užsukusi į redakciją moteris guodėsi, kad išgrynintų 300 litų jau neturi, apsipirkti parduotuvėje neleidžia, nes viršytas limitas, o vaikams valgyti neturi ką duoti. „Tai ką man daryti, esu priversta skolintis, patys priverčia taip elgtis“, - kalbėjo su vyru 11 vaikų auginanti šakietė.

 
Su pinigais nemoka tvarkytis

Visos šeimos pajamos, kartu A. Barkauskaitės sugyventinio gaunama išmoka, sudaro 5 tūkst. 370 litų. „Kiekvienam šeimos nariui per mėnesį išeina 413 litų ir 14 centų. Vaikams priklauso nemokamas maitinimas. Be to, šaltuoju metų laiku jie gauna kompensacijas už šildymą“, - aiškino Šakių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Vaida Makūnienė. Ji patikino, kad taip vadinami pinigai už vaikų neįgalumą yra gaunami ne iš „Sodros“ o per savivaldybę ir į kortelę yra pervedami teisėtai - kaip šalpos pensija iki vaikams sukaks 18 metų. Pasak socialinės darbuotojos, dar iki atsirandant socialinėms kortelėms, prieš keletą metų, tiek Socialinės paramos skyrius, tiek savivaldybės administracija ir seniūnija mąstė, kaip bent šiek sukontroliuoti šeimos gaunamus pinigus. Tai patvirtino ir administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Jie tikino, kad šeima minėtą pinigų sumą sugeba išleisti per dvi – tris savaites, o paskui ateina ir sako, kad jau neturi iš ko gyventi. „Būkime biedni, bet teisingi, ši šeima tikrai nemoka tvarkytis su pinigais. Pagalvokite, kokią sumą išleidžia per tokį laiką ir kaip gyvena. Tai pati sunkiausia socialinės rizikos šeima seniūnijoje. Manau, kad seniūnija labai gerai padarė, kad įvedė kortelę. Be to, šių kortelių įvedimui pritarė ir taryba“, - situaciją aiškino L. Pocevičiūtė. V. Makūnienė pasakojo, kad į finansinius dalykus yra įtraukti ir vaikai, kurie kartu su mama visur eina, gina, o socialinėms darbuotojams net ir pagrasina, pirštu pagrūmoja. Jos nuomone, šeimoje pinigai buvo naudojami laisvai ir neracionaliai. Pati A. Barkauskaitė teigė, kad visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą ir stengiasi dėl vaikų gerovės, šiek tiek verčiasi ūkiškai – augina kiaulių, karvę.

V. Makūnienė aiškino, kad kortelės naudojimosi tvarką galima koreguoti ir seniūnija pasiruošusi tai daryti. „Matome, kad du kartus per savaitę apsipirkti jiems yra per mažai, o paskaičiuota suma per didelė. Kitą mėnesį planuojame koreguoti ir nustatyti, kad apsipirktų tris kartus ir po mažesnę sumą. Jie neturi šaldytuvo, tad maistas genda, nepatogu“, - sakė socialinė darbuotoja. Be to, ji patikino, kad A. Barkauskaitė gali apsipirkti ir turguje, ir vaistinėje, ir kitur, nes kartu su ja dalį pinigų gali išsigryninti. „Juk viską galima derinti - kiek ir ko jai reikia, ką nori pirkti, bet ji nesiklauso ir negirdi“, - pasakojo V. Makūnienė. Apie tai, kad kortelė šiai šeimai būtų panaikinta, kaip teigė visi kalbintieji, nėra net kalbos. Pati A. Barkauskaitė aiškino, kad taip lengvai nepasiduos ir nenuleis rankų. Ji jau parašė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ne kartą mynė savivaldybės ir seniūnijos slenkstį, penktadienį susitiko su rajone viešėjusiais ministerijos atstovais.

J. Puodžiukaitis, kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją, minėjo, kad kiekviena naujovė sulaukia pasipriešinimo, bet jis mano, kad šios kortelės pasiteisins ir palaipsniui taps tik populiaresnės. Be to, tik mūsų rajone tai naujovė. Kitose savivaldybėse jomis naudojamasi jau ne vienerius metus. Iš šiuo metu beveik 30 socialinėmis kortelėmis rajone besinaudojančių šeimų, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, vienintelė A. Barkauskaitės šeima yra nepatenkinta.