Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar liepos 15 dieną Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio įsakymu buvo sudaryta komisija, vadovaujama Henriko Zarembos, kuriai buvo pavesta įvertinti UAB „Šakių vandenys“ ekonominę (finansinę) padėtį bei pateikti išvadas. Po ilgo ir varginančio kelių mėnesių darbo, lapkričio 3 dieną, išvados bei pasiūlymai pagaliau išvydo dienos šviesą.

Nuotr. Komisija, vadovaujama H. Zarembos, keletą mėnesių vertino bei analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą ir pateikė išvadas.

Analizavo kelis mėnesius

Beveik keturis mėnesius Henriko Zarembos vadovaujama komisija analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą įvairiais aspektais bei ieškojo sprendimų, kaip padėti bendrovei išlipti iš skolų liūno, kaip ne tik dirbti, bet ir uždirbti. Svarbiausi klausimai, kuriuos analizavo komisija, buvo dėl paimtų paskolų, vykdant Nemuno vidurupio europinius projektus vandentvarkos srityje, dėl UAB „Šakių vandenys“ perduoto priežiūrai ir eksploatavimui patikėjimo teise savivaldybės vandentvarkos ūkio neinventorizuoto turto ir dėl lietaus kanalizacijos inžinerinių tinklų priežiūros ir eksploatacijos.

Be H. Zarembos komisijoje dirbo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, tarybos narės Irena Haase ir Aušrelė Pukinskienė bei savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė.

 
Atsakomybė – ir vadovui

Komisija, išnagrinėjusi paskutinių penkerių metų UAB „Šakių vandenys“ ūkinę, ekonominę ir finansinę veiklą padarė išvadą, kad praėjusiais metais bendrovė nevykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 metais nustatytų pagrindinių veiklos rodiklių – bendrovėje buvo žymiai padidintos planuotos būtinosios sąnaudos ir ženkliai sumažinti planuoti geriamojo vandens pardavimo ir nuotekų išvalymo kiekiai, negauta planuotų pajamų, dėl ko bendrovėje susidarė sunki finansinė padėtis. Pasak komisijos, esant dabartiniam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifui (5.63 Lt/m3), kuris atitinka analogiškų įmonių tarifus respublikoje, UAB ,,Šakių vandenys“ turi realias galimybes dirbti rentabiliai, už ką atsakomybė tenka šios bendrovės direktoriui Vaidui Litinskui. Komisija nusprendė, kad bendrovėje turi būti iš esmės pagerinta organizacinė, ūkinė-ekonominė veikla, griežtai kontroliuojamas sąnaudų (savikainos) augimas, kuris be pateisinamos priežasties negali viršyti pajamų augimo, sugriežtinta vartotojams teikiamų paslaugų atsiskaitymo kontrolė ir skolų išieškojimas, įvykdžius naujus vandentvarkos projektus sudarytos palankesnės sąlygos naujų vartotojų prijungimui.

Komisija, vadovaudamasi UAB „Šakių vandenys“ pateiktais duomenimis ir kita surinkta medžiaga, analizavo prisiimtas bendrovės paskolas vykdant Nemuno vidurupio europinius projektus. Komisija mano, kad bendrovė, paėmusi 3.5 mln. litų banko paskolų ir panaudojusi tikslinei paskirčiai apie 2 mln. litų, tai yra apmokėti poreikiams, susijusiems su Nemuno vidurupio vykdomais projektais, šiuo metu turi pakankamai nepanaudotų lėšų ir galimybių apmokėti visiems rangovams, vykdantiems šiuos darbus ir kitiems poreikiams, susijusiems su šia veikla. Jos nuomone artimiausiais metais UAB ,,Šakių vandenys“ naujų banko paskolų imti nereikėtų, perduoti paskolų gražinimą savivaldybei netikslinga, nes bendrovė turi visas galimybes grąžinti paskolas, mokėti palūkanas ir apmokėti rangovams savo dalį už atliktus darbus, vykdant Nemuno vidurupio projektą.

Skaičiuojant nuo viso perduoto bendrovei turto likutinė jo vertė sudaro tik 35 proc. Tai, kaip konstatuoja komisija, parodo, jog bendrovės turtas nusidėvėjęs ir reikalingos lėšos jo atstatymui. Kadangi didžioji turto dalis neinventorizuota, komisija neturėjo galimybės nustatyti realios šio turto vertės ir tikrą jo poreikį perduotai funkcijai valdyti – tiekti geriamąjį vandenį, vykdyti nuotekų surinkimą bei jų valymą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2009 metais nustatydama UAB ,,Šakių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifą (5.63 Lt/m3) įtraukė į jį savivaldybės 2008 metais perduoto seniūnijoms priklausiusio turto nusidėvėjimo sąnaudas – 2 mln. 292 tūkst. litų. Komisija mano, kad šių lėšų pakanka perduoto turto einamajam remontui ir kitiems būtiniems darbams atlikti. Siekiant, kad UAB ,,Šakių vandenys“ patikimai tiektų geriamąjį vandenį, surinktų nuotekas ir jas išvalytų, savivaldybės administracija, kaip konstatuoja komisija, turi paruošti (nustatyti) tvarką trūkstamų lėšų skyrimui šio turto atstatymui bei renovacijai iš rajono savivaldybės biudžeto ir tvarkos aprašą teikti svarstyti savivaldybės tarybai.

Ne kartą tiek pats UAB „Šakių vandenys“ vadovas, tiek savivaldybės administracija pripažino, kad nemenkus nuostolius kelia neišspręstas lietaus kanalizacijos klausimas. Komisija nusprendė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2009 metais nustatydama UAB „Šakių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifą, neatsižvelgė į lietaus kanalizacijos infiltraciją, o vykdydama lietaus kanalizacijos tinklų priežiūros ir eksploatacijos darbus, bendrovė jokių pajamų negauna, todėl jų visos patirtos sąnaudos šioje veikloje turi būti apmokėtos vartotojų arba Šakių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Tad ji siūlo Šakių rajono savivaldybės administracijai paruošti (nustatyti) lietaus kanalizacijos įrenginių, esančių rajono teritorijoje, priežiūros, eksploatacijos bei remonto darbų tvarką, numatant finansavimo šaltinius ir tvarkos aprašą teikti svarstyti rajono savivaldybės tarybai.

Lapkričio 4-ąją, kaip atkreipė dėmesį komisijos pirmininkas H. Zaremba, po išvadomis dar nebuvo pasirašę visi komisijos nariai ir galbūt jie dar turės atskirų pastebėjimų minėtais klausimas. Pats UAB „Šakių vandenys“ vadovas V. Litinskas, situacijos komentuoti negalėjo, nes su išvadomis nebuvo supažindintas.