Gintarė MARTINAITIENĖ

Atvejai, kai vienas iš tėvų, ypač po skyrybų, be kito žinios išsiveža vaiką į užsienį, tampa vis dažnesni. Panašiai nutiko ir Žvirgždaičiuose gyvenančiam Romui Trepėnaičiui. Nors su juo gyvena keturi sūnūs, buvusi žmona be jo žinios mažiausiąją dukrą išsivežė į užsienį. Tėvas sako, jog nežinia, kaip sekasi jo mažametei, tiesiog žudo. „Nežinau, ką daryti, jei reikės ir velniui sielą parduosiu, bet dėl dukros kovosiu“, - tikino į neviltį puolęs žvirgždaitiškis.

Nuotr. R. Trepėnaitis sako nesiekiantis atimti vaiko iš mamos, tik nori normaliai bendrauti su savo atžala.

Taikėsi ir skyrėsi

Nors Žvirgždaičiuose gyvenantys ir penkių vaikų, iš kurių jau du pilnamečiai, susilaukę Birutė ir Romas Trepėnaičiai oficialiai išsituokė tik šią vasarą, vyras pasakojo, kad maždaug kas treji penkeri metai vykdavo didesnės ar mažesnės skyrybos, taikymaisi. Ir taip, pasak Romo, nuo pat vestuvių, kurios buvo beveik prieš 25-erius metus. Tiesa, buvo jie išsituokę ir anksčiau, bet vėl susirašė, nes pretendavo į geradario vokiečio G. J. Karlo paramą. Už 25 tūkst. litų jie susitvarkė namą ir tikėjosi gyventi toliau. Pasak R. Trepėnaičio, tai į klasės susitikimą, tai į reabilitaciją ar šiaip pas draugę po savaitę ar kelias žmona išvykinėdavo gana dažnai, tačiau jie vis susitaikydavo ir vėl bandydavo lipinti bendrą šeimos lizdą. „Nežinau, kiek tokių atvejų buvo. Didesnių paklydimų buvo trys, o mažesnių net neskaičiuoju, gal kokia trisdešimt būtų“, - tikino vyriškis, pridurdamas, kad su Birute, jei ne jos pačios pasirinkimas, tikriausiai būtų gyvenęs ir toliau. „Nors ji vis sakydavo, kad tai engiu ją, tai mušu“, - pasakojo Romas. Vyriškis teigė ir pats nesąs šventasis, tačiau nesinori aptarinėti ir gvildenti šeimyninių nesutarimų, nes, kaip sakoma, nėra namų be dūmų. Tik patys sutuoktiniai geriausiai žino, kaip gyveno iš tikrųjų.

 
Dukrą susirado mokykloje

Tikriausiai ne be reikalo sakoma, kad skyrybų atveju labiausiai nukenčia vaikai. Būtent vaikai svarbiausi ir Trepėnaičių situacijoje. Buvusi Romo sutuoktinė Birutė dar vasarą savo vienuolikmetę dukrą išleido pasisvečiuoti pas krikšto mamą į Kybartus. Tuomet, kaip tikino vyriškis, jis nieko blogo net nepagalvojo, tačiau netrukus, susirinkusi tik dokumentus, ten išvyko ir buvusi žmona. Romo pasakojimu, jis net nežinojo tikslios vietos, kur ji su dukra apsistojo, nes vienur gyveno iš tikrųjų, kitur sakydavo, o trečią vietą buvo deklaravusi. „Viską slėpė, o aš norėjau pasimatyti su dukra, nes ir teismo sprendimas toks buvo. Bet tas butas, kurį ji nurodė kaip gyvenamąją vietą išvis negyvenamas gal dvejus metus“, - pasakojo žygius dėl pasimatymo su dukra pradėjęs vyriškis. Visgi jis ne kartą važiavo į Kybartus, lankėsi Vilkaviškio vaiko teisių apsaugos skyriuje, susirado savo atžalą mokykloje, pasikalbėjo su ja. „Bet nesuprantu, kaip vaikas taip staigiai pasikeist gali. Lyg ne mano vaikas būtų. Nuvykom tada su sūnum, nes gimtadienis neseniai buvo buvęs. Šokoladą nupirkom, pinigėlių į vokelį įdėjom. Iš pradžių į mane žiūrėjo lyg velnią pamačius, o išlydėdama apsiverkė, susigraudino. Tada susitarėme susitikti kitą kartą“, - apie apsilankymą Kybartų mokykloje pasakojo tėvas.

Tačiau to kito karto jau nebuvo... „Nusprendžiau pasiimti pareigūną, kad nekiltų kokių nesusipratimų. Nuvažiuoju į policiją, o ten man pasako, kad viena mama nori išsivežti dukrą į užsienį ir kažin, ar kalbama ne apie mano vaiką“, - prisiminė Romas. Tada jis nuskubėjo į mokyklą, kur sužinojo, kad iš tikrųjų nuo lapkričio 10 dienos mergaitė išbraukta iš sąrašų, nes su mama išvyko į Airiją. „Tada rašau Vilkaviškio vaiko teisėms, skambinu Birutės seseriai ir aiškinu, kad ji be mano sutikimo negalėjo išsivežti dukros, nes toks teismo sprendimas, bet jos sesuo pasakė, kad jai į tą nutartį nusispjaut“, - pasakojo žvirgždaitiškis. Jis sako niekur nerandantis supratimo ir palaikymo, nes įstatymai gina mamą. „Skelbsiu paiešką policijoje, kreipsiuosi į Įvaikinimo tarnybą Vilniuje, užsiimančią nelegaliai išvežamais vaikais, kviesiuosi televiziją, viešinsiu spaudoje... Gal, kai pradėsiu rėkti per visą Lietuvą, kas nors mane išgirs“, - svarstė R. Trepėnaitis. Jis tikino girdėjęs gandus, kad Birutė neva gyrėsi, kad dukra jai uždirbinės pinigus, o šios kalbos tik dar labiau neramina vyriškį. „Sūnūs su seserimi buvo susisiekę per internetą, bet neina jos pažinti, lyg įstatymus cituoja, kad gali išvykti, bet ar taip elgtųsi vienuolikmetis vaikas? Atrodo, žvėriukas per naktį pasidarė“, - tikino Romas. Jis teigė nesiekiantis susigrąžinti ir apgyvendinti mergaitę savo namuose, nes kartu su žmona nusprendė, kad ji gyvens su mama, o sūnūs liks pas jį, bet nori normaliai bendrauti, žinoti, kaip jai sekasi. „Velniui sielą parduosiu, bet dėl dukros kovosiu“, - ne kartą pokalbio metu pabrėžė vyriškis.

Romas pasakojo, kad ir sūnūs nerimauja dėl mažosios sesutės. „Vyresnysis garaže dirba, tai pataupė, dėjo ant stalo 3 tūkst. litų ir liepė ieškoti sesutės. Taupo ir kitas sūnus, kuris, nors dar mokosi Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centre, bet naktimis stengiasi kuo dažniau budėti Karo prievolės tarnyboje ir taip uždirbti daugiau pinigėlių“, - pasakojo daugiavaikis tėvas. Nors vyriška kompanija gyvena be moteriškų rankų, o mažiausiam berniukui dar tik 13 metų, Romas per daug nedejuoja, nors pripažįsta, kad nelengva. Jis sako, galbūt kada susirasiantis ir kitą moterį, ir kursiantis naują gyvenimą, bet dabar jo uždavinys – surasti dukrą. „Aš ir žmonos nepažįstu, nes šiaip jai būdinga pasigirti, o šiuo atveju tylėjo, nieko neprasitarė. Nežinau. Lyg pas draugę į Airiją išvažiavo, bet, manau, ji primokė ją, suviliojo“, - mintimis dalijosi vyriškis. Jis svarstė, kad galbūt Birutė dar sugalvos grįžti ir į Žvirgždaičius – su ja gali būti visko, bet, pasak Romo, vaikai kategoriški – jei grįš mama – išeis jie.

Šakių Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, vedėjos pareigas einanti Rūta Lebedžnskienė pasakojo, kad šiuo klausimu su Romu bendravo ne kartą, davė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kontaktus, patarė. „Mama tikrai negerai padarė, kad išsivežė nepranešusi, bet man kyla įtarimas, kad ji tai darė kažkieno vedama“, - tikino specialistė. Jos vertinimu, Romas ne iš tų, kuris nesirūpintų vaikais. „Juk tos mergaitės jis ieškojo, susirado, be to, tai ne rizikos šeima ir niekada tokia nebuvo, tad tikrai reikėjo informuoti“, - teigė R. Lebedžinskienė. Panašiai kalbėjo ir Žvirgždaičių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Alma Pūstelnininkienė. „Suaugę yra suaugę, išsituokė ir gali nebendrauti, bet, kai imama manipuliuoti vaikais, negerai“, - kalbėjo ji, patikinusi, kad šeima tvarkinga, vaikai buvo prižiūrėti. „Vyras sukasi, verčiasi, šiltnamiuose daržoves augina, parduoda, o kas ten tarp jų iš tikro buvo, tik jie patys žino“, - sakė socialinė darbuotoja. R. Lebedžinskienė kalbėjo, kad Įvaikinimo tarnyba, ir suradusi bei išsiaiškinusi panašius atvejus užsienyje atsižvelgia į ten esančio vaiko nuomonę, kuri dažniausiai būna palanki tam, su kuriuo tuo metu ir yra vaikas. „Ar tėtis ką laimėtų, neaišku. Jo teisė į vaiką ribota. Vargu, ar mergytė sakytų, kad jai ten blogai“,– mintimis dalijosi vedėjos pareigas einanti specialistė.

Teisininkas Juozas Jacevičius komentavo, kad reikėtų išsiaiškinti, ar išvykimas į užsienį yra laikinas, ar ne. „Jei sprendime iš tikrųjų numatyta, kad lankyti visus vaikus gali abu tėvai, jei mama neįspėjusi tėvo apie dukros išsivežimą į užsienį ją išsivežė ir tėvas dėl to negali jos pamatyti, be abejo, būtų tėvo teisių pažeidimas ir teismo sprendimo nevykdymas“, - tikino teisininkas.