baneris leidinys

stanislovaitieneGintarė MARTINAITIENĖ

Specialistai tvirtina, kad vaikų, turinčių įvairių kalbos defektų, kiekvienais metais vis daugiau ir sutrikimai vis sudėtingesni. Mažieji ne tik prastai taria garsus, bet ir stipriai skurdėja jų žodynas. Tad kas turėtų tuo pasirūpinti ir, ar logopedas, kurio užsiėmimams tėvai noriai užpildo prašymus, yra visagalis?

Nuotr. Logopedė A. Stanislovaitienė patikino, kad neužtenka tik užpildyti prašymą pas specialistą, bet, norint padėti vaikui, neatsiejamas ir tėvų dėmesys.

Pagalba - ne visose įstaigose

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Danutė Kriaučiūnienė pripažino, kad vaikų su įvairiais kalbos sutrikimais daugėja. Pagal pateiktus 22 rajono švietimo įstaigų duomenis, šiais metais rajone 560 mokinių, tarp jų ir ikimokyklinukai, turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Logopedo pagalba, pasak D. Kriaučiūnienės, yra teikiama 436 vaikams. Tik keturiose rajono švietimo įstaigose šių specialistų nėra – tai Lekėčių vidurinėje, Beržynų pagrindinėje mokykloje, Marijampolės profesinio rengimo centre ir Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“. „Rajone šiuo klausimu situacija nebloga, nes daugelis mokyklų vadovų į šią problemą žiūri labai geranoriškai ir rimtai. Jie stengiasi įsteigti bent ketvirtį ar pusę etato, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą. Tose įstaigose, kur logopedų nėra, pagal galimybes stengiamės padėti mes. Be to, šių specialistų apskritai trūksta“, - teigė tarnybos vadovė.
 
Sutrikimų daugiau ir jie sudėtingesni

Šakių vaikų darželiuose „Berželis“ ir „Klevelis“ dirbanti logopedė – metodininkė Aldona Stanislovaitienė patikino, kad kalbos defektai kiekvienais metais tampa vis didesne ir aktualesne problema. Pasak specialistės, darželinukai ne tik iškraipo, trumpina žodžius ar neištaria kai kurių garsų, bet ir vartoja itin mažai būdvardžių, nežino priešybių ar net buitinių žodžių. „Labai skurdėja vaikų kalba. Seniau vaikai daug daugiau ir įvairesnių žodžių vartodavo. Dabar mažai vartoja antonimų ar visais atvejais vartoja vieną būdvardį. Pavyzdžiui, kelias platus, takelis neplatus, citrina rūgšti, kriaušė nerūgšti. Nemokėdami įvardyti, kaip kas juda, dažniausiai vartoja vieną veiksmažodį eina ir tada eina ir gyvatė, ir sraigė, ir vabalas“, - pasakojo logopedė, pabrėždama, kad šie sutrikimai nėra būdingi visiems vaikams, o kalbama tik apie sutrikimų turinčius auklėtinius.

Reikia tėvų geranoriškumo

Tad ką daryti? Ar apsilankymai pas logopedą yra vienintelis problemos sprendimo būdas? „Tėvų vaidmuo neatsiejamas, nes būtent jie yra pirmieji ugdytojai. Reikia suprasti, kad neužtenka tik užpildyti prašymą pas logopedą, ką tėvai dažniausiai daro labai noriai, bet reikia nuolatinio darbo. Tie tėvai, kurie teiraujasi, domisi, rūpinasi, jų vaikų rezultatai daug akivaizdesni ir geresni“, - teigė A. Stanislovaitienė. Nekreipiant reikiamo dėmesio į vaiko kalbą darželyje, sunku tikėtis, kad gerų rezultatų bus galima pasiekti mokykloje. Tokiais atvejais dažniausiai tenka nusivilti ir vėliau neįmanoma pasiekti norimų rezultatų. Be to, sunku ir vaikui, kuris supranta, jog kalba ne taip, kaip jo bendraamžiai. „Nežinau priežasčių, bet pasigendu tėvų ir vaikų bendravimo. Dažniausiai suaugę yra užsiėmę ir, kad vaikas netrukdytų, kelioms valandoms įjungiamas kompiuteris ar televizorius, tuomet šis nemato nieko aplinkui. Aišku, ir kompiuteris turi labai daug gerų dalykų, bet viskas turi būti saikinga, apgalvota“, - mintimis dalijosi pašnekovė.

Kalba ir gyvenimas - neatsiejami

Pasak specialistės, kalbos ugdymo negalima atsieti nuo kasdienio gyvenimo. Tuo labiau, kad vaikai mėgdžioja suaugusius, jų kalbą. Specialistė įsitikinusi, kad kuo daugiau bus bendraujama su vaikais, tuo lengviau ir sėkmingiau jie mokysis kalbos. „Nereikia galvoti, kad dabar pasisodinsiu vaiką ant kelių ir mokysiu jį taisyklingai kalbėti. Tai turi vykti natūraliai“, - tikino A. Stanislovaitienė, pridurdama, kad su vaikais nereikia bendrauti jų kalba. Ji patarė ar būnant namuose, ar vaikštinėjant lauke, su vaiku kalbėti apie tai, ką jis mano, aptarinėti įvairias situacijas, daiktus, jų savybes, paskirtį. Kalbą reikia ugdyti  ir žaidimų metu. Nors tėvams dažnai atsibosta „kodėlčiukų“ klausimai, nuo jų išsisukinėti nereikėtų, nes klausinėdamas vaikas plečia savo akiratį, lavina vaizduotę. „Leiskite patiems vaikams reikšti savo mintis, jausmus. Skaitykite vaikams knygas. Klausydamiesi istorijos ar pasakojimo jie išgirsta naujų žodžių, turtėja jų žodynas. Knygų iliustracijos padeda sukaupti dėmesį ir skatina pasakoti“, - akcentavo logopedė.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

05

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos