Gintarė MARTINAITIENĖ  

„Net pikta. Nejaugi jūsų administracija galvoja, kad už neįgaliųjų reikalus savivaldybėje atsakingas tik Socialinės paramos skyrius? Jokios pagarbos. Vėluoja valandą ir net neatsiprašė, nepaaiškino. Tai ir parodo valdžios požiūrį“, - neslėpdamas apmaudo kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančiauskas. Jis piktinosi, kad kviesti rajono valdžios atstovai,  su kuriais buvo suplanuota pakalbėti, į neįgaliųjų renginį savivaldybėje vėlavo daugiau nei valandą.

Nuotr. J. Puodžiukaitis (kairėje) į renginį vėlavo daugiau nei valandą ir tokiu elgesiu papiktino Lietuvos neįgaliųjų draugijos primininką Z. Jančiauską (dešinėje).

Svečias pasigedo administracijos

Praėjusią savaitę savivaldybės salėje vyko Neįgaliųjų draugijos organizuotas renginys, skirtas socialinei padėčiai rajone apžvelgti bei techninėms priemonėms pristatyti. Tokių renginių šalyje numatyta 14. „Vienu metu norisi išgirsti kuo daugiau informacijos, pabendrauti su savivaldybės administracijos atstovais, galbūt tarybos nariais, Socialinės paramos skyriumi“, - susitikimo tikslą įvardijo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančiauskas. Pasak jo, rajone beveik 6 tūkst. gyventojų turi vienokią ar kitokią negalią, tad apie tai, kaip gyvena tokie žmonės, kalbėti tiesiog būtina. Apie 1500 rajono neįgaliųjų yra jauni, darbingi asmenys, net 170 iš jų yra neįgalūs vaikai, didžioji dalis neįgalių žmonių yra pensinio amžiaus. Visgi skaičiai nedžiuginantys, tad reikia ne tik kalbėti, bet ieškoti problemų sprendimo būdų, didinti neįgaliųjų integraciją ir pan. Nors Z. Jančiauskas buvo pasiruošęs diskutuoti ir kalbėti daugiau su savivaldybės administracija, tai galėjo daryti tik su Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūte. Svečias piktinosi tokia administracijos pozicija ir požiūriu. „Nevyriausybinės organizacijos ir neįgalieji neturėtų būti ignoruojami. Buvome kalbėję, taręsi, kad dalyvaus ir administracijos direktorius (Juozas Puodžiukaitis – red.), išsiuntėme kvietimus, tačiau vėlavo valandą ir net neatsiprašė. Apie tai turėtų kalbėti ir Ūkio skyrius, architektai, tačiau matome, kad čia yra tik Socialinės paramos skyriaus vedėja, bet ne tik šiam skyriui turi rūpėti, kaip gyvena rajono neįgalieji“, - renginio metu kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Tiesa, J. Puodžiukaitis po šiek tiek daugiau nei valandos į renginį atvyko. Tai padaryti telefonu paragino Šakių neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas. Pats administracijos direktorius „Draugui“ komentavo: „Su manimi niekas iš anksto nederino ir pasakė tik paskutiniu metu, o aš buvau susiplanavęs kitus renginius. Kai atsilaisvinau, tai ir atėjau“. Z. Jančiauskas teigė: „Atsiprašau už griežtoką toną, bet kai tiek laiko monologu kalbi, tai žinot“.

 
Neįgaliesiems – nemažas dėmesys

Visgi nesinori kalbėti tik apie tai, kas ir kiek vėlavo, ignoravo šį susitikimą, ar ne, nes nors ir be valdžios atstovų, neįgaliųjų padėtis rajone aptarta buvo. Be to, Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Pocevičiūtė ne kartą pabrėžė, kad neįgaliųjų reikalams savivaldybėje skiriamas tikrai nemažas dėmesys. Apie tai vėliau kalbėjo ir J. Puodžiukaitis. Jie susirinkusiems pasakojo, kad rajone ypač sėkmingai veikia Neįgaliųjų reikalų koordinacinė taryba, kurioje klausimai aptarinėjami būtent su valdžios atstovais, neseniai veiklą pradėjo jau antrasis Neįgaliųjų dienos užimtumo centras, sėkmingai veiklą vykdo Socialinių paslaugų centras, teikiantis paslaugas neįgaliesiems. Z. Jančiauskas džiaugėsi, kad Šakių rajonas yra vienas iš nedaugelio, kuris ir metų pabaigoje sugeba paimti ir įsisavinti lėšas, skirtas neįgaliųjų būstų pritaikymui. L. Pocevičiūtė informavo, kad praėjusias metais rajone būstas buvo pritaikytas šešiems asmenims. Ji išreiškė mintį, kad nors rajonas lėšas, kurių jau nepajėgia įsisavinti kiti rajonai, panaudoja gana operatyviai, tai padaryti nėra lengva. „Apie tai, kiek lieka lėšų, sužinome spalį ar lapkritį, o panaudoti turime iki metų pabaigos, tad tikrai reikia verstis per galvą, kad neprarastume tokios galimybės. Norėtųsi tuos skaičius sužinoti anksčiau, nes tikrai savivaldybės turėtų matyti, kad jau nepajėgs įsisavinti, tada mums tą antrąjį įsisavinimą būtų lengviau planuoti ir nereikėtų darbus vykdyti paskubomis“, - pastabas susitikimo metu išsakė Socialinės paramos skyriaus vedėja. Joms pritarė ir Z. Jančiauskas, pripažinęs, kad didieji miestai lėšų, skirtų būstų pritaikymui, užsiprašo daug, o įsisavina labai mažai.

Nepritaikyti būstai – neišsprendžiama problema

Pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos vadovo, Šakių rajone yra 746 neįgaliesiems nepritaikyti pastatai. Bene daugiausi laiko ir buvo skirta šio klausimo aptarimui. Nors apie tai kalbama gana dažnai, rajone prieš kurį laiką važinėjo komisija, vertinusi būstų pritaikymą, situacija nesikeičia. Priversti pritaikyti taip, kad neįgalieji galėtų realiai naudotis, net ir rajono valdžia neturi įgaliojimų. Rateliuose sėdintys tikino, kad kartais ypač sudėtinga patekti net į gydymo įstaigą, nekalbant apie parduotuves, viešąsias įstaigas. Neįgalieji tvirtino, kad daugelis pandusų, kuriais turėtų sėkmingai naudotis sėdintys rateliuose ar sunkiai vaikščiojantys žmonės, iš tikrųjų yra pritaikyti tik lietui nubėgti. Neįgaliųjų neguodžia ir tai, kad prie kai kurių pastatų yra įrengti skambučiai, kuriais galima išsikviesti specialistus. „Mes norime būti savarankiški ir savo problemas spręsti patys. Juk visada neprašysi, kad viską už tave kažkas sutvarkytų“, – tikino rateliuose sėdintis vyriškis. Kita moteris kėlė retorinį klausimą, kaip patekti į ambulatoriją ar parduotuvę, kai pakyli pandusu, o atsidarius duris prieš tave laiptai. L. Pocevičiūtė atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems nepritaikyti ne tik senos, bet ir naujos statybos pastatai. Taip yra, kaip buvo kalbama susitikimo metu, kad priduodant statinius tiesiog nėra būtinas atsakingų asmenų parašas, o dažnai pasirašoma net neįvertinus realios padėties. „Neįgaliesiems niekas negali būti daroma be neįgaliųjų“, - ne kartą susitikimo metu pabrėžė Z. Jančiauskas.

Renginyje taip pat dalyvavo daugelio rajono nevyriausybinių organizacijų vadovai, kai kurių seniūnijų atstovai, vyresnio amžiaus ir neįgalūs rajono gyventojai, sveikatos ministerijos specialistė Rasa Biekšienė. Renginio pabaigoje specialios bendrovės pristatė technines pagalbos priemones, teikė konsultacijas, bendravo.