Gintarė MARTINAITIENĖ

Janina Skilinskienė, gyvenanti Šakių parapijos senelių globos namuose, kreipėsi į redakciją su prašymu padėti atgauti prarastus pinigus. Esą juos ne kartą apgaulės būdu iš jos išviliojo bei namus pardavė dukra, pas kurią gyvendama patyrė ne tik badą, bet ir smurtą. Braukdama ašaras J. Skilinskienė klausia, kodėl jai gyvenimas toks negailestingas, tačiau jos artimieji, kaip ir prokuratūra, turi savo versiją.

Nuotr. J. Skilinskienė guodėsi, kad dukra pardavė jai priklausantį turtą, pinigų nedavė, o priėmus į savo namus marino badu, laikė ant juoko ir net smurtavo.

Tik išklausius 85-erių J. Skilinskienės pasakojimą, peršasi klausimas, ar vaikai gali taip elgtis su savo tėvais ir kodėl motina savo dukterį lygina su gyvuliu. Kas turi atsitikti šeimoje, kad susiklostytų tokie santykiai? Tikriausiai vienareikšmiško atsakymo nėra...

 
Problemos – po vyro mirties

J. Skilinskienės vyras Juozas mirė 1996 metais ir nuo tada, kaip tikino Janina, prasidėjo problemos. Visus reikalus ėmėsi tvarkyti vidurinė dukra Aida, kuri, J. Skilinskienės pasakojimu, ją privertė parduoti sodybą Karališkių kaime, Kidulių seniūnijoje. „Ten taip gražiai su vyru gyvenome, nieko netrūko, nors kolūkyje tikrai sunkiai dirbdavome, dėl ko ir sveikata sustreikavo. Dabar turiu I grupės invalidumą“, - prisiminimais dalijosi pašnekovė. Dukrai pardavus namą, Janina sako nė lito akyse nemačiusi, tik už dalį pinigų jai buvo nupirktas butas Marijampolėje, kur ir gyveno dukra Aida. Gyvendama bute, didžiausio palaikymo bei pagalbos moteris sako sulaukdavusi iš laiptinės gyventojų, kurie ir valgyti dažnai padarydavo ir šiaip buityje pagelbėdavo. Kartkartėmis aplankydavo ir dukra su žentu, bet iš jų esą tik koliojimų ir keiksmų sulaukdavusi. Taip ji gyveno apie aštuonerius metus. „Kai tik Aida užeidavo, vis prašydavo butą užrašyti, o vėliau užsimanė ir parduoti, bet nesutikau. Pati savo pardavė, užsimanė namą statyti“, - pasakojo Janina. Ji tikino, kad vieną vakarą dukra tiesiog atvažiavo ir išsivežė ją į savo namus. „Maniau, kad Naujųjų metų švęsti, paėmė dar kaldrą, dvi pagalves, radiją ir išsivežė. Bet patys vakare išsipustę kažkur išėjo, mane paliko ir keikdamiesi tik prieš rytą grįžo. Pasirodo, su visam mane per prievartą iškraustė“, - teigė pašnekovė.

Apsigyvenus dukters name, kaip aiškino senolė, prasidėjo tikras pragaras. „Nieko daugiau negirdėdavau - tik keikimus ir šaukimus. Nei pensijos neduodavo, nei banko kortelės, nieko. Susitvarkė dukra globą ar slaugą už mane, tai ir tuos pinigus pasiėmė. Dar atnešė kažkada dokumentus pasirašyt, atseit, kad galėtų nuomoti tą mano butą, bet kad jis jau buvo parduotas. Viską už mane darydavo, parašus klastodavo, pasirašinėdavo. Tų pinigų irgi akyse nemačiau“, - gyvenimo vingrybes pasakojo globos namų gyventoja. Pasak jos, ne kartą ji sulaukė ir žento smurto, nes šis jos pasakojimu, siaubingai jos nekentė. „Viską ant juoko darydavo. Per galvą kartą kai trenkė, tai ir anūkė matė. Kartais į lovą atėjęs spirdavo ir vis sakydavo, kad užmuš, jei ne veiksmais, tai žodžiais“, – pasakojo Janina. Dėl to buvo kviesta ir policija, vėliau šeimoje pradėjo lankytis socialiniai darbuotojai. „Užrakindavo mane kambary, šalta, niekas nekuria, pinigų neduoda, pati nevaikštau, valgyti nėra, tai rieda ašaros ir misliju, už ką man šitaip. Į žmogų buvau nepanaši, kai į Šakius mane atvežė“, - istoriją dėstė J. Skilinskienė. Pasak jos, ji buvo valgydinama tik kelių dienų maistu, kurio dažnai net į burną dėtis nesinorėdavo.

Galiausiai gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad socialiniai darbuotojai iš Marijampolės paskambino Janinos seseriai, gyvenančiai Šakiuose. Čia moteris ir buvo atvežta, gulėjo ligoninėje, o vėliau buvo apgyvendinta globos namuose. „Norėčiau viena kur pagyventi, savo pinigų daugiau turėti, bet tiek primeluota, tiek neteisybės. O ką aš pati? Nežinau nei kur eiti, nei ką daryti. Jie neturėjo jokios teisės taip su manimi pasielgti. Ir kodėl mane Dievas taip baudžia? Už ką man ant senatvės šitaip“, - vieną po kito klausimus kėlė pašnekovė. Ji sako iš visų jėgų stengusis auginti tiek dukras, tiek sūnų, jiems su vyru viską atidavusi ir niekuomet nepagalvojusi, kad senatvėje dienas teks leisti valdiškoje įstaigoje. Visgi paklausta, ar nesvarstanti apsigyventi pas kurį nors kitą giminaitį, nes jų tikrai ne vienas, Janina sako abejojanti. „Dar ims prikaišioti, kad jiems nieko nedaviau“, - susimąstė pašnekovė.

Visi nesutarimai ir problemos neapsiribojo tik šeimos rate ir persikėlė į teismus. Šios iniciatyvos ėmėsi Janinos sūnus Juozas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris, kaip informuojama šių metų birželio 14 dienos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brunzos pasirašytame rašte, yra nutraukiamas. Toks sprendimas priimtas motyvuojant, kad byloje nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Tad, visa J. Skilinskienės mums išdėstyta istorija, nelabai turi pagrindo. Senolė įsitikinusi, kad viskas papirkta. Tyrimo medžiagoje rašoma, kad nors J. Skilinskienė skųsdavosi nepriežiūra, smurtu, niekas jokio smurto žymių nė karto neužfiksavo. Tai teismui liudijo ir gydytoja ir kiti liudininkai. Be to, medžiagoje traktuojama, kad dukros Aidos namai visuomet buvę tvarkingi, o ir pati senolė apsilankymų metu rasta švariai aprengta, aprūpinta. Taip pat pasakojama, kad kartkartėmis Janina apsilankydavo pas seserį Aldoną Liaudaitienę Šakiuose ar anūkę Skaistę Jurbarke, tačiau grįžusi į Marijampolę tiek iš vienos, tiek iš kitos viešnagės ji dažniausiai skųsdavosi tuo pačiu – kad kažkas kažką iš jos pavogė, kad blogai rūpinosi, neprižiūrėjo, badu marino, supo girtuoklystės ir triukšmas. Tyrimo medžiagoje rašoma, kad Janinos ir jos sūnaus parodymai buvo prieštaringi ir neatitiko vienas kito pasakojimo, be to, jų nepatvirtino kiti byloje esantys duomenys. „Tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių tikrumo“, - rašoma tyrimo medžiagoje.

„Visa gyvenimą ji buvo labai sunkus žmogus. Aida, kurią dabar viskuo kaltina, yra mano krikšto mama. Mano vaikai ten dažnai nuvažiuoja ir tikrai galiu pasakyti, kad visa tai neteisybė. Tiesiog žmogus nori labai daug dėmesio, o kai aplink visi dirba, tai pradėjo skųstis, kad jos neprižiūri. Gyveno naujausiame kotedžo name, buvo viskuo aprūpinta, turėjo savo kambarį, bet vis negerai ir negerai“, - „Draugui“ pasakojo Janinos anūkė Skaistė. Ji rūpinosi močiutės akių operacija, į Kauną vežė. Nors ryšius vis palaiko bendraudama telefonu, tačiau vis vien dažniausiai kas nors negerai. „Kas šalia, tad blogas, kas toliau, tas geras, bet paskui viskas apsiverčia ir vėl iš pradžių“, - senelės elgesį apibūdino anūkė.

Atlygis už 14 metų priežiūrą

Kaip pasakojo J. Skilinskienės dukra Aida, pati mama jai retkarčiais paskambina, tik dažniausiai po pokalbių reikia keleto dienų, kad atsigautų po išgirstų keiksmų, nepagrįstų kaltinimų ir pan. Dėl to, kad ši istorija pasiekė spaudą, Aida nesistebėjo, esą mama ne kartą grasinusi, kad kreipsis į televiziją, spaudą ir pan. „Ji sakė, kad taip darys, bet ką aš galiu pasakyti ar komentuoti? Jei turite tyrimo medžiagą, matote“, - kalbėjo A. Švintienė. Ji mano, kad dėl to kalta mamos liga, nes panašiai buvo ir su jos broliu. „Prieš daug metų pas mamos brolį važiavome, nes jis irgi skųsdavosi, kad valgyt neduoda, badu marina, skriaudžia, nors nieko panašaus nebuvo. Tad gal ir genetika“, - mintimis dalijosi marijampolietė. Moteris sako viskas būtų gerai, jei tai nevyktų iš tikrųjų. „Neduok Dieve kam nors tokios ligos ar tokios istorijos“, - teigė moteris, pridurdama, kad tai graudi, sukrečianti ir nepavydėtina tiesa. Būtent ji mama rūpinosi apie 14 metų, o dabar nusipelnė tokio atlygio. „Aš vienintelė prižiūrėjau, slaugiau gal 14 metų, apie trejus metus gyveno pas mane. Iš pradžių buvo bloga sesuo, kuri netoli gyveno, dabar aš, galiausiai į visą istoriją įvėlė brolį, kuris per visą tą laiką gal kokius keturis ar penkis kartus buvo aplankęs“, - teigė Aida.

Kas kaltas, o kas teisus? Kas galėtų padėti tašką šioje, abi puses skaudinančioje, istorijoje?