Gintarė MARTINAITIENĖ

Po atliktos želdinių inventorizacijos paaiškėjo, kokia rajono želdinių kokybė, būklė, tankumas ir pan. Be to, kas ypač svarbu, želdiniai inventorizuoti, nustatytos parkų ribos, suteikti pavadinimai. Tyrimo rezultatus lyginant su visos šalies, Šakių rajonas atrodo neblogai, tačiau kai kurioms seniūnijoms yra kur pasitempti, nes apželdinimas jose vertinamas blogai.

Nuotr. J. Bačkaitis papasakojo, kokia rajono želdinių būklė, pasidalino pastabomis bei patarimais, kaip ją pagerinti.

Pasak Ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Astos Cikanienės, vadovaujantis aktais reikėjo atlikti želdinių inventorizaciją ir parengti jų tvarkymo planą. Tam valstybė tikslinei dotacijai skyrė 87 tūkst. litų. „Labai naudinga, kad medžiai apskaityti, žinoma jų būklė, yra rekomendacijos. Be to, daugelis parkų ir skverų neturėjo pavadinimų, buvo neaiškios jų ribos. Dabar galima dirbti ir tvarkytis toliau“, - teigė specialistė.

 
Apželdinta netolygiai

Konkursą laimėjo ir tyrimą atliko A. Stulginskio universiteto Ekologijos fakultetas, o rezultatus seniūnų pasitarimo metu pristatė minėto fakulteto lektorius, mokslų daktaras Julius Bačkaitis, konstatavęs, kad rajono miesteliai ir kaimai apželdinti labai netolygiai. „Akivaizdu, kad geriausia būklė dėl želdinių yra Kiduliuose, Lukšiuose, aišku, čia prisideda dvarų parkai, bei Voveriuose, o blogiausia – Paluobiuose, Barzduose ir Sudarge. Sumedėjusia augalija apaugusių plotų kiekis Kiduliuose ir Paluobiuose, neįskaitant želdinių, augančių privačių namų valdose, skiriasi beveik keturis kartus“, - teigė J. Bačkaitis. Tai, pasak specialisto, gana daug, todėl kai kurios seniūnijos turėtų labiau rūpintis gatvių apželdinimu. Iš viso rajone inventorizuoti 44 parkai ir skverai, užimantys 159.4 ha. Tikslus parkų ir skverų plotas paaiškėtų tik atlikus geodezinius matavimus.

Tarp inventorizuotų parkų ir skverų išskirti trys, kuriems specialistai neturėjo faktiškai jokių priekaištų. Tad jie galėtų būti laikomi pavyzdžiu. Tai Daraktorių skveras Kriūkuose, „Varpo“ aikštė Kudirkos Naumiestyje, Gimnazijos skveras Lukšiuose. Nebloga situacija ir mažai pastabų pateikta dėl Pievų gatvės parko bei Rygiškių skvero Griškabūdyje, Nepriklausomybės skvero Lekėčiuose, Atminimo skvero bei Siesarties vingio parko Lukšiuose, Laisvės alėjos skvero Sudarge bei Panovių skvero želdinių tvarkymo. Nepaminėtoms seniūnijos išsakyta daugiau pastabų ir rekomendacijų, kurias įgyvendinus želdinių kokybė būtų vertinama kur kas geriau.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad inventorizuotose želdiniuose auga bent 125 spygliuočių ir 251 lapuočių medžių ir krūmų rūšys ir formos. Tai, pasak J. Bačkaičio, neblogi rezultatai. Be to, rajone aptiktas ne vienas Lietuvos želdynų retas augalas. Netgi siūloma kai kuriuos medžius dėl jų išskirtinumo skelbti saugomais paminklais, nors pripažįstama, kad dėl blogos sanitarinės būklės jie tikriausiai ilgai negyvens. Tokiais paminklais galėtų būti skelbiami A. ir J. Liorentų ąžuolas Žvirgždaičiuose, du Kidulių dvaro ąžuolai, Lukšių ežero parko ąžuolas, Bertulių bei Voverių ąžuolai, Kidulių bei Ilguvos dvarų liepos, Pasimatymų pušis Kriūkuose bei Zyplių popieržievis beržas.

Lektorius atkreipė dėmesį, kad rajone du trečdaliai želdinių yra per tankūs, tad vadovaujantis rekomendacijomis, patariama skveruose ir parkuose esančius medžius retinti. J. Bačkaitis kalbėjo, kad daugelyje parkų ir kitose želdinių teritorijose juntama priežiūros ir tvarkymo stoka. „Daugybė blogos sanitarinės būklės, stelbiamų, menkaverčių medžių, kurie arba sudaro nepermatomus brūzgynus , arba stelbia žymiai vertingesnius medžius“, - kalbėjo specialistas. Jis pabrėžė, kad dažnai senesniuose parkuose yra matomos kelios medžių kartos, kurių tik pirmoji buvo veista planingai, o vėliau atsiradę „savaiminukai“ tik sudarkė parko erdves ir pavertė rekreacines teritorijas vietomis, kuriose tik stikliuko mėgėjai jaučiasi kaip savo namuose. Pastabų išsakyta ir dėl jaunų parkų, kur veisti želdynai arba prašyte prašosi retinimo ir tvarkymo, arba tuščios erdvės gerokai per mažos arba per didelės. Bet, kaip teigė J. Bačkaitis, niekas tokių, atrodytų, lengvai ištaisomų klaidų neskuba taisyti. „Dėl kapitalinio parkų tvarkymo galima kaltinti daug ką, pavyzdžiui, nepakankamą finansavimą tokio pobūdžio darbams, tačiau mūsų pastebėtos negerovės gali būti lengvai ir praktiškai už dyką ištaisomos. Reikia tik seniūnijų noro ir iniciatyvos“, - aiškino mokslų daktaras J. Bačkaitis.

Pasak lektoriaus, skubiai šalinti reikėtų ne mažiau kaip 212 žalių medžių ir krūmų bei 1943 pavienius medžius, kitas želdinių grupes. Tai rekomenduojama padaryti per penkerius metus, nes vėliau šis skaičius tik didės dėl senstančių medžių, nepalankių oro sąlygų, ligų, antropogeninių veiksnių. Beveik visose rajono teritorijose patariama genėti sausas šakas ir nudžiūvusias viršūnes. Iš viso specialistas suskaičiavo apie 1 tūkst. tokios priežiūros reikalaujančių medžių.

Pasidalinęs patarimais ir pastebėjimais lektorius teigė, kad lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis Šakių rajono želdinių būklė gana gera, šiek tiek prasčiau su gatvių želdiniais. Visgi apželdinant teritorijas jis rekomendavo elgtis skoningai ir nepersistengti. „Svarbiausia, kad nebūtų kičo, nebūtų sodinami vienas prie kito nederantys medžiai ar per daug sodinama spygliuočių. Kai kurie didesni miestai perka išskirtinius medžius, tačiau jie visiškai nedera prie bendro miesto vaizdo“, - mintimis dalijosi A. Stulginskio universiteto mokslų daktaras.

Ūkio skyriaus specialistė A. Cikanienė, kreipdamasi į seniūnus, prašė į atliktą tyrimą pažiūrėti rimtai ir vadovautis siūlomomis rekomendacijomis. Seniūnai tikino, kad pateikta medžiaga tikrai naudinga ir leis produktyviau dirbti.