Gintarė MARTINAITIENĖ

Vasaros atostogų sezonas eina į pabaigą, tad kas jau pailsėjo, kas šiuo metu atostogauja, o kas nuo darbų planuoja pabėgti artimiausiu metu. Domėjomės, kaip nuo kasdienio darbo rutinos atitrūksta rajono valdžios atstovai?

Nuotr. Rajono valdžios atstovai nelinkę atostogauti užsienyje, dažniausiai jie traukia į Lietuvos pajūrį.

Rajono meras Juozas Bertašius šiuo metu atostogauja ir į darbą planuoja grįžti nuo rugsėjo 3 dienos. Tačiau rajono vadovas negali pasigirti ištaigingomis ar egzotiškomis kelionėmis, nes kiek save pamena, tiek jo atostogos darbinės. „Daug ko galima norėti, bet neleidžia galimybės. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais atostogas leisiu šeimos ūkyje, nuiminėsime derlių“, - teigė J. Bertašius.

 
Nuo pirmadienio 18 dienų atostogaus administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. Nors atostogų laikotarpis nėra ilgas, tačiau kitaip neišeina – spaudžia darbai, projektų įgyvendinimas nelaukia, tad savo atostogas pirmiausiai derina atsižvelgdamas į darbus savivaldybėje. A. Damijonaitis atostogų metu planuoja nuvykti į uošviją Aukštaitijoje, šiek tiek pailsėti prie jūros, vėliau lauks iš Anglijos grįžtančio sūnaus su šeima ir dviem anūkėliais, kuriuos dažniausiai mato tik kartą per metus. „Dabar atostogausiu tiek, o jei išeis, Kalėdoms planuoju skristi pas sūnų aš. Žinote, sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tad matysime, kaip bus“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Be to, dėl užimtumo valdiškame darbe nemažai darbų susikaupia ir namuose, tad atostogų metu A. Damijonaitis planuoja nudirbti ir juos.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė šiais metais jau turėjo progos pailsėti, o nuo pirmadienio ir vėl atitrūks nuo darbų rutinos. Pasak vedėjos, jai labai patinka sukišti nagus į žemę ir ravėti gėlynus, prižiūrėti gėles. Taip moteris ne tik gražina savo namų aplinką, bet ir pailsi. Be to, ji jau suplanavusi ir išvykas prie ežerų bei jūros. Į pajūrį traukti planuoja ir nuo šios savaitės į atostogas išėjusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Į užsienio šalis ji nevyks, nes mano, kad ten atostogauti geriausia rudenį ar žiemą, kai Lietuvoje atvėsta orai. Kokios, vedėjos nuomone, būtų idealios atostogos, jei nereikėtų skaičiuoti nei finansų, nei riboti poilsiui skirto laiko? „Net nežinau, geras klausimas. Tikriausiai reikėtų pafantazuoti, bet šiaip svajoju nuvykti į Serbiją, Juodkalniją“, - teigė L. Pocevičiūtė.

Įtemptai ir daug dirbantis Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas tikino, kad be vėlyvo rudens apie atostogas jis net nesvajoja, nes rajone įgyvendinamų projektų tempas bei vykdomų darbų grafikas milžiniškas. „Kol kas – jokių prošvaisčių“, - tikino pašnekovas. Jis mano, kad atostogoms reikia bent trijų, keturių savaičių, kas taip pat nelabai įmanoma. „Jei atostogauji dvi savaites, tai pirmąją dar neatsijungi nuo darbų, o antrąją jau galvoji, kaip reikės grįžti į darbą, tad tikrai nepailsi“, - kalbėjo V. Girdauskas. Todėl kai Regioninės plėtros skyriaus vedėjas pabėga nuo valdiškų darbų pastaruoju metu net išjungia mobilųjį telefoną, nors dėl to dažnai sulaukia ir administracijos priekaištų. Turėdamas galimybę jis mėgsta keliauti, skaityti knygas. Svarbiausia, pasak pašnekovo, pakeisti aplinką, atitrūkti ir atsijungti nuo darbų, kad po atostogų vėl galėtum produktyviai į juos kibti.

Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis kalbėjo, kad per daug apie atostogas negalvoja. Jis numatęs pailsėti rugsėjo mėnesį, tačiau nei kelionių, nei išvykų neplanuoja. „Darbuosiuos namuose, nudirbsiu rudeninius darbus. Užsienis? Tai jau ne, anksčiau važiuodavom, o dabar šilti kraštai netraukia“, - teigė valdininkas.

Visgi net ir psichologų nuomonės, kalbant apie atostogas, nėra vieningos. Ar visiems reikia atostogų, ar ne? Galų gale, koks optimalus laikas, kad žmogus tikrai pailsėtų ir atitrūktų nuo darbų rutinos? Dažniausiai teigiama, kad tai individualu ir priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių. Tiems, kurie linkę į darboholizmą ir darbui atsiduoda negailėdami laiko ir asmeninio gyvenimo, poilsiui rekomenduojama skirti ilgesnį laiką. Be to, gyvenimo tempas tik greitėja ir net atostogų metu dažnas žmogus tiesiog nesugeba atsiriboti nuo darbinių rūpesčių ir sustoti, labiau pasinerti į asmeninį gyvenimą. Kaip bebūtų, tikriausiai niekas kitas be mūsų pačių geriau nejaučia, ko ir kiek mums reikia, koks mūsų darbo ir poilsio režimas bei individualumas. Svarbiausia, kad visa tai pavyktų suderinti su darbdaviu.