Gintarė MARTINAITIENĖ

Maždaug prieš metus laiko nerimo aistros dėl Sudargo seniūnijoje esančios vadinamosios knygnešių viršukalnės, kur buvo užsimota statyti kultūros namus. Statybos neįvyko, o viršukalnėje esantys pastatai po aibės diskusijų įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Dabar keliamas klausimas dėl apleistos viršukalnės nepriežiūros. Kas tuo turėtų rūpintis? Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir kiekvienas atsakomybę stumia nuo savęs.

Nuotr. Žolynais apaugęs į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas buvo reikalingiausias pernai, kai vyko nesutarimai. Kas turėtų teritoriją prižiūrėti dabar, nuomonės išsiskiria, tad žolynai keroja, o pastatas dūlėja toliau.

Ragina ieškoti bendro sprendimo

Vilniaus zanavykų bendrija, nerimaudama dėl neprižiūrimos viršukalnės, raštus išsiuntinėjo ne tik Šakių rajono valdžiai, bet ir Marijampolės kultūros paveldo departamentui, Vilkaviškio vyskupijos vyskupui Rimantui Norvilui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Laiške baiminamasi, kad senoji Sudargo klebonija, siejama su knygnešių tėvu Martynu Sederevičiumi, yra neprižiūrima ir vis labiau nyksta, kad netinkamai užsandarinti pastato langai, dėl ko į vidų patenka sniegas, lietus ir dar labiau niokoja medinį pastatą. Be to, nė karto nešienautoje pievoje išsikerojo piktžolynai, todėl baiminasi ir dėl galimo greito gaisro grėsmės. Raginama pastatą kuo skubiau paruošti žiemai, išvalyti šiukšles, patikrinti krosnis, išdžiovinti patalpas. „Tikimės, kad bažnyčios, Kultūros paveldo ir Šakių rajono savivaldybės vadovai atras bendrą sprendimą dėl mūsų tautos istorijos, senosios Sudargo klebonijos, kaip knygnešystės atminimo, išsaugojimo“, - rašoma kreipimesi.

 
Gal tvarkytų patys

Visgi kas tuo turėtų rūpintis, nuomonės smarkiai išsiskiria. Sudargo knygnešystės muziejaus kūrimo iniciatyvinės grupės entuziastas Juozas Tamušauskas sako ir dabar neatsisakantis minčių buvusioje klebonijoje įkurti muziejų. „Manau, paveldas turėtų labai rimtai restauruoti. Jei leistų bažnyčia, gal patys pasitvarkytume, šiukšles išvalytume, grindis išplautume, sienas išklijuotume tapetais ir viskas. Kiek ten tereikia“, - mintimis dalijosi vienas aktyviausių kovotojų prieš planuotas statybas. Paklaustas, kodėl jie patys nesiėmė iniciatyvos, kad ir nušienauti pievas ar sutvarkyti aplinką, J. Tamušauskas aiškino, kad buvo laikas, kai apskritai jiems ten buvo draudžiama koją įkelti, nekalbant apie konkrečius darbus. Be to, pašnekovas pastebėjo, kad šiuo klausimu atsakomybės dėl nepriežiūros neturėtų kratytis ir seniūnija.

J. Tamušauskas sako kalbėjęs su dabartiniu klebonu Vitalijumi Golinu ir tikisi geranoriško jo požiūrio. Pats klebonas, Sudargo ir Slavikų parapijoms vadovaujantis tik mėnesį, pripažino gerai nežinantis visos situacijos ir peripetijų, tad kalbėti apie konkrečius veiksmus anksti. „Tikrai nesileisiu į jokias emocijas. Pirmiausiai dėmesys turi būti dvasiniams dalykams. Reikia susėsti ir kalbėtis, o ne vadovautis emocijomis. Tada žiūrėsime, kokie kiekvieno lūkesčiai ir ką realiai galime per projektus ar kitaip padaryti, kad galiausiai bendruomenė neliktų be nieko“, - kalbėjo V. Golinas. Pasak jo, vizija tokia, kad Sudarge atsirastų parapijos namai, kurie būtų pritaikyti ir bendruomenės reikmėms, tačiau visa tai, kaip teigė dvasininkas, tik pamąstymams. Kalbėdamas apie neprižiūrėtą viršukalnę,  klebonas ragino atkreipti dėmesį, kas labiausiai kelia šiuos klausimus. „Kiek pastebėjau, didžiausią sąmyšį daro buvę, o ne esami sudargiečiai. Tad reikia labai gerai žiūrėti ne tik ką, bet ir kokie žmonės kalba“ , - mintimis dalijosi V. Golinas.

Rajono valdžia, sulaukusi tokio Vilniaus zanavykų bendrijos narių rašto tik kraipė galvas ir kėlė klausimą, argi tai jos atsakomybė. Juk, kai buvo norima viršukalnę sutvarkyti, aktyvieji kovotojai šaukė, kad tai parapijos žemė ir nevalia kam nors į ją kėsintis. Dabar lyg ir reikalaujama, kad ta žemė būtų tvarkoma. Tiesa, žemės dokumentai tebetvarkomi iki šiol. „Manau, vienų norėjimas būti aukščiau kitų atvedė prie to, kad nereikia niekam. Tikrai buvom pasišovę viską sutvarkyti, bet kai toks pasipriešinimas...“, - kalbėjo rajono meras Juozas Bertašius, rekomendavęs sudargiečiams gyventi tvarkingai ir taikiai.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė patikino, kad raštą gavę ir jie. „Artimiausiu metu vyksime į vietą, susitiksime su klebonu. Tikimės, kad jo požiūris bus pozityvesnis nei ankstesnio klebono“, - kalbėjo specialistė. Ją papildydamas vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas pripažino, kad buvo sunku rasti bendrą kalbą, kai Sudargo bendruomenė susiskaldžiusi, o parapija nesuinteresuota paveldo išsaugojimu. „Juk raštą jie irgi gavę, tai toks ir požiūris“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Pasak R. Kryžanausko, Sudargo parapijai bus rekomenduojama geriau užsandarinti pastatą, nušienauti pievas. Būtent ji turi vykdyti pastato, įtraukto į Kultūros vertybių registrą, priežiūrą.