Gintarė MARTINAITIENĖ

Lekėtiškis Antanas Aleknonis į rajono valdžią su prašymu nustatyti, jo įsitikinimu, tikro kelio vietą ir peržiūrėti vietinės reikšmės kelių schemą, kreipėsi ne kartą. Paskutinįkart jo prašymas svarstytas Ūkio komiteto posėdžio metu, tačiau išspręsti pareiškėjo problemą, kaip jis to norėtų, ne komiteto kompetencija. Be to, ir atskirų šalių aiškinimai tuo pačiu klausimu gana skirtingi.

Nuotr. A. Aleknonis (kairėje) Ūkio komiteto posėdžio metu bandė įrodyti, kad kelias per jo sklypą įteisintas neteisėtai, bet tai įrodančių dokumentų ar schemos parodyti negalėjo.

Nori „tikro kelio“

Antanas Aleknonis į Ūkio komiteto narius kreipėsi su prašymu peržiūrėti vietinės reikšmės kelių žemėtvarkos schemą ir joje nustatyti, kaip jis aiškina, tikro kelio vietą.

Lekėtiškis, prisistatantis tiesiog Rikiu, įsitikinęs, kad kelias suformuotas neteisėtai ir iš jam priklausančios žemės neteisėtai paimta 0.04 ha. Už ją esą jis mokėjo ir tebemoka mokesčius, o keliu naudojasi vienintelė kaimynų Valaičių šeima. „Ten mano ariama žemė ir 19 metų už ją moku mokesčius“, - posėdžio nariams kalbėjo lekėtiškis. Be to, A. Aleknonio aiškinimu, yra kitas kelias, einantis ne per jo žemę, o per valstybinę Lekėčių girininkijos eglių sėklinės plantacijos teritoriją. Pareiškėjo nuomone, būtent šis kelias ir turėtų būti tikrasis bei įteisintas kelias. „Jei nebūtų to kito kelio, suprasčiau, juk žmonės lėktuvais neskraido, bet dabar kažkas turi žemės perteklių, o mums jos trūksta“, - posėdžio metu piktinosi A. Aleknonio sesuo Zita Ramoškevičienė, kurios sklypas yra greta brolio.

 
Nekompetentingi padėti

Gana karštos diskusijos aptariant šį klausimą, neišvengiant ir įžeidinėjimų, užvirė posėdžio metu. Dėl netaktiško ir nemandagaus elgesio A. Aleknonis ne kartą komisijos narių buvo įspėtas. Be to, kai kurie politikai Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos Šakių skyriaus vedėją Algirdą Vaičiūną, kuriam ir buvo skirti įžeidinėjimai, net ragino kreiptis į teismą, tačiau jis tikino nenusileisiąs iki tokio lygio. Tuo tarpu Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba, kaip ir kiti posėdžiaujantys, pripažino, kad išspręsti A. Aleknonio keliamą problemą ne jų kompetencija. „Mes neturime jokių galių nustatyti tikslių kelio ribų. Mes tik galime patarti, kur kreiptis“, - kalbėjo H. Zaremba. Panašiai teigė ir Žemėtvarkos skyriaus vedėjas. „Mes tik vykdome žemės administravimo darbus. Mes nenustatome, kur turi būti kelias“, - aiškino A. Vaičiūnas.

Kas už ką bebūtų atsakingas, A. Aleknonis ir jo sesuo buvo nusiteikę gana karingai ir aiškino, kad jiems nusibodo pusantrų metų kelti tą patį klausimą ir negauti atsakymų. „Norime teisybės“, - kalbėjo moteris. Tiesa, kai situaciją bandė apžvelgti kitos šalys, jie nelabai klausėsi arba šaukė taip, kad sunku buvo kažką ir išgirsti, nekalbant apie tai, kad paaiškėtų tiesa, kai nuomonės tuo pačiu klausimu kardinaliai išsiskiria. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Vaičiūnas posėdžio nariams konstatavo, kad A. Aleknonis nėra nukentėjusysis ir tiesa, vedėjo aiškinimu, ne lekėtiškio pusėje. Pasak A. Vaičiūno, kelias, einantis per A. Aleknonio žemę, skiria sklypą, tačiau nėra privačios nuosavybės teisė. „Kelias yra įsiterpęs ir jis paliktas kaip neįeinantis į nuosavybę ir sugrąžintą žemę“, – tikino vedėjas, pabrėždamas, kad ant visų dokumentų yra ir A. Aleknonio parašai. Bendro naudojimo kelias minėtoje vietoje buvo nuo 1981 metų, tik tam tikru laikotarpiu, kaip aiškino A. Vaičiūnas, buvo mažiau naudojamas. Be to, yra patvirtinta kelių schema, pagal kurią nurodytas būtent per pareiškėjo sklypą einantis kelias. „Aišku, ta schema gali būti keičiama, bet ta vieta, apie kurią kalbame, yra labai žema ir visi žinome, ką reiškia įrengti naują kelią“, - mintimis posėdžio metu dalijosi A. Vaičiūnas. „Jeigu tai yra bendro naudojimo kelias, kuris neįeina į jūsų sklypo teritoriją, tai nesuprantu, kokias galite turėti pretenzijas“, - pareiškėjo teiravosi Ūkio komiteto pirmininkas.

Visgi pretenzijų A. Aleknonis, kaip ir jo sesuo, turėjo ne vieną. Ką beaiškino A. Vaičiūnas, lekėtiškiai įsitikinę, kad per jų sklypą einantis kelias įteisintas neteisėtai. „Atvažiavote ir įteisinote, o turėjote tik apžiūrėti. Reikėjo išsiaiškinti. Kodėl kito kelio nerodėte? Net seniūnas tada sakė, kad kažkokia afera čia daroma“, - nuoskaudas posėdžio metu liejo Z. Ramoškevičienė. Be to, tiek ji, tiek jos brolis teigė, kad jiems trūksta žemės. A. Vaičiūnas aiškino priešingai - kad viskas tvarkoj, nieko netrūksta, pažeidimų nenustatė nė vieni specialistai. Priešingai, A. Vaičiūno nuomone, netgi būtų galima A. Aleknoniui surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą už žemės nenaudojimą pagal paskirtį. Pats A. Aleknonis taip pat pripažino, kad praėjusiais metais neprižiūrėjo žemės taip, kaip reikėjo, bet žadėjo pasitaisyti. „Tai gal ne taip labai jiems ta žemė ir reikalinga“, - mąstė Žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Kaip bebūtų keista, po karštų diskusijų tą pripažino ir pati Z. Ramoškevičienė. „Gal mums ta žemė nelabai ir reikalinga, bet mes norime teisybės“, - aiškino moteris. H. Zaremba įpareigojo A. Vaičiūną Ūkio komitetui raštu atsakyti, kiek A. Aleknonis turi žemės, už kiek moka, pateikti sklypo schemą ir paaiškinti, įeina kelio ribos į sklypo ribas, ar ne.