baneris leidinys

lebedzinskieneAsta GVILDIENĖ

Valstybės kontrolieriai atliko auditą, kuriuo buvo vertinama, kaip Lietuvoje ginami vaiko interesai ir apsaugomos jo teisės. Sausio 10 dieną buvo paskelbta informacija, kad vaiko teisių apsaugos  problemoms spręsti trūksta ir išteklių, ir koordinavimo. Pasak rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Rūtos Lebedžinskienės, nenustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis vaiko teisių apsaugos specialistai savo darbą galėtų atlikti objektyviau.

Nuotr. Pasak R.Lebedžinskienės, jei bus atsižvelgta į visas Valstybės kontrolės pateiktas pastabas ir bus padarytos korekcijos, vaiko teisių apsaugos spacialistų darbas pagerės ir bus objektyvesnis, konkretesnis, apibrėžtesnis.

Procesas organizuojamas neefektyviai
 
Niekas nenuginčys, kad šalies vystymosi perspektyvos didele dalimi priklauso nuo šiandien vaikams skiriamo dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių - efektyvi vaiko teisių ir jo interesų apsauga turėtų būti tarp svarbiausių valstybės prioritetų. Įvertinus audito, atlikto  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visose šalies savivaldybėse ir kitose susijusiose institucijose, metu gautus duomenis, Valstybės kontrolė padarė išvadas, kad metai iš metų problemų vaiko teisių apsaugos srityje nemažėja: vaiko teisių apsaugos procesas organizuojamas neefektyviai, o darbas su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais neduoda apčiuopiamų rezultatų. Socialinės rizikos šeimoms paslaugos teikiamos ilgiau nei penkerius metus, tačiau priežastys, dėl kurių šeimos buvo įtrauktos į apskaitą, neišnyksta. Be to, dėl didelio darbo krūvio ir kitų išteklių trūkumo netinkamai organizuojami vaiko teisinis atstovavimas ir vaiko teisių apsauga teisiniuose procesuose.
 
Nenustatyti vertinimo kriterijai

Pasak R. Lebedžinskienės, tikra tiesa, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra nustačiusi šeimos gyvenimo sąlygų vertinimo kriterijų, pagal kuriuos šeimos galėtų būti diferencijuojamos pagal problemų sudėtingumo lygį ir pobūdį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dirba pagal pačių susikurtas instrukcijas, pagal kurias vertinama grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui,  vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Todėl, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, visada suveikia subjektyvūs faktoriai - kiekvienas specialistas tą pačią situaciją vertina skirtingai. „Vienam atrodo, kad vaikas dar gali likti šeimoje, kitas mato, kad vaikui geriau būtų pagyventi globos įstaigoje. Dėl netinkamo rizikos įvertinimo neišvengta atvejų, kai vaikai iš šeimos paimami ir grąžinami atgal po keletą kartų, - kalbėjo R.Lebedžinskienė. – Vieningų kriterijų, kuriais būtų galima remtis, nėra, nors apie jų sudarymą kalbama jau daugelį metų.“

Socialinės rizikos šeimų sumažėjo

Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, per praėjusius metus rajone sumažėjo socialinės rizikos šeimų – net 29 buvo išbrauktos iš apskaitos sąrašų, tačiau maždaug tik pusė iš jų - 16 šeimų todėl, kad išnyko priežastys. Didelės dalies socialinės rizikos šeimų šiandien  nerasite sąrašuose tik todėl, kad vaikai jose jau užaugo ir tapo pilnamečiais. Tokių šeimų rajone per praėjusius metus sumažėjo net dešimčia. Dvi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų stebimos šeimos išvyko gyventi į kitą savivaldybę, tad ir jų bylos perduotos tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vienam vaikui, mirus tėvams, nustatyta globa. Atrodo, skaičiai mažėja ir jau yra kuo pasidžiaugti, tačiau per 2012 metus į rajoną atsikėlė ir į  socialinės rizikos šeimų sąrašus buvo įtraukta net 21 šeima. Tad realiai šis sumažėjimas yra tik aštuonios šeimos -  iš 217 praėjusiais metais užfiksuotų socialinės rizikos šeimų liko 209, iš kurių 34 šeimos gyvena mieste, 175 - kaime. Šiose šeimose auga 444 vaikai.

Į sąrašus patenka dėl girtavimo

„Daugiausiai šeimų į socialinės rizikos sąrašus įtraukiamos dėl girtavimo, - teigė R.Lebedžinskienė.  - Tokių šeimų 2012 metais rajone buvo net 148, praktiškai tai daugiau nei pusė visų socialinės rizikos šeimų. Kita didelė sąrašuose esančių šeimų dalis - 51 šeima -  į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos, t.y. negebėjimo tinkamai rūpintis savo vaikais, trys šeimos – dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus. Viena šeima valstybės skiriamą paramą naudojo ne vaiko interesams.“ Per praėjusius metus 28 tėvams teismo sprendimu apribota jų valdžia savo vaikams. Iš viso rajone auga 36 vaikai, kurių tėvams apribota valdžia arba jie atskirti nuo vaikų.

Vaikams stengiamasi surasti šeimas

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, per praėjusius metus nebuvo įvaikintas nė vienas vaikas, tačiau globa paskirta 175 vaikams: 46 - laikinoji, 129 - nuolatinė. Vadovaujantis nuostata, kad vaikai turi augti šeimoje, stengiamasi vaikams surasti globėjus. 104 vaikai globojami šeimose, 30 - šeimynose, 41 – socialinės globos įstaigose (septyni vaikai gyvena Marijampolės vaikų globos namuose, du vaikai su negalia - spec. įstaigose, 32 – Šakių vaikų globos namuose). Per 2012 metus nustatyti 45 atvejai, kai vaikams buvo baigta globa: 35 atvejai, kai vaikai grąžinti į savo biologines šeimas, dešimt atvejų, kai sulaukė pilnametystės. Iš viso tėvams gražintas 31 vaikas, tačiau net devyniems vaikams vietoj laikinosios paskirta nuolatinė globa.

Sutinka su audito išvadomis

R.Lebedžinskienė sutiko su Valstybės kontrolės audito išvadomis, kad vaiko teisių apsaugos procesas organizuojamas neefektyviai, kad vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų ir reikėtų glaudesnių ryšių tarp Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir gydymo bei švietimo įstaigų. „Santykiai pasitaisė su policijos ir prokuratūros darbuotojais, - džiaugėsi ji. – Reikalui esant, susirenkame ir aptariame bendras problemas, aiškinamės, pasitariame.“ Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pritarė, kad socialinių darbuotojų krūviai seniūnijose nevienodi: vieni prižiūri daugiau, kiti – mažiau socialinės rizikos šeimų. Metodines rekomendacijas dėl darbo su socialinės rizikos šeima reikia tobulinti, nes jose netinkamai vertinamas socialinių paslaugų poreikis ir planuojamas darbas su šeima – individualaus darbo su socialinės rizikos šeima planuose nustatomos tėvams neįveikiamos (suremontuoti būstą), nekonkrečios (tinkamai rūpintis vaikais) ar su pagrindinės problemos sprendimu nesusijusios (nueiti į darbo biržą) užduotys. Neužtikrinamos vaikų teisės baudžiamajame procese – vaikai dažnai apklausiami tam nepritaikytose patalpose, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams ir psichologams. „Jei būtų atsižvelgta į visas išvardytas pastabas ir būtų padarytos korekcijos, žinoma, kad vaiko teisių apsaugos darbas pagerėtų, taptų konkretesnis ir apibrėžtesnis, - tvirtino R.Lebedžinskienė – Socialinių darbuotojų sprendimai, remiantis nustatytais kriterijais būtų objektyvesni. Jiems lengviau būtų priimti vienokius ar kitokius sprendimus, ypač tada, kai iškyla klausimas, ar reikia paimti vaiką iš šeimos, ar dar ne.“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos