Nelaimė sutelkė barzdiškius ir dar kartą atvėrė sistemos žaizdas

barzdai ugniagesiaiGintarė MARTINAITIENĖ
 
Jei ne Barzdų savanoriai ugniagesiai, tikriausiai Evaldo Raževičiaus šiandien nebūtų tarp gyvųjų. Kol kas 36-erių metų vyriškio būklė sunki, tačiau ši nelaimė parodė ypatingą Barzdų bendruomenės susitelkimą ir geranorišką pagalbą ištikus nelaimei. Artimieji vietinių gyventojų gerumu negali atsistebėti iki šiol. Tuo tarpu savanoriai ugniagesiai džiaugiasi, kad seniūnija nesunaikino komandos ir jie ne pirmą kartą savanoriškai padeda nelaimės ištiktiems žmonėms.  
 
Nuotr. Savanoriškai dirbanti Barzdų savanorių ugniagesių komanda – vienintelė rajone ir viena iš nedaugelio šalyje. Ji ne pirmą kartą į nelaimę atskuba pirmoji. Nuotraukoje (iš kairės): seniūnas R. Naujokaitis, E. Jocius ir S. Švabauskas.
 
Būklė sunki
 
Po sausio 12-ąją Ambrasų kaime, Barzdų seniūnijoje kilusio gaisro iš ugnies gniaužtų išplėšto Evaldo būklė šiuo metu sunki. Niekas net slogiausiame sapne nesapnavo, kad Pilviškiuose UAB „Kelio ženklai“ dirbęs ir po vieno gimtadienio namo grįžęs Evaldas tik per plauką liks gyvas. Artimieji tik gūžčioja pečiais, kas būtų buvę, jei ne itin operatyviai į nelaimės vietą atskubėję Barzdų savanoriai ugniagesiai, liepsnojančiomis kelnėmis iš ugnies ištempę 36-erių metų vyriškį. „Jei ne savanoriai, kažin kaip čia viskas būtų buvę. Ir dabar galva keturkampė. Sunku. Dar tik pradžia, bet visos pastangos – kad tik Evaldėlis pasveiktų“, - tikino nukentėjusiojo brolis Linas. Savaitgaliais jis su žmona Ieva vyksta į Kauno klinikas, dienomis su broliu bendrauja telefonu, tačiau prognozuoti, kada Evaldas atsistos ant kojų, anksti. Svarbiausia, kaip svarsto artimieji, kad tik neprisidėtų kokia komplikacija, nes žaizdos itin gilios ir sunkios. Šiuo metu 70 proc. kūno nudegusiam vyriškiui jau neleidžiamas morfijus, tad su skausmu tenka kovoti pačiam. Jam buvo atlikta viena operacija, o kokie medikų sprendimai bus ateityje, parodys laikas. „Apie pusę metų iš klinikų išleisti niekas neplanuoja. Vėliau gal bus reabilitacija, bet dar anksti kažką prognozuoti“, - kalbėjo nukentėjusiojo brolienė.
 
Nustebino žmonių gerumas
 
„Neįsivaizdavome, kad Barzduose tokie geri žmonės. Patiems keista ir neįtikėtina, kad sulaukėme tiek gerų žmonių pagalbos“, - kalbėjo nukentėjusiojo Evaldo artimieji. Ir dabar parduotuvėje, seniūnijoje, kabo skelbimai, kuriuose raginama padėti nelaimės ištiktam Evaldui. Būna, kad pašte dirbančiai Lino uošvienei Rimantai žmonės atneša pinigų ir liepia perduoti Linui, kad šis padėtų savo broliui. Pati šeima pinigų rinkimo neinicijavo ir jau net nepamena, kaip viskas prasidėjo. „Informacija sklido labai greitai. Pirmiau Baltrušiuose, paskui Barzduose, ir kai užsisuko, tai užsisuko. Gal pirmieji padėjo Aldona ir Gintautas Šeškai, tačiau esame labai dėkingi visiems parėmusiems finansiškai“, - kalbėjo žmonių gerumo sujaudintas L. Raževičius. Jo uošvienė prašė visiems padėkoti spaudoje kaip tik mokame, tačiau tikriausiai gerumas neišmatuojamas jokiais žodžiais. Būtent jo vedami barzdiškiai ir nusprendė padėti nukentėjusiajam. Suaukoti pinigai pirmiausiai bus skirti gydymui, tvarsčiams, vaistams ir kitiems būtiniausiems dalykams. „Vagis nors sienas palieka, o čia nieko – nei namo, nei rūbų, nei dokumentų. Nieko neliko“, - teigė I. Raževičienė. Absurdiška, tačiau neturint asmens dokumentų neina tvarkyti pašalpos ar gauti elementarių pažymų. „Tada reikia notariško patvirtinimo, o jo neina gauti, nes nėra paso, o pasui padaryti reikia Evaldo, kuris tokios būklės guli klinikose“, - niuansus dėstė Ieva. Kaip bebūtų, sausio 12-ąją galima vadinti antrąja Evaldo gimimo diena.
 
Į nelaimę – pirmieji
 
Nuo 2012 metų sausio pirmosios panaikinta Barzdų ugniagesių komanda iki šiol dirba savanoriškai ir jau ne pirmą kartą į gaisrą atvyksta pirmoji. Vien praėjusiais metais užgesinti šeši rimti gaisrai,. „Per tris minutes į įvykį išvažiavome, tai, manau, operatyviai. Tuo labiau, kad sėdime namuose“, - nelaimę prisiminė savanoris ugniagesys Egidijus Jocius. Barzdiškiams bebaigiant išlieti cisterną vandens, į nelaimę atvyko ir Pilviškių komanda, tad kalbėti apie žmogaus išgelbėjimą nebūtų buvę jokios prasmės. Pasak E. Jociaus, greitoji pagalba atvyko po valandos, tad tokie įvykiai tik atveria centralizacijų žaizdas. Bet šalies valdžiai tai nė motais. Dar ir dabar vyrai pamena, kaip su seniūnu priešaky į Seimą su parašais važiavo, tačiau niekas net priimti nesiteikė, nekalbant, kad būtų atsižvelgta į žmonių prašymus palikti Barzduose ugniagesių komandą.
 
Palaiko gyventojai
 
„Prieš panaikinimą ir uniformas seniūnija parūpino, ir vartus įdėjo, o ir mašiną patys persitvarkėme, visa technika veikia, tik dirbk ir gyvenk, bet niekam tai nebuvo įdomu. Paėmė ir panaikino“, - kalbėjo ugniagesys savanoris. Tiesa, savivaldybė skyrė po pusę etato, tad dabar jį dalijasi iki panaikinimo čia dirbę Edmundas Grajauskas bei E. Jocius. Komandai priklauso ir savanoriškai padeda Vidmantas Juodaitis ir Stasys Švabauskas. Vyrai kiekvieną dieną vis pasikeisdami ateina, ugnį pakūrena, nes nori išlaikyti tai, kas sukurta ir sėkmingai veikia. „Čia seniūnui reikėtų padėkoti, kad nenumojo ranka ir nepanaikino, nes jam, kaip bebūtų, tik papildomas galvos skausmas“, - tikino E. Jocius. Pats seniūnas Remigijus Naujokaitis sako, kad ypač po paskutiniojo įvykio sulaukia palaikymo, o ir apskritai jie dirba tik iš paramos. „Šiaip ūkininkai ar žmonės kuru paremia, tepalų dovanojo, iš Janukiškių dabar žadėjo benzino atvežti, nes žmonės mato, kad ši pagalba ypač reikalinga, o mes esame užkampyje. Malkų kurui kol kas turime, o kaip bus paskui, žiūrėsime“, - kalbėjo Barzdų seniūnas. Pasak E. Jociaus, jei tik būtų galimybės, į darbą mielai grįžtų visi iki panaikinimo dirbę žmonės, nes nė vienas darbo neturi ir verčiasi kaip kas išmano. „Mielai grįžtų, juk ir kursus Vilniuje baigė, o Šakiai nuolat skelbia, kad ugniagesių reikia, nors šitų irgi nepriima. Ot sistema“, - mintimis dalijosi E. Jocius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.