baneris leidinys

bastysGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šį mėnesį Seimo narys Mindaugas Bastys aktyviai važinėjo po visas rajono seniūnijas, susitikinėjo su gyventojais, domėjosi, kokiais rūpesčiais bei nuotaikomis jie gyvena. Pasak Seimo nario, vienos seniūnijos aktyvesnės, kitose į susitikimus ateina mažiau gyventojų, tačiau problemos visur daugmaž panašios.
 
Nuotr. M. Bastys, apsilankęs visose seniūnijose, tikino, kad tiek Plokščiuose, tiek kitur, problemos panašios, tik ne visur vienodai aštriai keliamos. Bene labiausiai rajone reikėtų gerinti infrastruktūrą.
 
Pristatyti ir susipažinti
 
Pastaruoju metu tarp politikų tapo gana populiaru susitikinėti su rajono gyventojais. Tą daro tarybos narys Edmundas Rinkevičius, Sveikatos ir socialinės politikos komitetas, šiuo pavyzdžiu pasekė ir rajono gyventojų interesus Seime ginantis M. Bastys. Tačiau pats Seimo narys nesureikšmina šių priėmimų, nes sako, kad ir ankstesnės kadencijos metu darė tą patį. „Vizitai buvo, bet gal nebuvo tai viešinama, nebuvo skelbiama per spaudą. Dabar nusprendėm labiau informuoti, kad žmonės žinotų“, - teigė M. Bastys. Šis mėnuo vizitams pasirinktas todėl, kad Seime mažiau komitetų posėdžių, plenariniai posėdžiai išvis nevyksta, tad Seimo nario darbotvarkė nėra tokia įtempta ir daugiau dėmesio jis gali skirti rajono gyventojams. Apsilankęs jau beveik visose seniūnijose jis kalbėjo, kad pagrindinis tokių susitikimų tikslas – pristatyti savo programą, save ir susipažinti su gyventojais bei jų problemomis. „Klausimų ratas gana panašus. Viena bendruomenė ar seniūnija vienus klausimus kelia aštriau, kita – kitus“, - tikino M. Bastys. Dažniausiai gyventojus neramina netvarkomi ar sunkiai išvažiuojami keliai, švietimo, sveikatos klausimai. Buvo netgi tokių atvejų, kai į Seimo narį kreipėsi tarpusavyje bendros kalbos nerandantys kaimynai.

Plokščiuose – pokalbis

Pirmadienį M. Bastys su padėjėja Ramute Alyte Bastiene viešėjo Gelgaudiškio, Plokščių ir Kriūkų seniūnijose. Plokščiuose į susitikimą neatėjo nė vienas eilinis pilietis, užtat vyko bendro pobūdžio pokalbis, kuriame dalyvavo pagrindinių seniūnijos organizacijų atstovai. Kitur buvo daugiau individualių susitikimų. Tačiau, kaip dėmesį atkreipė Plokščių vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė, tai, kad į susitikimą neateina gyventojai galbūt nėra blogai, nes tuomet reiškia, kad kylančias problemas sugeba išspręsti seniūnija.

Su mokyklos direktore Seimo narys diskutavo apie švietimo įstaigų finansavimo vingrybes. „Kalbant apie švietimą tikrai yra protu nesuvokiamų dalykų“, - tikino N. Bitinienė. Tuo tarpu M. Bastys kalbėjo, kad planuojama pereiti nuo mokinio prie komplektų krepšelio. Be to, ne tik šioje seniūnijoje išsakyta mintis, kad didesnis dėmesys ir finansavimas turėtų būti skiriamas profesiniam mokymui. Kalbėta, kad ypač kaimiškose vietovėse, koks ir yra Šakių rajonas, negali būti visi tik aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, nes tuomet nebus kam dirbti paprastų darbų.

Problema – žvyrkelis

Į susitikimą atvykęss tarybos narys plokštietis Vytautas Bitinas ragino pereiti nuo bendro pobūdžio analizių prie konkrečių kalbų apie Plokščius. Pasak V. Bitino, reikėtų atsižvelgti ir ieškoti lėšų, kaip pagerinti esamus prastos būklės šaligatvius arba kur nėra, juos įrengti, nes dėl to daugelis mokinių į mokyklą keliauja labai pavojingomis sąlygomis. Be to, nemažai rūpesčių ir nepatogumų seniūnijoje kyla dėl likusio neišasfaltuoto žvyrkelio iki pagrindinės Kubilių gyvenvietės ir Gerdžiūnų miestelio. „Džiaugiamės išasfaltuotu kalnu Plokščių gyvenvietėje ir atstumu iki Jotyškių II kaimo gyvenvietės kelyje Kiduliai – Gelgaudiškis – Gerdžiūnai. Tačiau likęs žvyrkelis iki pagrindinės Kubilių gyvenvietės ir Gerdžiūnų miestelio mums dar kelia nemažai rūpesčių, esamo žvyrkelio kokybė prasta, o ir priežiūra sudėtinga, nes greideriui važiuoti iki šio ruožo reikia ne mažiau 23-25 km asfaltu“, - teigiama V. Bitino ir seniūnės Laimutės Miliūnienės pasirašytame ir Seimo nariui įteiktame rašte. Be to, šiuo keliu važiuoja maršrutiniai autobusai bei mokykliniai autobusiukai, kuriais septyni kaimų vaikai vyksta į mokyklą, gyventojai vyksta į darbą, seniūniją, ambulatoriją, paštą, bažnyčią ir pan. „Tai vienintelis susisiekimas su rajono centru. Kubilių gyvenvietėje ir aplinkiniuose kaimuose gyvena apie 300 gyventojų. Kubilių ŽŪB yra gamybinis centras, kuriame sukurta 80 darbo vietų, vyksta intensyvi gamyba ir tuo pačiu judėjimas šiuo keliu“, - rašoma rašte.

Kaip spręsti?

Kaip galėtų būti sprendžiama ši problema? M. Bastys teigė, jog tai priklausys nuo bendros Vyriausybės politikos. Be to, kaip dėmesį atkreipė Seimo narys, Šakių rajonas nėra problematinis, daugeliu atvejų jis yra per vidurį, dėl to lieka šiek tiek nuskriaustas ir tam tikrais atžvilgiais tiesiog neužtenka lėšų. Tačiau V. Bitinas siūlė nepamiršti fakto, kad mūsų rajone yra mažiausiai apskrityje ir galbūt net šalyje kelių kieta danga, tad tai, prašant finansavimo, galima laikyti itin rimtu argumentu. Plokščių seniūnijoje pagrindinis verslas - žemės ūkis, augalininkystė, pienininkystė. Yra trys stambios Plokščių, Kubilių ir Voniškių žemės ūkio bendrovės, kurios kasmet valstybei sumoka didžiulius mokesčius. Vien Kubilių ŽŪB per metus sumoka apie 2 mln. litų mokesčių. „Paprasta, logiška taisyklė – pažiūrėkite, kiek mokesčių šis kraštas suneša į biudžetą“, - aiškino tarybos narys. M. Bastys ragino nepamiršti, kad 70 proc. mūsų krašto pajamų sudaro dotacijos. Visgi svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus ir asfaltavimui parinkti tas atkarpas, kuriomis dažniau važiuojama. Į tai Seimo narys žadėjo atsižvelgti.

Susitikimų bus daugiau

Tai, kad socialinė situacija šalyje reikalauja itin didelių lėšų ir dėmesio, niekam ne paslaptis. M. Bastys tikino, kad kai pašalpų klausimą pradės spręsti savivaldybės, apie ką jau kalbama senokai, bus ne tik sutaupoma, bet ir įgaunama daugiau teisių. Visgi seniūnė L. Miliūnienė aiškino, kad kas tinka vienoms seniūnijoms, nebūtinai tinka ir kitoms. Pavyzdžiui, Plokščiai, kaip ji kalbėjo, nėra pasienio seniūnija, kur žmonės turėtų galimybę užsiimti kontrabanda ir iš to gautų papildomų pajamų. „Mūsų seniūnijoje tikrai nėra labai paslėptų darbų ar pajamų, dėl ko reikėtų nutraukti pašalpas. Visgi mes, kaip to reikalaujama, turime savotiškai sekti ir skųsti savo gyventojus“, - tikino seniūnė. Kokia tvarka bebūtų, viskas turėtų būti daug labiau reglamentuota, kad seniūnija turėtų tvirtus argumentus, kodėl pasielgta vienaip ar kitaip, kuo remiantis nemokama pašalpa, ji nutraukiama ir pan. Kol kas to pasigendama, nes daug kas remiasi tik žodiniais pasisakymais.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti klausimai, kalbėta apie mokestinę sistemą, kurią žadama peržiūrėti, konkurencines sąlygas tarp žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų. Pasak Seimo nario, ateityje šios praktikos susitikinėti su gyventojais nebus atsisakyta ir galvojama, kad galbūt tokio pobūdžio vizitus pavyktų suorganizuoti porą kartų per metus. „Tai netgi savotiška galimybe pasitikrinti, ar teisingu keliu einame, ką žmonės apie tai galvoja“, - susitikimo pabaigoje teigė M. Bastys. Tiesa, ar išklausius problemas iš esmės bus kas nors keičiama, neaišku, nes M, Bastys akcentavo, kad viskas priklauso nuo bendros Valstybės politikos, o ne nuo jo vieno atskirai.  

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos