Svečiai iš Švedijos tiesia pagalbos ranką mūsų rajono vaikams

svedaiAsta GVILDIENĖ
 
Balandžio 5 dieną rajono savivaldybėje lankėsi devyni Švedijos Simrisham ir Stokholmo Oskaro evangelikų liuteronų parapijų atstovai - nuolatiniai Šakių vaikų globos namų ir sunkiau besiverčiančių rajono šeimų rėmėjai, atsiuntę ir išdalinę ne vieną drabužių labdaros siuntą. Susitikime su rajono valdžios atstovais jie siūlė savo paramą ir norėjo sužinoti, kuo galėtų prisidėti prie rajono vaikų auklėjimo ir gerovės sukūrimo.
 
Nuotr. Simrisham ir Stokholmo Oskaro evangelikų liuteronų parapijų atstovai į mūsų rajoną atvyko su atvira širdimi ir noru padėti.
 
Bendradarbiavimo nenutraukė
 
Praėjusių metų pavasarį į Šakių vaikų globos namus atvykę Simrisham evangelikų liuteronų parapijos atstovai Ulf Johansson, Leif Krafft ir Mats Hagelin, pasitarę su vadovybe Švedijoje, dėl  Vaikų globos namų ateities atsisakė savo steigėjo ir dalininko teisių, perduodami jas Šakių evangelikų liuteronų parapijai. Švedija yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad įgyvendinant projektą – vykdant naujų europinio pavyzdžio šeimyninių vaikų globos namų statybas, finansuojamas ES lėšomis, jie per labai trumpą laiką galėtų atvykti į Šakius suderinti dokumentus ar padėti savo parašus. Tačiau bendradarbiavimas su Vaikų globos namais nenutrūko. Švedai finansavo saulės baterijų, kurias praėjusį mėnesį sumontavo ir paleido savanoriai iš Vokietijos, pirkimą, pasiūlė visas elektros lemputes pakeisti į taupiąsias, taip dar labiau taupant Vaikų globos namų išlaidas. Be to, ir šiemet Šv. Kalėdų išvakarėse tradiciškai vaikus aplankė ir dovanas išdalijo Kalėdų Senelio patikėtinis U. Johansson iš Švedijos.

Nori padėti visiems vaikams

Simrisham ir Stokholmo Oskaro evangelikų liuteronų parapijų atstovai teigė, kad atvyko į Lietuvą su atvira širdimi ir noru padėti. Šiandieninis jų vizito tikslas – pasikalbėti su rajono valdžios atstovais, savivaldybės Socialinės paramos, Švietimo ir sporto, Vaiko teisių apsaugos, Biudžeto ir turto skyrių vedėjais ir išsiaiškinti rajono vaikų mokymo ir gerovės sukūrimo poreikius. Mero kabinete svečius iš Švedijos priėmė savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. Svečiai tvirtino, kad nori ir gali padėti visiems rajono vaikams, neišskiriant tik Vaikų globos auklėtinių, todėl domėjosi, kokios pagalbos labiausiai reikia – finansinės paramos ar drabužių? Prieš porą metų, lankydamiesi sunkiau besiverčiančiose rajono šeimose, svečiai iš Švedijos matė, jog materialinės pagalbos poreikis labai didžiulis. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė patikino, kad materialinė pagalba reikalinga ne tik socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, kurių rajone skaičiuojama maždaug 500, bet ir kitoms, sunkiau besiverčiančioms ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms, šešiems rajone veikiantiems Vaikų dienos centrams.

Susidomėjo Vaikų dienos centrais

Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė paaiškino svečiams iš Švedijos, kad Vaikų dienos centrai išsilaiko iš valstybės finansuojamų projektų, kurie nėra labai dideli, todėl ir vaikų skaičius centruose gana ribotas. Pasak jos, rajone veikiantys šeši Vaikų dienos centrai turi skirtingas sąlygas: vieni įsikūrę geresnėse patalpose, o kitiems reikėtų pasiremontuoti, vieni norėtų žaidimų aikštelės, kiti - ugdymo priemonių, stalų pamokų ruošai ar kažkokių investicijų į savo auginamų daržovių lysves. V.Ratkevičienė siūlė, esant galimybei,  apsilankyti Vaikų dienos centruose ir pažiūrėti, kuo vaikai užsiima ir ko labiausiai jiems trūksta. Tiek Simrisham, tiek Stokholmo Oskaro parapijų atstovai patikino, kad gali jiems skirti ir žaislų, drabužių ar kitokių reikalingų priemonių labdarą, tačiau, jų manymu, būtų geriausia skirti finansinę paramą – tiesiog atvežtų tam tikrą pinigų sumą, kuri būtų išleista svarbiausiems vaikų poreikiams.

Gali paremti ir mokslą, ir poilsį

Prakalbus apie vaikų mokymąsi ir poilsį, švedai pasiūlė nupirkti kelioms vaikų grupėms kelialapius į vasaros stovyklas Palangoje. Taip pat jie mielai sutiko paremti finansiškai Vaikų dienos centruose organizuojamas vasaros stovyklas, kad jas galėtų lankyti kuo daugiau vaikų. Simrisham ir Stokholmo Oskaro evangelikų liuteronų parapijų atstovai klausė, ar tokiose stovyklose galėtų su vaikais dirbti ir jų jaunimas, kuris čia atvyktų vasarą savanorystės pagrindais. J. Puodžiukaitis mielai pritarė šiai minčiai, teigdamas, kad mūsų jaunimui tai būtų geros anglų kalbos pamokos. Tai išgirdę svečiai informavo, kad tai taip pat vienas iš jų plano punktų. Besilankydami rajono šeimose ir bendraudami su Vaikų namų auklėtiniais, jie pastebėjo, kad vaikai nelabai moka anglų kalbą. Todėl jie galėtų finansuoti mokymus, dėl kurių yra taręsi su Vilniaus universiteto dėstytojais ir studentais, kurie galėtų atvykti keletą kartų per savaitę į Šakius ir pravesti pamokas. Vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas siūlė orientuotis į vietinius anglų kalbos specialistus. „Būtų neekonomiška studentams iš Vilniaus važiuoti pas mus, kai turime tiek savo anglų kalbos  mokytojų, kurie galėtų papildomai užsidirbti, - teigė jis. – Tokiu būdu išlaikytume juos savo rajone ir sumažintume migraciją į didmiesčius.“ Be to, jis pasiūlė išnaudoti galimybę, kad Šakiuose turime savo baseiną, ir išmokyti visus vaikus plaukti. Svečius nustebino, kad plaukimo pamokos neįeina į ugdymo programas ir už jas reikia atskirai mokėti, tačiau jie pritarė šiai V.Kelerto minčiai.

Aiškinosi neįgaliųjų poreikius

Daugiau nei 50 kartų apsilankę mūsų rajone, Simrisham evangelikų liuteronų parapijos atstovai užmezgė kontaktus su kitomis socialinės globos įstaigomis: Šakių ir Kudirkos Naumiesčio senelių globos namais, Gelgaudiškio specialiąja mokykla. Šio vizito metu jie domėjosi socialinės rizikos ir sunkiau besiverčiančių šeimų vaikų ateitimi, ką jie veikia, kai sulaukia pilnametystės, bei neįgaliųjų užimtumu ir poreikiais. Išgirdę, kad gerai besimokantiems socialiai remtinų šeimų vaikams savivaldybė skiria stipendijas ir, gavus finansinę paramą, būtų galima paremti daugiau jaunų žmonių, švedai pritarė šiai minčiai ir žadėjo apsvarstyti tokią galimybę. Prakalbus apie neįgaliųjų centro, įsikūrusio prie evangelikų liuteronų parapijos, poreikius, V.Kelertas pasvarstė apie jų galimybę užsiimti kokia nors naudinga veikla, kuri duotų nors ir nedideles pajamas. Kaip pavyzdį jis pateikė idėją - nenaudojamoje parapijos žemėje auginti, veisti ir parduoti avis. „Tai būtų naudinga ir vaikams, kurie mokytųsi rūpintis ir prižiūrėti gyvūnėlius, ir neįgaliesiems, kurie ne tik užsidirbtų, bet ir pasigamintų žaliavą – vilną savo rankdarbiams“, - tvirtino jis.

Susisieks per kontaktinį asmenį

Išklausę rajono vaikų poreikius ir apsvarstę galimybes, svečiai iš Švedijos siūlė abejose šalyse sudaryti atskiras grupes ir išsirinkti joms vadovaujančius žmones, kurie išgrynintų poreikius, sektų labdaringą veiklą ir domėtųsi, kur panaudojami paramai skirti pinigai. Jie prašė skirti kontaktinį asmenį, su kuriuo galėtų susisiekti ir aptarti tolimesnius bendradarbiavimo žingsnius, atsižvelgiant į tai, kad šis žmogus gerai mokėtų vokiečių arba anglų kalbą. Rajono valdžios atstovų sprendimu, bendradarbiauti su Simrisham ir Stokholmo Oskaro evangelikų liuteronų parapijų atstovais pavesta R.Lebedžinskienei, kuri su jais palaikys ryšius ir planuos tolimesnę veiklą. Šakių evangelikų liuteronų parapijos vardu kunigas V.Kelertas ir administracijos direktorius dėkojo svečiams už visokeriopą paramą ir norą padėti rajono vaikams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.