Šią vasarą pagaliau pradėtas įgyvendinti daugiau nei metus laiko dėl techninio projekto klaidų užsitęsęs projektas „Šešupės upės Kudirkos Naumiestyje būklės gerinimas“ – startas kitiems dviems, vienas su kitu susijusiems projektams. Išvalius Šešupės dugną ir sutvarkius infrastruktūrą, bus galima užtvenkti upę ir pastatyti hidroelektrinę. Be to, miestelio bendruomenė per Leader programą ketina įgyvendinti savo projektą -  sutvarkyti krantinę ir įsirengti poilsio zoną su katamaranų prieplauka.

 

 

 

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Damijonaičio, projekto, kurio bendra vertė apie 1 mln. litų, vykdymą laimėjusios UAB „Šilutės polderiai“ darbus stabdo netoli užtvankos rasta morena – granito kietumo uoliena, kurios neįmanoma iškasti, galima tik pjaustyti. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto ir projekto priežiūros grupės nario Vilhelmo Haase teigimu, kietą upės dugną suformavo sugriuvusi senoji betoninė užtvanka, todėl čia iškasama daug akmenų, kuriuos tenka kabinti ekskavatoriumi, nes užsikemša žemsiurbės povamzdžiai. „Dėl to kyla klausimas, ar bus įmanoma išvalyti upės dugną iki projekte numatyto 1 metro 40 centimetrų gylio? Ar nereikės ir vėl koreguoti projektą? - svarstė A.Damijonaitis. – Dėl to kiltų grėsmė kitam projektui – užtvankos ir hidroelektrinės statybai.“ Pasirodo, kad paaiškėjus, jog Šešupės dugną reikia iškasti dar 40 centimetrų giliau, kad su dumblu būtų iškastos žolių šaknys,  dėl to, pakoregavus techninį projektą, sutrumpėjo upės valymo atkarpa. Jei buvo numatyta dugną išvalyti iki santakos, tai šiandien planuojama tuos darbus atlikti tik iki Kudirkos Naumiesčio tilto. Be to, niekas nežino kokiame gylyje čia po upe eina „Teo“ ir „Lesto“ šviesolaidžiai.

Išgriebtas iš upės dumblas, bendruomenės pageidavimu, pilamas čia pat pakrantėje ties Baltkalniu, kur ir planuojama įrengti rekreacinę zoną, pritrauksiančią čia daugiau turistų ir poilsiautojų.  Čia turėtų būti įrengtos vietos palapinių statybai, laužavietėms.

Užtvanka ir hidroelektrinė - daugelio vyresniojo amžiaus naumiestiečių, užaugusių prie Šešupės krantų, vaikystės nostalgija ir svajonė. „Šio projekto įgyvendinimas, kurio ėmėsi verslininkas Edvardas Griškelis, turintis vieną hidroelektrinę Pilviškiuose,  yra daugiau hobis, o ne pelnas, nes jo atsipirkimas gali užsitęsti iki dvidešimties metų, - pasakojo administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Verslininkui tai menkas biznis. Juo labiau, kad statybos kainuotų didelius pinigus - apie 5,5 mln. litų. Be to, čia būtų įrengtas žuvitakis ir ant lynų kabantis „Beždžionių tiltas“, kuris sujungtų Baltkalnio mikrorajoną su Kudirkos Naumiesčiu. Dabar gi žmonėms tenka daryti didelį ratą aplinkui.“  Pavartę istorijos puslapius sužinojome, kad hidroenergetika turi savo istoriją, kuri glaudžiai susijusi su technikos plėtra. Čia didžiulį vaidmenį atliko vandens ratas – paprasčiausias hidraulinis variklis, vandens tėkmės energiją verčiantis mechanine energija. Vandens ratai jau buvo naudojami senovės Egipte, Kinijoje, Indijoje. Vandens malūnai statyti antikinėje Graikijoje ir Romoje. Senąją Kudirkos Naumiesčio hidroelektrinę ant Šešupės prancūzai pastatė 1933 metais ir ji veikė iki 1975 - ųjų. Visa įranga buvo supirkta Vokietijoje. Šiandien iš senosios hidroelektrinės telikęs prie vandens stovintis apgriuvęs namas – vaiduoklis. Pasak  administracijos direktoriaus pavaduotojo, jį kad ir šiandien galima nusipirkti, tik niekas neperka, nes už jį prašoma net 50 tūkst. dolerių. A. Damijonaitis juokavo, kad po šio projekto įgyvendinimo jau galės ir į pensiją išeiti.