sunelisAsta GVILDIENĖ

Senovės metraščiuose skaitome istorijas, kaip žmogus prisijaukino šunį ir šis tapo jo pirmuoju draugu. Šiandien žinome, kad jis ne tik draugas, bet ir namų sargas, gynėjas bei gydytojas. Tačiau mūsų protėviai savo karstuose apsiverstų, jei sužinotų, kokie žiaurūs gali būti žmonės ne tik su žmonėmis, bet ir su savo augintiniais.

Nuotr. Šiam benamiui šuneliui jau niekuo nebuvo galima padėti, tik palengvinti jo agonijos kančias.

Paskutiniais metais telieka tik krūpčioti nuo sužvėrėjusių žmonių elgesio su gyvūnais. Spauda ir internetas mirgėte mirga neįtikėtinu žiaurumu: plaktuku mėgino paauklėti šunį, išmetė savo augintinį iš penkto aukšto balkono, pririšo prie mašinos ir negyvai užtąsė nepaklusnų keturkojį, taiklus šūvis į trukdžiusį miegoti katiną, aptikta masinė nukankintų gyvūnų kapavietė... Sužalotas, nukankintas, paliktas. Atrodo, neįtikėtina. Taip vyksta kažkur kitur – ne šalia mūsų, ne kaimynystėje. Tačiau šįkart teko susidurti su realybe.

Taigi, praėjusį penktadienį, jau vėlokai vakare grįžusi namo, išgirdau širdį veriantį šunelio inkštimą. Kai staugimas vis nenutilo, pradėjau ieškoti kas ir kam atsitiko. Nustėrau, kai už savo sklypo tvoros radau jau visų keturių kojų nevaldantį baltą šunelį, kurį vos prieš dvi savaites pastebėjau klajojantį soduose. „Tikriausiai vėl kas nors atvežė ir pametė“, - dar tada pagalvojau, o dabar negalėjau patikėti savo akimis, kas galėjo taip nuskriausti ir palikti kankintis?
Praėjusią savaitę kai kuriuose savivaldybės kabinetuose buvo atliekami remonto darbai. Pasak administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, suma, išleista remontams, nėra aiški, bet ji nebus didelė.

Pirmiausiai buvo tvarkomas savivaldybės sekretorės priimamasis. Šiam kabinetui, pasak J. Puodžiukaičio, remontas buvo būtinas, nes grindyse buvo atsiradusios duobės, susidėvėjusi kiliminė danga. Tad buvo pakeistos grindys, perdažytos sienos, įsigyta nauja sofa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinete taip pat buvo keičiamos grindys, dažomos sienos. Anksčiau smulkūs remonto darbai buvo atliekami ir naujai pareigas pradėjusios eiti mero pavaduotojos kabinete.

„Draugo“ inf.
masalaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti Helinos ir Gintauto Skladų šeima negali atsigauti nuo jų namus prieš savaitę laiko užpuolusių mažų muselių, vadinamųjų moškių, antplūdžio. Žmonės sako, jog pirmą kartą regi tiek daug mašalų, per kuriuos neįmanoma ne tik į lauką išeiti, bet ir namuose ramiai būti.

Nuotr. Namų šeimininkė Helina sako negalinti net ramiai namuose būti, nes ir viduje mašalai neduoda ramybės.

Užpuolė moškės

Apie kraujasiurbius mašalus, pas mus dar vadinamas moškes,  tikriausiai, esame girdėję kiekvienas. Beveik kasmet respublikinė spauda vasaros pradžioje informuoja apie mašalų antplūdžius, kankinančius ne tik žmones, bet ir gyvulius. Beje, bene labiausiai šalyje nuo jų kenčia dzūkai, gyvenantys šalia Nemuno. Tačiau gyvenimas parodė, jog, net prasidėjus rudeniui, nuo jų kenčia ir Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti H. ir G. Skladų šeima. Namų šeimininkė pasakojo, kad šviečiant saulei ant naujai plastikinėmis lentelėmis apkalto namo moškių pritupia tiek, kad net iš tolo juoduoja. „Negaliu atidaryti net langų kambarių išvėdinimui, moškės tiesiog lenda į vidų. Nežinau, kaip kovoti su jomis“,- tikino Helina. Ką jau kalbėti apie buvimą lauke dienos metu. Šeimininkai pasakojo, jog dabar į lauką apskritai neįmanoma išeiti, nes mažos muselės gelia kaip pasiutusios. „Esu elergiška moškių įkandimui, todėl kai įkanda, negaliu kentėti, nusikasau. Per tas moškes negaliu net ūkio darbų dirbti. Negana to, dar ir šunys kenčia juo jų“,- pasakojo H. Skladienė. Šeimos galva Gintautas tikino, jog pernai moškių irgi būta, tačiau tokį antplūdį jie regi pirmą kartą.
fontanasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lukšiuose gyvybės bei naujų idėjų išties nestinga. Kaip tik šiuo metu kultūros namų pusėje, prie miestelio herbo, galima išvysti iš peties dirbančius žmones, bei gana greitai kylantį naują turistų traukos objektą.  

Nuotr. Šiomis dienomis Lukšiuose vyksta mietelio herbo teritorijos tvarkymo darbai.

Tvarko seną objektą

Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog meniško, energingo seniūno Vido Cikanos dėka Lukšių miestelis nenustoja gražėti. Kaskart važiuojant per Lukšius negali nepastebėti, vienoje ar kitoje miestelio vietoje naujai iškilusių medžio drožinių, naujų akmens skulptūrų. Tačiau tik skulptūromis šiame miestelyje neapsiribojama. Dar liepos pradžioje miestelio seniūnas drauge su darbininkų grupele ėmėsi miestelio herbo teritorijos tvarkymo. Mat nuo 1972 metų minėtoje vietoje padaryti baseinai jau ilgą laiką buvo apleisti ir moraliai pasenę. Beje, vyresnės kartos vietos gyventojai puikiai mena šioje vietoje ilgai stovėjusią Vladimiro Iljičiaus Lenino skulptūrą. „Gerai, kad tada, kai buvo nuversta skulptūra, visko neišgriovėme“,- džiaugėsi išlikusiais baseinų pamatais seniūnas. Dabar šioje vietoje statomas vienas baseinas su gražiu atitvaru, didingu fontanu. „Aplinkui fontaną visur sudėsime trinkelės bortelius. Paprašiau moterų, aplinkui pasodinti gėlių, kad Rugsėjo 1 - ąją būtų gražiau“,- pridūrė V. Cikana. Beveik į pabaigą einantys pirmojo baseino tvarkymo darbai galutinai planuojami užbaigti dar šiemet. Tačiau tai tik pusė darbo. Seniūnas neslėpė ir tolimesnių savo planų. „Aš bandysiu padaryti per vidurį tiltą, o iš abiejų šonų bus įrengti fontanai. Įsivaizduoju, kaip jaunąją neša per tiltą. Jūs pažiūrėkite, kiek šeštadieniais Lukšiuose būna limuzinų. O dar dvare kiek? Nori nenori Lukšiai darosi vestuvių vieta“,- kalbėjo seniūnas.
poceviciuteGintarė MARTINAITIENĖ

Ne vienerius metus kalbama, kad nuo 2013 metų neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiami projektai bus finansuojami ne per departamentą, o per savivaldybes. Būtent savivaldybė turės organizuoti, koordinuoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, tačiau ar viskas taip paprasta ir aišku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio?

Nuotr. L. Pocevičiūtė mano, kad didelių nesklandumų tarp neįgaliųjų ir savivaldybės kilti neturėtų, nes vieni kitus gerai pažįsta.

Finansavimas dar neaiškus

Nors neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimas savivaldybėms bus perduotas nuo 2013 metų, tačiau parengiamieji darbai savivaldybėse vyksta jau dabar. Anksčiau buvo nuogąstavimų, kad neaišku, ar pasikeitus šiai tvarkai išliks toks pats finansavimas. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė teigė, kad tai turėtų paaiškėti iki rugsėjo pirmosios. Kaip aiškinama, atskirų savivaldybių neįgaliųjų finansavimas priklausys ne tik nuo neįgaliųjų skaičiaus savivaldybėse, bet ir nuo organizacijų aktyvumo. Tiesa, kaip teigė L. Pocevičiūtė, nors darbus skyrius vykdo ne vieną mėnesį, tačiau bent jau kol kas jokių lėšų negauta. „Darbo krūviai ir taip buvo dideli, o dabar jie dar padidėjo. Deja, finansavimo kol kas negauname jokio“, - sakė vedėja. Pagal numatytą tvarką, administravimo išlaidoms turėtų būti skiriami 5 procentai lėšų. Be to, nuo šiol prie projektų finansavimo ne mažiau kaip 10 procentų turės prisidėti ir savivaldybės. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo.
pamirsti_kariaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lietuvoje trejetą metų veikiantis Vilniaus karinis istorinis susivienijimas „Pamiršti kariai“ vienija tuos žmones, kurie savo entuziazmu, pastangomis daro tai, kad pamiškėse ar pačiuose miškuose palaidotų karių palaikai atgultų garbingoje Amžinojo poilsio vietoje. Rugpjūčio mėnesį pamirštų karių palaikų buvo ieškoma ir Šakių rajone.

Nuotr. Susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai V. Kazakovas (dešinėje) ir J. Janušauskas apžiūrėjo karių palaikus, kurie bus išvežti ir atliktas jų tyrimas Mykolo Romerio universitete, Teismo medicinos instituto  Vilniaus skyriuje.

Vykdė paiešką

Pagal gautą girėniškio A. M. išankstinį pranešimą, rugpjūčio 20 dieną Šakių seniūnijos Kuodžių kaimo ribose esančio miškelio pakraštyje susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai vykdė karo aukų palaikų paiešką, kurios metu buvo aptikti trijų žmonių palaikai, kurie, kaip manoma, galėjo būti žuvę 1941 metais karinių veiksmų metu. Tuomet pradėtas kasinėjimas toliau buvo tęsiamas dar praėjusį sekmadienį. Pasak susivienijimo įkūrėjo ir vadovo Vladimiro Kazakovo, Šakių, Vilkaviškio bei kituose su pasieniu besiribojančiuose rajonuose, kur Antrojo pasaulinio karo metu ėjo frontas, pamiškėse ar tiesiog miškuose karių laidojimo vietų esama nemažai. „Šalyje informacijos apie aptiktų karių palaikus tikrai užtenka. 1941 metais, kai traukėsi kariuomenė, nebuvo jokios tvarkos, ir ypač jūsų rajone. Ne visi žmonės, kurie ir žuvo šiame krašte, buvo deramai palaidoti. Tad mūsų tikslas - rasti nepalaidotų, be žinios dingusių žmonių palaikus“,- kalbėjo V. Kazakovas.
perejosIki naujųų mokslo metų pradžios liko vos keletas dienų. Jau labai greitai vaikus į mokyklos suolą pakvies skambutis. Kaip ir kiekvieną rugsėjį didžiausias rūpestis -  mokinių saugumas vykstant į mokyklą ir iš jos.

Nuotr. Praėjusį ketvirtadienį VĮ „Šakių kelių tarnybos“ darbuotojai pradėjo pėsčiųjų perėjų ženklinimo atnaujinimo darbus.

Tuo per vasarą rūpinosi savivaldybės Saugaus eismo komisija ir VĮ „Šakių kelių tarnyba“ išpildydama rajono seniūnų prašymus įruošti greičio mažinimo kalnelius, pastatyti įspėjamuosius ženklus. Praėjusį ketvirtadienį pradėtas ir visų pėsčiųjų perėjų ženklinimo atnaujinimas.

Birželio 1 dieną Saugaus eismo komisijos pirmininkas Kęstutis Kuncaitis peržiūrėjo rajono seniūnų prašymus dėl saugumo priemonių įrengimo. Konkursą darbų atlikimui jau keletą metų iš eilės laimi VĮ „Šakių kelių tarnyba“. Pasak K.Kuncaičio, jau sumontuoti nauji kalneliai su įspėjamaisiais ženklais prie pėsčiųjų perėjų Lukšiuose, pastatyti nauji kelio ženklai Barzduose, Žvirgždaičiuose, Sudarge, Gerdžiūnuose, Plokščiuose ir Kudirkos Naumiestyje. Iki naujųjų mokslo metų pradžios nebuvo techninių galimybių pastatyti dviejų kalnelių prie Gelgaudiškio vidurinės mokyklos. Šiuos darbus planuojama atlikti rugsėjo mėnesį. Paskaičiuota, kad eismo saugumo priemonėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos pinigų iki rugpjūčio 1 dienos jau išleista 28 tūkst. litų.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos