Praėjusią savaitę informavome, kad savivaldybė gavo Finansų ministerijos raštą, jog liepos mėnesį rajone praūžusi vėtra neatitiko tam tikrų kriterijų ir finansinė parama negali būti skiriama. Šią savaitę savivaldybę pasiekė Vidaus reikalų ministerijos raštas su jau šiek tiek kitokiais paaiškinimais.

Paskutiniajame rašte traktuojama, kad nors praūžusi audra negali būti priskiriama prie ekstremalių situacijų, tačiau lėšos iš Vyriausybės rezervo gali būti skiriamos ne tik ekstremalioms situacijoms, bet ir įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti, padarytiems nuostoliams iš dalies dengti. Todėl viceministro Mindaugo Ladigos pasirašytame rašte teigiama, jog esant galimybei lėšos rajono gyventojams galėtų būti skiriamos. Rašoma, kad šiuo atveju lėšų skyrimas jau atitinka naudojimo tikslus. Tad belieka laukti konkretesnių raštų ir sprendimų skiriant realią paramą.

Ekstremalių situacijų komisija praūžusios vėtros nuostolius įvertino apie puse milijono litų.

„Draugo“ inf.
Praėjusį mėnesį rajone gimė 19 naujagimių, mirė 28 žmonės. Nors mirtingumas tradiciškai didesnis už gimstamumą, spalio mėnesį skaičiai ne tokie dideli kaip rugsėjo mėnesį.

Spalio mėnesį rajone gimė 19 naujagimių (11 mažiau nei rugsėjį), iš kurių 11 berniukų ir 8 mergaitės. Daugiausiai naujagimių, po keturis, registruota Šakių ir Kriūkų seniūnijose, trys – Kidulių seniūnijoje. Nė vieno naujagimio praėjusį mėnesį nesulaukė Barzdų, Sintautų, Slavikų, Sudargo ir Žvirgždaičių seniūnijos.

Lyginant du paskutiniuosius mėnesius, spalio mėnesį rajone mirė 28 gyventojai, tai 16 žmonių mažiau nei rugsėjį. Beveik pusė visų mirusiųjų – 13 registruota Šakiuose, keturi – Kidulių, trys – Šakių seniūnijose. Po dvejas laidotuves spalio mėnesį turėjo Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos, po vieną mirties atvejį registruota Griškabūdžio, Lukšių ir Plokščių seniūnijose. Likusiose seniūnijose praėjusį mėnesį nemirė nė vienas žmogus.

Saulėtą ir šiltą spalio mėnesį santuoką įregistravo 17 porų (7 daugiau nei rugsėjį). Išsituokė septynios šeimos.

„Draugo“ inf.
aplinkosaugos_katerisGiedrė PLEČKAITYTĖ  

Spalio pradžioje darbo metu vykęs Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkosaugos inspektoriaus Vidmanto Olensevičiaus ir kartu su juo buvusių trijų bičiulių pasiplaukiojimas, vykdant reidą tarnybine motorine valtimi Nemune, pasibaigė tragiškai. Ar praėjus mėnesiui po nelaimės įvertintas pareigūno elgesys ir padarytos kokios nors išvados?

Manorajonas nuotr.: Spalio penktą dieną aplinkosaugininko V. Olensevičiaus ir kartu su juo vykusių trijų draugų reidas pasibaigė skaudžia nelaime. Nemunas pasiglemžė G. Bertašiaus gyvybę.

Gyvybę pasiglemžė Nemunas

Spalio 5-ąją Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinis aplinkosaugos inspektorius Vidmantas Olensevičius išsiruošė į reidą Nemune, į kurį pasikvietė tris gerus pažįstamus Gintautą Bertašių, Nikolajų Anikiejevą ir Audrių Pališkį. Savaitės viduryje aplinkosaugininko vykdytas reidas iš šalies stebint atrodė kiek neįprastas. Neįprastas tuo, kad su aplinkosaugininku darbo metu plaukė trys bičiuliai. Be to, tarnybinė valtis buvo techniškai netvarkinga, nuo pernai vasaros neturėjo techninės apžiūros pažymėjimo. Tačiau, nepaisant visų ganėtinai keistų aplinkybių, pasiplaukiojimas įvyko, bet apie 16 valandą keturių vyrų kompaniją upėje ištiko nelaimė. Tarnybinė motorinė valtis, vairuojama laivavedžio, aplinkosaugininko V. Olensevičiaus, ties Kriūkų seniūnijos Ilguvos kaimu staiga pradėjo skęsti, gelbėdamiesi vyrai šoko į šaltą Nemuno vandenį. Deja, pakrantę pasiekė tik trys iš jų, šakietį G. Bertašių pasiglemžė Nemunas. Liudytojų pasakojimu, išsigelbėjusieji krantą pasiekė būdami išsirengę, be gelbėjimosi liemenių, nors pagal taisykles turėtų būti su jomis. Nelaimėlio G. Bertašiaus kūnas buvo rastas tik kitą dieną Jurbarko rajone, ties Raudone, čia jį pastebėjo žvejai.  
zaremba2Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar liepos 15 dieną Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio įsakymu buvo sudaryta komisija, vadovaujama Henriko Zarembos, kuriai buvo pavesta įvertinti UAB „Šakių vandenys“ ekonominę (finansinę) padėtį bei pateikti išvadas. Po ilgo ir varginančio kelių mėnesių darbo, lapkričio 3 dieną, išvados bei pasiūlymai pagaliau išvydo dienos šviesą.

Nuotr. Komisija, vadovaujama H. Zarembos, keletą mėnesių vertino bei analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą ir pateikė išvadas.

Analizavo kelis mėnesius

Beveik keturis mėnesius Henriko Zarembos vadovaujama komisija analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą įvairiais aspektais bei ieškojo sprendimų, kaip padėti bendrovei išlipti iš skolų liūno, kaip ne tik dirbti, bet ir uždirbti. Svarbiausi klausimai, kuriuos analizavo komisija, buvo dėl paimtų paskolų, vykdant Nemuno vidurupio europinius projektus vandentvarkos srityje, dėl UAB „Šakių vandenys“ perduoto priežiūrai ir eksploatavimui patikėjimo teise savivaldybės vandentvarkos ūkio neinventorizuoto turto ir dėl lietaus kanalizacijos inžinerinių tinklų priežiūros ir eksploatacijos.

Be H. Zarembos komisijoje dirbo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, tarybos narės Irena Haase ir Aušrelė Pukinskienė bei savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė.
pinigine_copyGintarė MARTINAITIENĖ

Finansų ministerija pagaliau atsiuntė rajono savivaldybei raštišką atsakymą dėl lėšų skyrimo, tiksliau neskyrimo, liepos mėnesį praūžusios vėtros padariniams likviduoti. Rajono valdžia, susipažinusi su atsakymu, teigė, kad dėl tokio atsakymo tiesiog trūksta žodžių.

Nuotr.  Finansų ministerija siūlo finansinę paramą skirti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų, kuriame šiuo metu lėšų išvis nėra.

Rajono valdžia ne kartą piktinosi, kad ministerija neatsako, dėl kokių priežasčių parama Šakių rajono gyventojams negali būti suteikta. „Kodėl mes esame kitokie, nei gyvenantys prie Neries ar Nemuno. Jei jie užtvinsta ar vėtra nusiaubia, tai atlygina, o pas mus vėtra gal kitokia buvo? Kodėl mūsų žmonės kitokie?” - retorinius klausimus ne kartą kėlė meras Juozas Bertašius.

Spalio 28 dieną Šakių rajono savivaldybė gavo oficialų Finansų ministerijos raštą, kad aštuonių nusiaubtų sodybų šeimininkams vėtros padaryta žala nebus atlyginta. „Dėl 2011 metų liepos 1 dienos Šakių rajono savivaldybėje praūžusios vėtros padarinių nebuvo paskelbta nei savivaldybės lygio, nei valstybės lygio ekstremalioji situacija, taip pat 2011 metais liepos 1 dieną praūžusi vėtra neatitiko ir ekstremalių įvykių kriterijų, todėl nėra teisinio pagrindo suteikti valstybinę paramą nuo vėtros nukentėjusios šeimoms iš valstybės biudžeto“, - konstatuojama finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus pasirašytame atsakyme.
bacevicius3Gintarė MARTINAITIENĖ

Daugeliui gerai žinomas už savo teises kovojantis šakietis Antanas Vincas Bacevičius kreipėsi į rajono tarybą su prašymu išsiaiškinti, ar UAB „Šakių šilumos tinklai“ teisingai elgiasi jo atžvilgiu. Šakiečio prašymas turėtų būti nagrinėjamas jau šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame rajono tarybos posėdyje.

Nuotr. A. V. Bacevičius, negaudamas norimų atsakymų ir niekaip nesusikalbėdamas su UAB „Šakių šilumos tinklai“, pagalbos kreipėsi į rajono tarybą.

Įvairaus pobūdžio nesutarimai tarp A. V. Bacevičiaus ir UAB „Šakių šilumos tinklai“ tęsiasi jau ne vienerius metus. Vis negaudamas atsakymų ir paaiškinimų į jam kylančius klausimus, vyriškis kreipėsi į rajono tarybą.

„Kreipiausi ir į merą, ir į administracijos direktorių, bet sakė nieko negali padėti, nes šiuos dalykus kontroliuoja taryba. Nežinau ką daryti, tad noriu, kad padėtumėte“, - į tarybos narius kreipėsi A. V. Bacevičius. Jis prašė, jog taryba ištirtų ir nustatytų faktą, ar UAB „Šakių šilumos tinklai“, neatblokuodami jo bute esančio karšto vandens skaitiklio, elgiasi teisingai. „Noriu, kad atblokuotų mano skaitiklius, kad galėčiau nuvežti į metrologinę patikrą, tačiau UAB „Šakių šilumos tinklai“ to nedaro, nes skaitikliai negali priklausyti nuosavybės teise tam asmeniui, kuris gyvena bute“, – aiškino šakietis. Jis akcentavo, kad skaitiklius pirko pats, o juos pastatė samdomas santechnikas. Be to, jis tikino, kad jau trejus metus bute negyvena, būsto nenuomoja, o teismas, pasak A. J. Bacevičiaus, už akių iš jo priteisė 1223 litus už karšto vandens sunaudojimą. „Aš gyvenu kaime ir tuos 1223 litus priteisė už akių. Vėl ėjau pas teisėją, liepė rašyt raštą, žadėjo svarstyt, bet atmetė ir paliko galioti jau priimtą sprendimą. Vykau ir pas antstolius, o kas bus, nežinau. Liepė kreiptis į tarybą“, - sakė kovotojas už savo teises. Jis pabrėžė, kad ši situacija pirmiausiai jį žemina kaip pilietį.
bertasius_uleckasGintarė MARTINAITIENĖ

Apie savivaldybės tarybos narių norą uždirbti daugiau rašėme prieš mėnesį, kai jie svarstė klausimą dėl užmokesčio koeficientų didinimo. Tuomet šis sprendimas nebuvo priimtas. Šį kartą, nors ir kritikuojami Vyriausybės atstovo bei raginami nesididinti algų ir atsižvelgti į kitų savivaldybių patirtį, kai tokie siekiai baigėsi teismais, tarybos nariai nepakluso ir nusistatė ne tik didesnius, bet ir diferencijuotus išmokų dydžius. Vyriausybės atstovas tik gūžčiojo pečiais ir stebėjo nevaldomą politikų minią.

Nuotr. Mero J. Bertašiaus neįtikino Vyriausybės atstovo P. Ulecko (dešinėje) patarimai nediferencijuoti išmokų, nes teisiškai taip tiesiog negalima. Rajono vadovas svečiui rekomendavo ramiai pasėdėti ir gerbti tarybos apsisprendimą.

Nepakluso teismo išvadai

„Jūs norite komitetų pirmininkams ir pavaduotojams didesnių atlyginimų, bet, deja, negalite. Šiais metais Molėtų savivaldybėje buvo precedentas, kai jie irgi norėjo didinti, bet teismo išvada tokia, kad tam tikrų pareigų ėjimas nereiškia didesnio išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti didesnio atlyginimo dydžio“, - tarybos posėdžio metu akcentavo Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas. Nors Administracinio teismo išvada galutinė, mūsų rajono tarybos nariai į ją numojo ranka. Po diskusijų ir Vyriausybės atstovo „nugesinimo“, mero Juozo Bertašiaus raginami, tarybos nariai nubalsavo už didesnes priemokas komitetų pirmininkams ir pavaduotojams. Meras komentavo, kad tie, kurie priėmė tokią išvadą, tiesiog nesuprato, ką daro.
varvarinieneAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo mėnesį Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į rajono savivaldybės administracijos direktorių Juozą Puodžiukaitį, prašydama inicijuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir jo vyriausiosios specialistės Aldonos Varvarinienės tarnybinį patikrinimą dėl galimų tarnybinės veiklos pažeidimų ir kvalifikacijos trūkumų.

Nuotr. Komisija konstatavo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė A.Varvarinienė tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Pirmųjų puslapių istorija


Istorija apie Vaikų globos namuose praėjusiais metais, prieš Kalėdas, pas seserį viešėjusią mažametę papuolė į pirmuosius spaudos puslapius. Mergaite, kurios šeimoje buvo girtaujama,  pasirūpinęs ir Vaikų globos namuose priglaudęs evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas, buvo apkaltintas savivaldžiavimu ir vaiko teisių bei interesų pažeidimu. Tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra jo kaltės neįžvelgė, todėl pakartotiniai Vaiko teisių apsaugos kontrolierės skundai buvo atmesti, o ikiteisminė byla nutraukta. Be to, paaiškėjo, kad vaiko teisių gynėjai ne tik nesivargino ištirti situacijos, bet ir nepastebėjo, jog mergaitė patiria smurtą šeimoje. Ši byla šiandien nagrinėjama kaimyniniame Jurbarko rajono apylinkės teisme.    

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos