baneris leidinys

zibutis2Gintarė MARTINAITIENĖ

Gelgaudiškietis Antanas Žibutis kreipėsi į rajono tarybą su prašymu, kad ši padėtų išspręsti problemą dėl daugiabučiuose namuose keičiamų vamzdžių. Darbai, pareiškėjo nuomone, buvo atliekami be leidimų, projektų ir nesilaikant įstatymo. Be to, kai kuriuose butuose po darbų atlikimo būna šalčiau nei prieš keičiant vamzdžius.

Nuotr. A. Žibutis prašė rajono tarybos pateikti savo išvadas, ar iš tikro galima vamzdžius keisti be jokių leidimų, derinimų, o kai kur net apšildyti ir grindis.

Keičia ne tik vamzdžius, bet apšildo ir grindis

Nežinodamas, kaip spręsti nesibaigiančią istoriją dėl Suvalkieičų gatvėje, Gelgaudiškyje, pakeistų vamzdžių, A. Žibutis kreipėsi į rajono tarybą. Pensininkas pasakojo, kad tampa vis populiariau remontuojant butus keisti vamzdžius, kurie, jo įsitikinimu, išbalansuoja namo sistemą. Praėjusią vasarą keletoje butų jau buvo pakeisti vamzdžiai, dabar, gelgaudiškiečio pasakojimu, dviejuose butuose taip pat vyksta remonto darbai. „Kiek žinau, kai kur sudėti ne tik daug didesni radiatoriai nei priklauso, bet ir apšildytos grindys. Juk paskui už visa tai turi mokėti visi namo gyventojai. Tas pats vyksta ir Mokyklos gatvėje“, - tarybos nariams guodėsi A. Žibutis. Be to, kai buvo pakeisti vamzdžiai jo paties bute (darbus inicijavo kaimynai – red.) šiluma sumažėjo maždaug dviem laipsniais. Manoma, kad taip atsitiko dėl to, kad buvo sumontuoti šiek tiek siauresni vamzdžiai.
pukinskiene3Asta GVILDIENĖ

Prabėgo metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis jie žvelgia į rytojų, šiandien kalbiname pirmąją kadenciją taryboje dirbančią LŽŪKT Šakių skyriaus ekonomikos konsultantę ir Kredito unijos Zanavykų bankelis valdybos pirmininkę Aušrelę Pukinskienę.

Nuotr. Nors jau praėjo vieneri metai, tačiau A.Pukinskienė sako, kad taryboje vis tiek jaučiasi naujoke.

Kokie  jums  buvo pirmieji metai taryboje?

Metai sunkūs nebuvo. Aš nesu iš tų, kurie politinėje veikloje labai aktyvūs ir turi didelę patirtį, tačiau jau po pirmųjų tarybos posėdžių viskas susidėliojo į savo vietas. Nors jau praėjo vieneri metai ir tarybos darbe viskas aišku, aš vis tiek čia jaučiuosi naujoke. Labai gerai, kad didžiąją dalį tarybos narių sudaro ne vieną kadenciją dirbantys ir patirties turintys žmonės, kurie gali patarti, paaiškinti, pakonsultuoti. Buvo išlaikytas tęstinumas, todėl iš vėžių nei vienas nebuvo išmuštas. Darbas vyko sklandžiai.
Per šią savaitę tikimasi galutinai parengti specialių raštą UAB „Kamesta“, kuri buvo generaliniu rangovu įgyvendinant vandentvarkos ir nuotekų tinklų projektus rajone. Tai pirmasis atvejis šalyje, kai užsakovai bendrovei bandys atimti veiklos licenciją.

Kadangi, priešingai nei su kitomis darbus atlikusiomis bendrovėmis, su UAB „Kamesta“ susikalbėti neina, jie netaiso darbo broko ir nesileidžia į kalbas, neatvyksta į susitikimus, tiek užsakovas UAB „Šakių vandenys“, tiek rajono savivaldybė daugiau nebenori būti vedžiojami už nosies. Pasak UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus Vaido Litinsko, per šią savaitę tikimasi parengti juridiškai pagrįstą raštą, ir per 14 dienų nuo jo įteikimo „Kamesta“ turės pateikti savo atsakymą. Ūkio komiteto nariai ragino vengti nuolatinio susirašinėjimo, o problemą spręsti iš esmės. Užsakovo ir savivaldybės pozicija jau buvo išsakyta ir anksčiau – jei generalinis rangovas netaisys darbo broko, bus kreipiamasi į aukščiausias šalies institucijas ir bandoma sustabdyti jų veiklos licenciją. Darbo brokas turėtų būti ištaisomas nesibaigus penkerių metų garantiniam laikotarpiui. Kitos darbus atlikusios bendrovės nusiteikusios geranoriškai - planuoja surašyti aktą, darbo broką fiksuoti nuotraukose ir per sutartą laiką tai ištaisyti.

„Draugo“ inf.
smsGintarė MARTINAITIENĖ

Tikriausiai prieš darydamas gerus darbus nesusimąstai, kad gali sulaukti grasinimų ar šantažo. Apie tai nepagalvojo ir Šakių neįgaliųjų draugijos koordinatorė Liuda Samuolienė, norėdama padėti Valenčiūnuose gyvenančiai Merkeliūnų šeimai. Buvo manoma, kad reikės finansinės paramos vieno iš berniukų operacijai, tačiau to neprireikė, tad parama šeimai nebuvo perduota. Jos nesulaukusi Aida Merkeliūnienė vis vien reikalavo, jos įsitikinimu, šeimai priklausančios sumos. Negavusi pinigų pradėjo siuntinėti trumpąsias žinutes, grasinti ir kitaip atakuoti koordinatorę. Galiausiai žinia apie šį atvejį pasiekė ir rajono valdžios atstovus.

Nuotr. Nors susitikimo metu A. Merkeliūnienė pinigų atsisakė, iki tol L. Samuolienė sulaukė ne vienos grasinančios žinutės.

Pinigai - vaiko operacijai

Šakių neįgaliųjų draugijos koordinatorė Liuda Samuolienė su Kanados fondu „Pagalba Lietuvos vaikams“ ryšius palaiko nuo 1992 metų. Ne vieną kartą už gautą fondo paramą rajono nepasiturintiems buvo perkami maisto produktai, rūbai vaikams ir pan. Praėjusių metų gruodžio 27 dieną fondas atsiuntė 1175 litus konkrečiam tikslui – Merkeliūnų šeimos vieno iš mažųjų vaikų operacijai. Buvo manoma, kad berniukui reikės medicininės pagalbos, tad L. Samuolienė, norėdama padėti devynis vaikus auginančiai šeimai, inicijavo fondo paramą. Vėliau paaiškėjo, kad berniukui operacijos nereikia, tad skirta parama liko nepanaudota. Nežinodama ką daryti su gautomis lėšomis, L. Samuolienė parašė laišką fondo atstovei Nijolei Janinai Otto, kad ši nurodytų, ką daryti su pinigais. „Aš negaliu jų leisti kaip noriu, nes jie ne mano, būtina tikslinė lėšų panaudojimo paskirtis, įgytų prekių čekis, sąskaita faktūra – turiu fondui atsiskaityti už kiekvieną panaudotą litą“, - aiškino labdaringą veiklą vykdanti L. Samuolienė.
pervazninku_keliasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Rudenį ir ankstyvą pavasarį atokesnių rajono kaimų ir vienkiemių gyventojų gyvenimą trikdo neišvažiuojami keliai. Sudargo seniūnijos Pervazninkų kaimo Kaštonų gatvei priklausančių trijų vienkiemių savininkai šaukiasi pagalbos. Garbaus amžiaus ir silpnesnės sveikatos gyventojai meldžiasi, kad neištiktų kokia nelaimė. Mat dėl neišvažiuojamų kelių pagalbos sulaukti būtų ypač sudėtinga.

Nuotr. Štai tokia klampyne, turinčia Kaštonų gatvės pavadinimą, kaimo žmonės bando pasiekti gyvenvietę.  


Prašo pagalbos

„Prašome jūsų pagalbos, atkreipkite dėmesį ir teikite svarstyti Šakių rajono savivaldybės kelių priežiūros komisijai dėl sugadinto suniokoto mūsų vienintelio keliuko su gyvenviete. Negalime nuvažiuoti nei į parduotuvę, nei į gyvenvietę. Kelią suniokojo medieną vežusi sunkioji technika“,- tokiu laišku į redakciją kreipėsi Pervazninkų kaimo gyventojai broliai Antanas ir Zigmas Pociai, Anelė Skilinskienė ir Anelė Šakaitienė. Reaguodami į žmonių skundą ir nuvykome į vietą, kur pamatėme išties net kelelio pavadinimo nevertą molio klampynę. Pasėlių ir arimų pakraščiais žingsniavome iki pasirinktos sodybos, kur mus pasitiko ne vieną dešimtmetį čia gyvenanti garbaus amžiaus senolė A. Šakaitienė. „Nu ką, mišką vežė ir išmalė visą kelią. Neina nei išvažiuoti, nei išeiti. Pati pasiėmusi kastuvą ėjau lyginti kelią, nes dukrai reikia į darbą važiuoti“, - situaciją aiškino A. Šakaitienė. Pasak jos,  Pervazninkų kaimo pakraštyje gyvena tik garbaus amžiaus žmonės, todėl dėl suniokoto kelio kiekviena diena jiems kelia nerimą. „Čia gyvena visi pensininkai, kuriems daugiau nei 80 metų. Dabar jeigu katras būtume susirgę ar numirę, tai niekas mums nepadėtų“,- nuogąstavo A. Šakaitienė.
klausimelis_03_30Anelė iš Šakių:

Žinote, ir pasitikiu, ir nepasitikiu. Esu girdėjusi tokių gandų, kad suaukoti pinigėliai nueina ne ten, kur reikia. Pasitikėjimas įvairiomis labdaromis vis mažėja. Anksčiau dažniau aukodavau, dabar vis rečiau. Labiau palaikau paramos skyrimą vargstantiems maistu. Manau, valstybė turi rūpintis, kad nebūtų vargstančių. Tegul valdininkai nusiima visus priedus, tai visas skyles galės užlopyti. Kas mumis pensininkais pasirūpina. Mūsų niekas neklausia, ar mes šiandien turime ką valgyti, ar ne. Ateina sąskaitos už šildymą, tai nė pensijos neužtenka. Tai ką mes dar galime aukoti, kas mums aukoja.

klausimelis_03_30_2Romas iš Liepalotų:

Jeigu turiu galimybę, stengiuosi paaukoti telefonu nors po du ar penkis litus. Manau, kad suaukoti pinigai panaudojami tikslingai. Labiau remiu tas labdaringas akcijas, kurių metu pinigėliai renkami vaikams. Nemanau, kad tokių akcijų Lietuvoje yra perdaug. Tikrai šalyje yra daug skurdžiai gyvenančių ir sergančių žmonių, kurių man gaila, todėl gerai, kad yra sudaroma galimybė su vargstančiais pasidalinti tuo, ką turime. Galbūt valdžia irgi galėtų labiau vargstančiais pasirūpinti, gal ir pašalpos galėtų būti didesnės.
Praėjusį savaitgalį rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko „Maisto banko“ akcija, kurios metu prekybos centrų pirkėjai aukojo produktus nepasiturintiems. Rajone produktų nupirkta už 6252 litų.

Akcija, kaip ir anksčiau, vyko „Norfos“ ir abiejose „Maximos“ parduotuvėse. Joje dalyvavo Žmonių su negalia sąjunga, Šakių vaikų globos namai ir Socialinių paslaugų centras. Šioms organizacijos talkino 70 savanorių.

Daugiausiai įvairių produktų surinko Žmonių su negalia sąjunga – 943, mažiausiai - 488 vienetai buvo paaukoti Socialinių paslaugų centro savanoriams. Daugiausiai žmonės aukojo makaronus, kruopas, cukrų, kiaušinius, miltus, mėsos konservus ir pan. Iš viso surinkti 2183 vienetai už 6252 litus. Tai apie 450 litų mažiau nei lapkričio mėnesį vykusios akcijos metu. Šalyje maisto produktų nepasiturintiems nupirkta už 745 tūkst. litų.
Artimiausiu metu produktai bus dalijami skurdžiai gyvenantiems rajono gyventojams.

„Draugo“ inf.
Paskutiniais šių metų duomenimis, rajone gyvena 34 tūkst. 65 gyventojai. Didžioji jų dalis gyvena kaimiškose vietovėse.

Vieno susitikimo metu Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė, apžvelgdama rajono demografinę ir socialinę situaciją informavo, kad Šakių rajone 28 proc. gyventojų gyvena mieste, o 72 proc. – kaime. Pensinio amžiaus žmonės rajone sudaro 22.6 proc. Lietuvoje šios amžiaus grupės žmonių – 20 proc. Rajone gyvena 5162 žmonės, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Net 20.5 proc. iš jų sudaro vaikai, daugiau nei 7 proc. – suaugę. Be to, dėl emigracijos vis daugėja tėvų paliktų vaikų ir vienišų asmenų, kuriems reikia socialinės pagalbos. Jei paskaičiuotume iš rajono išvažiuojančiųjų ir į jį grįžtančiųjų skaičių, tai jis būtų – minus 285 žmonės per metus.

Socialinės rizikos šeimų, lyginant kelerius paskutinius metus, rajone mažėja. 2009 metais rajone buvo 254 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 600 vaikų, 2010 metais jų skaičius sumažėjo iki 232 (539 vaikai), 2011 metais tokių šeimų registruota 217 (jose augo 492 vaikai).

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos