baneris leidinys

carl3Jau dešimtmetį vokietis, VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius G. J. Karlas teikia paramą mūsų rajono šeimoms. Praėjusią savaitę suteiktos paramos rezultatus bei darbo praktiką aptarė visų apskrities rajonų atstovai. Šakių rajonas pirmauja pagal šeimų, gavusių paramą, skaičių.

Nuotr. Rajone G. J. Karlo suteiktos paramos vertė - 415 tūkst. litų. Visoje apskrityje jo parama siekia 2 mln. litų.

Iš rajono į susitikimą Marijampolėje vyko Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Elvydas Pauliukėnas, ne vienerius metus kuruojantis G. J. Karlo paramos teikimą rajone. Susitikimo metu buvo aptarti gautos paramos rezultatai, dalijamasi patirtimi, kokiais kriterijais vadovaujasi rajonai atrinkdami šeimas ir pan.

Iš viso geradaris vokietis per visą laikotarpį nuo 1999 metų apskrityje gyvenančioms 67 šeimoms, kuriose augo 422 vaikai, suteikė paramos už beveik 2 mln. litų. Šakių rajone G. J. Karlas paramą teikia nuo 2002 metų. Ja džiaugiasi 18 šeimų, kuriose auga 96 vaikai. Rajone suteiktos paramos vertė - 415 tūkst. litų. Mūsų rajonas, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis pirmauja pagal paramos kiekį ne kiek finansine išraiška, kiek šeimų skaičiumi. Kitose savivaldybėse vokiečio paramos sulaukė po 12-13 šeimų. Kaip aiškino E. Pauliukėnas, tai nereiškia, kad mūsų savivaldybė kažkuo išskirtinė, tiesiog pradžioje buvo atvejų, kai parama nebuvo itin didelė. Pavyzdžiui, vienai šeimai G. J. Karlas yra pirkęs benzininį pjūklą, kitą parėmė perkant mikroautobusiuką, remontuojant butą. „Nors parama nebuvo didelė, nepirko, kaip kitoms šeimoms namų ir panašiai, bet esmė, kad paramą jie vis vien gavo ir yra įtraukti į bendrą sąrašą. Todėl mes ir pirmaujame“, - tikino E. Pauliukėnas.
viltrakis_puodziukaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Jei UAB „Šakių vandenys“ iki metų pabaigos prie nuotekų tinklų nebūtų prijungę tiek vartotojų, kiek priklauso, savivaldybei buvo grasinama 4 mln. litų finansine korekcija, arba tiksliau, sankcija. Atrodo, jokios sankcijos taikomos nebus, nes bendrovė projekto tikslus ne tik įgyvendino, bet ir viršijo.

Nuotr. M. Viltrakis (kairėje) administracijos direktoriui J. Puodžiukaičiui įteikė ataskaitą apie įvykdytus darbus bei pasiektus tikslus.

Specialiai sudaryta komisija, vadovaujama UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovo Mindaugo Viltrakio, nuo rugsėjo pabaigos sprendė vartotojų prisijungimo prie nuotekų tinklų problemą. Praėjusį antradienį nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus jis pristatė administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui. Susitikime dalyvavo ir bendrovės vadovas Vaidas Litinskas bei Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stanislovas Pocevičius.
siferis2Asta GVILDIENĖ

Kai 2008 metais Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, ji turėjo būti pradėta vykdyti dar 2009-aisiais. Tačiau net besibaigiant 2011 metams savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teigimu, jo kabinete guli tik kalnai papkių, kuriose suarchyvuoti visų rajono seniūnijų gyventojų, norinčių su valstybės pagalba pasikeisti šiferinius stogus, paraiškos, o paramos dar toli gražu nematyti.

Nuotr. Kol žmonės skaičiuoja, kiek, be transporto išlaidų, kainuos priduoti šiferį pavojingų atliekų aikštelėse, suirę ir kenksmingas medžiagas skleidžiantys lakštai riogso tiesiog kiemuose.

Kitąmet pradės įgyvendinti

K.Kuncaičio manymu, kai šiandien tokia ekonominė padėtis būtų, naivu tikėtis, kad ši Asbesto šalinimo programa galėtų pajudėti intensyviau. Taigi šiferiniai stogai tiek kaimuose, tiek miestuose lieka pačių gyventojų rūpesčiu. Kitąmet programos įgyvendinimui ketinama skirti apie 23 mln. litų. Tačiau, jei ir bus skirta lėšų, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, tai tik tiek, kad  bus įmanoma pakeisti tik po vieną šiferinį stogą kiekvienoje seniūnijoje. „O kaip išskirti tą vieną žmogų? Kuris bus tas laimingasis? – klausė jis. - Įsivaizduokite, koks bus kitų žmonių, taip pat laukiančių paramos, nepasitenkinimas.“
snoro_indelininkaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjo beveik mėnuo nuo Vyriausybės priimto sprendimo dėl nemokiu tapusio komercinio banko „Snoras“ nacionalizavimo. Vėliau, po bankui paskelbtos bankroto bylos, su „Snoro“ indėlininkais atsiskaityti buvo paskirtas SEB bankas, per kurį bus išmokamos „Snoro“ banke indėlininkų laikytos lėšos. Šakių pašte pirmoji diena SEB mobiliajai komandai buvo įtempta.

Nuotr. Ketvirtadienio rytą SEB mobilioji komanda, pradėjusi darbą Šakių pašte, sulaukė didžiulio „Snoro“ indėlininkų antplūdžio. Pirmąją dieną SEB bankas gavo 278 prašymus išmokėti indėlių draudimo išmokas į pasirinktų bankų sąskaitas.

Šakiečių antplūdis

Po to, kai Vyriausybė lapkričio 16 dieną nusprendė perimti finansinių sunkumų patyrusio ir nemokaus komercinio banko „Snoras“ akcijas ir laikinai sustabdė jo veiklą, buvo paskelbtas banko bankrotas. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko SEB banką, per kurį bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusioms lėšas AB banke „Snoras“. Gruodžio 8-9 dienomis SEB mobiliosios komandos savo darbą pradėjo 40-yje šalies miestų ir miestelių, tarp jų ir Šakiuose. Ketvirtadienio ryte miesto pašte darbą pradėjusi SEB mobilioji komanda sulaukė išties didžiulio Šakių rajono gyventojų antplūdžio, visi net netilpo į pagrindinę pašto salę. Pakalbinti rajono gyventojai tikino, jog apie SEB mobiliosios komandos apsilankymą jie išgirdo per Lietuvos radiją. „Mes tikėjomės, kad jau galėsime prieiti su savo užpildytais prašymais ir susitvarkyti iki galo, bet nepavyko. Be reikalo atėjome, be reikalo tąso žmones ir tiek“,- ketvirtadienį pašte kalbėjo grupelė garbaus amžiaus šakiečių. „Dėl „Snoro“ žlugimo už du mėnesius pensijos netekau. Vajėzau, išprotėjimas. Ir spaudimas pakilo. Niekuo neina pasitikėti“, - tvirtino kita šakietė.
rinkevicius_edmundasAsta GVILDIENĖ

Atrodo, dar taip neseniai vyko rinkimai į savivaldybių tarybas, o prabėgo jau beveik visi metai. Kokie jie buvo tiek naujiems, tiek ilgamečiams tarybos nariams, stojusiems prie valdžios vairo? Ką jie mano apie šiandieninį žmonių gyvenimą ir savo pažadus rinkėjams? Apie tai kalbamės su pirmuoju ir kol kas vieninteliu savarankiškai savo kandidatūrą rinkimuose išsikėlusiu tarybos nariu, gelgaudiškiečiu Edmundu Rinkevičiumi.

Nuotr. Savarankiškai savo kandidatūrą rinkimuose išsikėlęs E.Rinkevičius mano, kad kiekvienas tarybos narys turi pats atsakyti už savo sprendimus, o ne slėptis už partijos nugaros.

Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvumo, abejingumo, negatyvo?

Pozityvo šiandieniniame gyvenime turėtų būti gerokai daugiau. Pažiūrėkim, kiek yra abejingų. Kiek laukiančių, kol kažkas kažką atneš. Aišku, abejingumo neišvengsi. Bet turime stengtis susitvarkyti taip, kad būtų gera visiems gyventi. Racionalus protas ir tie dalykai, kurie užkoduoti mūsų genuose, neleidžia nei vienoje gyvenimo situacijoje pasielgti abejingai. Negalvoju, kad šiandien esamos situacijos negalėtume pakeisti. Jei nieko nedarysime, delsime – ji tik blogės. Jei netikėčiau šiandien tuo, ką darau, tuomet ir nedaryčiau.
Gruodžio 2 dieną Lietuvos statistikos departamentas paskelbė preliminarius šiemet vykusio gyventojų surašymo rezultatus. Pagal juos skelbiama, jog gyventojų skaičius Šakių rajone sumažėjo 17,1 proc.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, šių metų kovo 1 dieną šalyje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Per dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc., tai sudaro 430,2 tūkst. Pagal 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų.

Kaip šalies mastu atrodo Marijampolės apskritis? Prieš dešimtmetį vykusio visuotinio gyventojų surašymo metu Marijampolės savivaldybėje buvo 188,6 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų surašymo duomenimis, apskrityje liko 161 tūkst. gyventojų. Iš apskričiai priklausančių penkių savivaldybių procentaliai daugiausiai gyventojų sumažėjo Šakių rajono savivaldybėje net 17,1 proc. 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo metu Šakių rajone gyveno 38 tūkst. 749 gyventojai. Šiais metais vykusio surašymo metu rajone užregistruoti 32 tūkst. 134 nuolatiniai gyventojai. mūsų rajone gyvena 15 tūkst. 147 vyrai ir 16 tūkst. 987 moterys. Išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis paskaičiuota, kad vienam tūkstančiui rajone gyvenančių vyrų tenka 1 tūkst. 121 moteris.

Daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. Itin daug gyventojų sumažėjo Visagino (25 proc.), Akmenės ir Pagėgių savivaldybėse (22 proc.). Per dešimtmetį keturiose savivaldybėse gyventojų skaičius padidėjo. Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų padaugėjo net 7 proc., Vilniaus rajono  - 6 proc., Kauno rajono – 3 proc.

Teigiama, jog labiausiai gyventojų sumažėjo dėl migracijos (76 proc.). Per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita.

„Draugo“ inf.
aneliuke_savanoresGintarė MARTINAITIENĖ

Ne tik rajono gyventojai žino Keturnaujienoje esančią koplyčią bei sodybos šeimininkę Anelę Matijošaitienę, kuriai daugiau nei prieš keturiasdešimt metų apsireiškė Jėzus Kristus. Tačiau šįkart kalbėsime ne apie apsireiškimus, o apie moters sveikatos būklę. Pasigirdo kalbų, kad jos sveikata itin bloga ir suabejota, ar moteris tinkamai prižiūrima, ar nereikia jai kokios nors pagalbos. Pasirodo, tai būtina, tik ne visi vienodai apie tai kalba.

Nuotr. Savanorės Vidutė (dešinėje) ir Genutė džiaugėsi, kad yra galimybė gauti slaugos priemonių, nes apie tai nieko nežinojo. D. Mikelionis šioje situacijoje pasiūlė ir kitokių problemos sprendimo būdų.

Pasidomėti, kaip šiuo metu sekasi beveik 85-erių metų sulaukusiai Aneliukei, paskatino vienas skambutis į redakciją. Smulkiai situaciją nupasakojusi moteris rekomendavo pažiūrėti, ar viskas ten gerai.

Ji nerimavo, kad A. Matijošaitienė yra itin prastos sveikatos būklės ir abejojo, ar ji gauna kvalifikuotą medicininę pagalbą, išreiškė susirūpinimą, kad ji galbūt netinkamai prižiūrima. Juk giminaičių moteris neturi, o šalia esantys ir atvažinėjantys žmonės nuolat keičiasi. Žinoma, nėra lengva įvertinti, kas tokioje situacijoje yra tinkama priežiūra, o kas ne, tačiau šiuo metu ją slaugančios moterys iš Kauno pripažino, kad pagalbos reikia. Apie tai, kaip realiai būtų galima padėti, pradėta spręsti tą pačią dieną.

uztvankaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį trečiadienį savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio darbo kabinete vyko projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbų pridavimas. Septynių narių komisija projektą vertino gana atsargiai. Po pateiktų pastabų, kai kuriuos darbus rangovas buvo įsipareigotas atlikti ateinantį pavasarį.

Nuotr. Neretam šakiečiui ir miesto svečiui akis užkliuvo už šachtos tiltelio turėklų, nudažytų intensyviai žydra spalva.

Išsakytos pirmosios pastabos

Nors pirmieji parašai projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbų priėmimo protokole jau padėti, tačiau trūkumų jame įžvelgė ir pati darbų vertinimo komisija, trečiadienį posėdžiavusi Žemės ūkio skyriaus vedėjo, komisijos pirmininko Alfrido Vigelio kabinete. Vienas iš komisijos narių, Šakių seniūnas Alfonsas Jakas akcentavo, jog miestą puošiančiame tvenkinyje padaryti išties dideli darbai. Tačiau besidžiaugdamas tvenkinyje besikaupiančiu švariu vandeniu jis išsakė ir keletą pastabų. „Atliekant darbus buvo išgadinta sala bei tvenkinio pakrantės. Aš tikiuosi, kad ankstyvą pavasarį žolytė bus atsėta“,- kalbėjo A. Jakas. Tvenkinio valymo darbus atlikusi UAB „Kamesta“ pažadėjo, jog iki kitų metų balandžio 30 dienos visos seniūno paminėtos vietos bus tvarkingai atsėtos žole. Beje, bendrovės atliktiems darbams, kurių, pasak bendrovės atstovo Ričardo Ramunio, atlikta net iki 10 proc. daugiau nei buvo planuota, galioja penkerių metų garantija. Darbų vykdytojai pastebėjo, jog projektą įgyvendinti nebuvo lengva, nes trukdė ypač nepalanki, lietinga vasara.


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos