baneris leidinys

Praėjusį pirmadienį rajono meras Juozas Bertašius dalyvavo Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame daugiausiai kalbėta apie regioninę politiką 2014 – 2020 metais.

Išklausęs pranešėjų kalbas J. Bertašius turėjo ką pasakyti. „Jei jau tai yra regiono pinigai, tai jie čia ir turėtų būti tvarkomi, o ne taip, kad didžiąją dalį lėšų pasiima didmiesčiai, o mažesniems lieka trupiniai. Manau, kad turėtų būti tvarkomi regiono, rajono ar didžiųjų seniūnijų centrai, o ne taip, kaip yra dabar. Turėdami pinigus, galėtume paprasčiau juos pasiskirstyti, gal įgyvendinti kokį bendrą projektą“, - mintimis po susitikimo dalijosi rajono vadovas, akcentuodamas, kad ir regioninės plėtros finansavimas turėtų būti atitinkamas. Taip pat meras kalbėjo apie tai, kad reikėtų baigti juokinti svietą su probleminėmis savivaldybėmis, kurios dažnai tokiomis tampa tiesiog per naktį, nes kai kuriems aukštiems pareigūnams tiesiog tai paranku. Vėliau tokioms savivaldybėms daug lengviau įgyvendinti projektus, joms taikomos tam tikros lengvatos ir pan. J. Bertašius piktinosi, kad šiais klausimais mūsų šalyje nėra jokios lygybės.

„Draugo“ inf.
vokieciaiAsta GVILDIENĖ

Kovo 9 – 16 dienos Šakių vaikų globos namų auklėtiniai ir direktorius Virginijus Kelertas  vėl džiaugėsi jau savu tapusio Johannes Kunze bei jo komandos iš Vokietijos viešnage. Blogis ir skausmas greta gėrio ir džiaugsmo žengia koja kojon su kiekvienu iš mūsų. Ateina diena, kai norisi sumažinti aplink mus esantį skausmą, pasitarnauti kitiems, duoti, neprašant jokio atlygio. Matyt, ne veltui ši viešnagė sutapo su Gavėnios laikotarpiu. Iš tiesų, galbūt šiuo metu ne tiek svarbu pasninkauti, kiek daryti gerus darbus.  

Nuotr. Savanorystės misiją mūsų krašte atliekantys vokiečiai sakė, kad jų veikla yra davimas be klausimo: „Ką aš už tai gausiu?“.

Jau anksčiau ne kartą rašėme apie Johannes Kunze ir jo bendraminčių savanorystės misiją, kai savo atostogų sąskaita daugiau kaip 85 kartus jis lankėsi mūsų krašte. Tai vien dėl mūsų rajono žmonių gerovės nuvažiuoti 250 000 kilometrų, paaukoti savaitgaliai ir laisvos po darbo valandos, užmezgant daug naudingų kontaktų Vokietijoje, padėjusių įgyvendinti pagalbos projektus Šakiuose. Už ilgametę labdaringą veiklą praėjusių metų pabaigoje Johannes Kunze buvo suteiktas Šakių garbės piliečio vardas.
kriuku_bendruomeneAsta GVILDIENĖ

Praėjusį penktadienį Kriūkuose geros nuotaikos ir linksmybių netrūko – bendruomenė šventė pirmąjį savo veiklos dešimtmetį – tik „Dešimt žingsnelių“. Pašėlioti ir su švente kriūkiečius pasveikinti suvažiavo kaimynai iš Gerdžiūnų, Plokščių ir Lekėčių.  Su dovanomis ir Padėkos raštais atvyko rajono vicemerė Rima Rauktienė, Seimo narys Mindaugas Bastys, lydimas savo padėjėjos Kristinos Geršvaltaitienės, ir Kriūkų seniūnė bei Šakių bendruomenių centrų asociacijos (BCA) atstovė Ona Rakauskienė.

Nuotr. Buvusi Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė A.Mockaitienė (kairėje) ir naujoji pirmininkė L.Liutvinienė (viduryje) uždegė po simbolinę dešimtmečio žvakelę.

Kriūkų bendruomenės centras buvo antrasis centras, susibūręs 2002 metais po Gelgaudiškyje įkurto bendruomenės centro. Pasak visą dešimtmetį aktyviai bendruomenės veikloje dalyvavusios ir šį vasarį išrinktos centro pirmininke Lilijos Liutvinienės, kad bendruomenė taptų vienu kumščiu reikėjo laiko, veiklos ir pajautimo, kad vieni kitiems labai svarbūs ir reikalingi. „Liūdna būti vienam, todėl tiesiog buvo būtina visus įprasminti žodyje MES“, - tikino ji, prisimindama visus iki šiol bendruomenei atsidavusius ir vadovavusius žmones: Zigmą Martinkevičių, Augustiną Pečiulį, Rimantą Užomecką, Anelę Mockaitienę ir jau Anapilin išėjusį Viktorą Jakštį.
keliu_brokas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Penktadienį savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio kabinete buvo sušauktas komisijos ir rangovų bei techninių prižiūrėtojų posėdis, kuriame aptarta Šakių ir Lukšių gatvių būklė po įgyvendintų vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų. Savivaldybė, norėdama pasiekti norimą rezultatą, ketina imtis ir itin griežtų priemonių.

Nuotr. Iš dešinės: V. Cikana ir A. Jakas rangovams ir techniniams prižiūrėtojams vieną po kito žėrė konkrečius darbų trūkumus, tačiau generalinio rangovo „Kamesta“ atstovai susitikime eilinį kartą nedalyvavo.

Begalė trūkumų

„Laikas baigiasi, o defektai ne tik neištaisyti, bet ir naujų atsirado. Yra net eismo saugumui pavojingų vietų, kai automobiliai karterius prasimuša“, - tikino Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis. Jam pritardami komisijos nariai tikino, kad situacija turės būti ištaisyta. „Mes neturime tokių pinigų, kad ištaisytume jūsų defektus“, - konstatavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. Tuo tarpu Lukšių seniūnas Vidas Cikana kalbėjo, kad jei reikės, bus iškviesta ir europinė komisija, nes darbus atlikinėti taip, kaip įgyvendinant vandentiekio ir nuotekų tinklų projektus, negalima. „Juk pinigai didžiuliai, o darbai nepadaryti. Mes jau kalbame apie kosmetinius dalykus, bet kodėl niekas nežiūrėjo, kai buvo tiesiamos tranšėjos ir kaip, nesilaikant jokių reikalavimų, tai buvo daroma. Kaip jūs išanalizavot situaciją, jei prie padarytų tinklų žmonėms neina pasijungti. Juodžemis, kur turėjo būti užpiltas, visai neužpiltas, tai ar čia padaryti darbai“, - vieną po kito klausimus ir pastabas žėrė V. Cikana. Jis reikalavo paaiškinti ir darbų technologijas, nes tikino, kad tiesiog ant paklotų vamzdžių buvo verčiamos velėnos ir nesilaikoma jokių reikalavimų, tad ir nereikia tikėtis, kad asfaltas „nevaikščiotų“ ar netrūkinėtų. Ūkio skyriaus vedėjas K. Kuncaitis, Šakių seniūnas Alfonsas Jakas taip pat pasakojo apie po projekto įgyvendinimo likusius akivaizdžius trūkumus, iškilusius ar sukritusius šulinius, netvarkingą kelio dangą. UAB „Sweko Lietuva“ statybos techninis prižiūrėtojas Gediminas Meldeikis ragino nesimėtyti nepagrįstais kaltinimais prie spaudos, tačiau V. Cikana akcentavo, kad jei darbai neatlikti, tai neatlikti, jei nekokybiški, tai nekokybiški ir nieko čia nepakeisi – reikia tik prisiimti atsakomybę.
kulturos_centras2Gintarė MARTINAITIENĖ

Maždaug prieš porą mėnesių rašėme apie tai, kad Kudirkos Naumiesčio kultūros centras, pasinaudojant europine parama, bus šiuolaikiškai sutvarkytas ir renovuotas. Dabar paaiškėjo, kad įgyvendinus projektą pastatas liks neapšiltintas. Tad kaip taip gali būti?

Nuotr. Nors kultūros centras bus išplėstas ir šiuolaikiškai sutvarkytas, lėšų vėjo perpučiamų sienų apšiltinimui neužteko.

Jau prieš kurį laiką viename iš susitikimų rajono meras Juozas Bertašius stebėjosi, kaip įgyvendinus projektą pastatas gali likti neapšiltintas. Pasirodo, gali. Nors projekto vertė 2.5 mln. litų, tačiau sienų apšiltinimui pinigų nepakanka. Kudirkos Naumiesčio kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė tikino, jog tai tiesiog absurdas ir sužinojusi šį faktą jautėsi apgailėtinai. „Tai jei klausiate, kaip vertinu, tai sakau, absurdas. Dabar pasikuriame, pasišildome, o kaip bus tada, kaip šiluma laikysis? Geriau šia tema pakalbinkite projekto vadovę“, - rekomendavo l. Mockevičienė.
Ir taip nemažas rajono nedarbas didėja toliau. Vasario mėnesį Šakių rajone užregistruota 319 naujų bedarbių. Mėnesio pabaigoje rajono nedarbas sudarė 13.4 proc. nuo darbingo amžiaus žmonių.

Lyginant sausio ir vasario mėnesius Šakių rajone bedarbių registracija sumažėjo 23 proc., tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo dvigubai. Iš viso Šakių darbo biržoje registruota 2793 bedarbiai. Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje mažiausias bedarbių procentas užfiksuotas Marijampolės savivaldybėje, Šakių rajonas pagal bedarbystę yra trečias apskrityje.

Iš Šakių rajone užsiregistravusių bedarbių 11.6 proc. niekur nedirbę, 37 proc. – iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų, 16.3 proc. rajono bedarbių yra vyresni nei 50 m., 20.4 proc. sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Per mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 43 laisvos darbo vietos, iš jų 22 skirtos neterminuotiems ir 21 terminuotiems darbams. Per vasarį rajone įsidarbino 55 darbo ieškoję asmenys – 37 gavo nuolatinį, 18 laikiną darbą. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, laisvų darbo vietų sumažėjo 18.9 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – sumažėjo 2.3 proc. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 23 žmonės – 26 mažiau nei sausį. Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui, darbo rotacijai ir viešiesiems darbams, į darbo rinką integruoti 34 asmenys.

Didžiausia bedarbystė spaudžia Barzdų seniūniją. Čia bedarbių nuo 18.5 proc. sausį, padaugėjo iki 20.4 proc. vasario mėnesį. Antroje vietoje pagal bedarbių skaičių yra Gelgaudiškio seniūnija – 19.1 proc., nuo jos mažai atsilieka Slavikų seniūnija – 19 proc. (sausio mėnesį buvo 17.2 proc.). Griškabūdžio seniūnijoje vasario mėnesį bedarbystė buvo vienu procentu didesnė nei sausį ir sudarė 16.1 proc. Nors mažiausias nedarbas išliko tose pačiose seniūnijose, tačiau procentaliai jis didėjo. Pavyzdžiui, Kriūkų seniūnijoje nuo 6.6 proc. sausį iki 7.7 proc. vasarį. Lekėčių seniūnijoje nuo 8.8 proc. iki 9.8 proc. praėjusį mėnesį. Didžiausioje, Šakių seniūnijoje, lyginant du paskutinius mėnesius, bedarbių padaugėjo nuo 11.8 proc. iki 12.7 proc.

„Draugo“ inf.
gimnazijos_pastatasGintarė MARTINAITIENĖ

Atrodė jau viskas aišku, kad dabartiniame Šakių „Žiburio“ gimnazijos pastate bus įkurtas Šakių rajono policijos komisariatas. Nors galutinio sprendimo dar nėra, rajono vadovas Juozas Bertašius patikino, kad tikrai persigalvota ir svarstomi kiti variantai. Tad kas taip greitai ir kardinaliai pakeitė, atrodė, gana tvirtą rajono valdžios poziciją?

Nuotr. Paskutinėmis žiniomis, rajono policijos komisariatas galėtų įsikurti gimnazijos bendrabučio patalpose. Manoma, kad šios patalpos būtų netgi tinkamesnės.

Kai tik paaiškėjo, kad po švietimo reformos gimnazijos pastatas liks laisvas, pasipylė įvairiausių svarstymų, kas galėtų įsikurti miesto centre esančiose patalpose. Labiausiai aptartas ir, kaip atrodė, realiausias variantas yra tas, kad čia galėtų būti policijos komisariatas. Rodos, nelabai kas ir abejojo, kad galėtų būti kitaip. Reikėjo tik rajono tarybos pritarimo. Visgi jau šią savaitę viskas apvirto aukštyn kojom.

Atsirado iniciatorių grupė, pasisakanti prieš policijos komisariato įkurdinimą gimnazijos patalpose. Jie rinko parašus ir galiausiai sėdo prie bendro derybų stalo su rajono vadovu. „Neskaičiavau, kiek tų parašų, bet daug, ir tai yra postūmis ieškoti kitų sprendimo variantų“, - tikino meras. Jis sakė, kad išklausęs pasisakymus ir siūlymus tiesiog privalo į juos atsižvelgti ir turi ieškoti optimaliausio varianto.
Pasigirdo kalbų, kad seniūnijos, kuriose gyvena iki vieno tūkstančio gyventojų, nelabai reikalingos ir reikėtų galvoti apie tokių seniūnijų apjungimą ar naikinimą. Rajono meras Juozas Bertašius pripažino, kad nors toks siūlymas ir yra, bent jau kol kas, jo tikrai neketinama įgyvendinti.

„Manau, kad griauti tai, kas sukurta yra visiškai netikslinga. Seniūnija – itin svarbus rajono padalinys, kur susiformavę tam tikros tradicijos, teikiamos socialinės paslaugos. Žmonėms tai itin svarbu“, - teigė J. Bertašius.

Visgi, jeigu tektų įgyvendinti siūlymus apjungti ar išvis naikinti mažas seniūnijas, pirmiausiai, pasak rajono vadovo, būtų ieškoma kitų finansinių resursų ir būdų, kaip išgyventi. Be to, jis mąsto ir apie tai, kad taip pasielgus susilauktų tiek atskirų seniūnų, tiek paprastų žmonių nepasitenkinimo.

Kaip vienas mažiausių rajono seniūnijų meras išskyrė Sudargo, Plokščių, Barzdų, Slavikų, Žvirgždaičių, Lekėčių seniūnijas. Iš viso rajone yra 14 seniūnijų. Teigiama, kad pagal tokį gyventojų skaičių, koks šiuo metu yra Šakių rajone, optimalus variantas jei būtų nuo aštuonių iki dešimties seniūnijų.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos