Rajone

baneris leidinys

Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje bus įsteigtas naujas socialinių paslaugų koordinatoriaus etatas. Manoma, kad specialistas galėtų pradėti dirbti dar šiais metais.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, per paskutiniuosius dešimt metų ypač išsiplėtė socialinės paslaugos, tačiau poreikis įsteigti naują etatą atsirado ne tik dėl to. Labiausiai tam įtakos turėjo tai, kad nuo ateinančių metų savivaldybėms perduodamas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems finansavimas. „Naujas žmogus daugiausiai dirbtų būtent su neįgaliųjų projektais, taip pat priklausytų ir kiti darbai, pavyzdžiui, socialinių paslaugų plano rengimas, paslaugų poreikio nustatymas, lėšų planavimas ir pan.“, - aiškino vedėja. Ji tikino, kad jei viskas vyks sklandžiai, naujas specialistas gali pradėti dirbti dar šiais metais. Dalis darbo užmokesčiui reikalingų lėšų yra numatyta, dalį prisidės savivaldybė.

„Draugo“ inf.
maisto_produktaiPraėjusį savaitgalį šalyje ir rajone vykusi maisto rinkimo nepasiturintiems akcija „Maisto bankas“ pranoko organizatorių lūkesčius. Daugiau nei ankstesniųjų akcijų metu aukojo ir šakiečiai.

Nuotr. Šakiečiai akcijos metu suaukojo maisto produktų už daugiau nei 6 tūkst. 700 litų – apie pusantro tūkst. litų daugiau nei ankstesniųjų akcijų metu.

Šakiuose akcija vyko „Norfos“ ir abiejose „Maximos“ parduotuvėse. Paramą rinko Šakių žmonių su negalia sąjunga, Vaikų globos namai bei Socialinių paslaugų centras. Šioms trims organizacijoms iš viso talkino daugiau nei 60 savanorių, tarp kurių buvo „Žiburio“ gimnazistai, „Aukuro“ mokyklos moksleiviai bei Vaikų globos namų auklėtiniai, stebėjęsi, kad žmonės ir sunkmečiu sugeba būti tokie dosnūs.

Akcijos metu žmonės suaukojo produktų už daugiau nei 6 tūkst.700 litų. Ankstesniosios akcijos metu šakiečiai maisto nupirko už 5 tūkst. litų. Visoje šalyje maisto paaukota už 856 tūkst. litų. Tai – naujas „Maisto banko“ akcijos metu surinktos paramos maisto produktais rekordas.

Žmonės dažniausiai pirko makaronų, kruopų ir cukraus. Brangesnių maisto produktų - aliejaus, margarino, mėsos ir žuvies konservų surinkta šiek tiek mažiau.

Parama bus dalijama skurdžiai gyvenantiems, vaikus auginantiems ir neįgaliems asmenims. Akcijoje dalyvavusios organizacijos akcentavo, kad skirstant paramą bus atsižvelgta, kam tikrai jos reikia. „Iš tų sunkiai gyvenančių žiūrėsime, kam tikrai sunku“, - tikino Žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė. Vaikų globos namų socialinė darbuotoja Daiva Kalinauskaitė teigė, kad prieš perduodant paramą bus derinama su mokyklomis seniūnijomis, kad maistas būtų paskirstytas kuo tikslingiau.

„Draugo“ inf.
trepenaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Atvejai, kai vienas iš tėvų, ypač po skyrybų, be kito žinios išsiveža vaiką į užsienį, tampa vis dažnesni. Panašiai nutiko ir Žvirgždaičiuose gyvenančiam Romui Trepėnaičiui. Nors su juo gyvena keturi sūnūs, buvusi žmona be jo žinios mažiausiąją dukrą išsivežė į užsienį. Tėvas sako, jog nežinia, kaip sekasi jo mažametei, tiesiog žudo. „Nežinau, ką daryti, jei reikės ir velniui sielą parduosiu, bet dėl dukros kovosiu“, - tikino į neviltį puolęs žvirgždaitiškis.

Nuotr. R. Trepėnaitis sako nesiekiantis atimti vaiko iš mamos, tik nori normaliai bendrauti su savo atžala.

Taikėsi ir skyrėsi

Nors Žvirgždaičiuose gyvenantys ir penkių vaikų, iš kurių jau du pilnamečiai, susilaukę Birutė ir Romas Trepėnaičiai oficialiai išsituokė tik šią vasarą, vyras pasakojo, kad maždaug kas treji penkeri metai vykdavo didesnės ar mažesnės skyrybos, taikymaisi. Ir taip, pasak Romo, nuo pat vestuvių, kurios buvo beveik prieš 25-erius metus. Tiesa, buvo jie išsituokę ir anksčiau, bet vėl susirašė, nes pretendavo į geradario vokiečio G. J. Karlo paramą. Už 25 tūkst. litų jie susitvarkė namą ir tikėjosi gyventi toliau. Pasak R. Trepėnaičio, tai į klasės susitikimą, tai į reabilitaciją ar šiaip pas draugę po savaitę ar kelias žmona išvykinėdavo gana dažnai, tačiau jie vis susitaikydavo ir vėl bandydavo lipinti bendrą šeimos lizdą. „Nežinau, kiek tokių atvejų buvo. Didesnių paklydimų buvo trys, o mažesnių net neskaičiuoju, gal kokia trisdešimt būtų“, - tikino vyriškis, pridurdamas, kad su Birute, jei ne jos pačios pasirinkimas, tikriausiai būtų gyvenęs ir toliau. „Nors ji vis sakydavo, kad tai engiu ją, tai mušu“, - pasakojo Romas. Vyriškis teigė ir pats nesąs šventasis, tačiau nesinori aptarinėti ir gvildenti šeimyninių nesutarimų, nes, kaip sakoma, nėra namų be dūmų. Tik patys sutuoktiniai geriausiai žino, kaip gyveno iš tikrųjų.
bacevicius3Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar praėjusį mėnesį šakietis Antanas Vincas Bacevičius kreipėsi į rajono tarybą prašydamas išsiaiškinti, ar UAB „Šakių šilumos tinklai“ jo atžvilgiu elgiasi teisingai. Tarybos nariai šakiečio paklausimą nagrinėjo faktiškai visuose komitetuose ir konstatavo, jog į teisinius ginčus rajono valdžia kištis negali. Be to, ir pats šakietis atsisakė siūlomos alternatyvos į butą įsileisti šilumininkus.

Nuotr. A. V. Bacevičius tikino, kad tarybos nariai buvo nekompetentingi spręsti jo klausimą.

Jau daug metų vyksta nesutarimai tarp UAB „Šakių šilumos tinklai“ ir gerai daugeliui žinomo kovotojo už savo teises A. V. Bacevičiaus. Nesileidžiant į smulkmenas ir nevardijant visų priešistorės detalių, galima paminėti, kad nesutarimų esmė, jog šakietis į savo butą, kai 2008-2009 metais mieste buvo keičiami karšto vandens skaitikliai, šilumininkų neįsileido ir skaitiklis jo bute nepakeistas iki šiol. Skaitiklio patikra turi būti atlikta kas ketveri metai, o jo bute esantis prietaisas netikrintas bene dešimtmetį. Tad jo parodymais netgi nebūtų galima vadovautis. Kadangi patikra neatlikta, o skaitiklio keisti šakietis neleidžia, mokestis skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių. Už karšto vandens naudojimą jam yra priteista beveik pusantro tūkstančio litų suma. A. V. Bacevičius sako jos nemokėsiąs ir pasiryžęs toliau ieškoti tiesos.
sneideraitieneNuo šiol savivaldybėje veiks visuomeninė administracinių ginčų komisija, sudaryta šios tarybos kadencijos laikotarpiui.

Nuotr. Komisijos pirmininke paskirta Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šneideraitienė.

Aiškinama, kad į šią komisiją galės kreiptis piliečiai, kurie, nepatenkinti vieno ar kito valdininko veiksmais ir pan. Tokiam asmeniui nereikės eiti į komitetų ar tarybos posėdžius, o klausimą spręs, svarstys ir pateiks išvadas administracinių ginčų komisija. Ji galės nuspręsti, kas besikreipiančiojo klausimą yra kompetentingas nagrinėti toliau – savivaldybės administracija, taryba, o galbūt tik teismas. Kaip rodo praktika, kartais žmonės su tam tikrais prašymais kreipiasi į rajono tarybą, o ši nieko negali padėti, nes yra tiesiog nekompetentinga. Būtent dėl tokių atvejų, kaip buvo akcentuoja pristatant šį klausimą, ir sudaryta minėta komisija.

Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba klausė, ar tokia komisija reikalinga, nes kitose savivaldybėse, jo įsitikinimu, tokios komisijos neveikia. Ar veiks mūsų rajone, parodys laikas.

Komisijos pirmininke paskirta Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šneideraitienė, pirmininkės pavaduotoju – tarybos narys Darius Mikelionis, sekretoriumi – Bendrojo skyriaus specialistas Edmundas Krištolaitis. Komisijoje taip pat dirbs tarybos nariai Ramutė Alytė Bastienė ir Kęstutis Gudelevičius.

„Draugo“ inf.
bernardas_vainiusPaskutiniajame tarybos posėdyje buvo pritarta projekto, kurio metu Panoviuose bus įrengti geriamojo vandens trasos ir nuotekų tinklai, įgyvendinimui. Prieš tvirtinant šį sprendimą dar kartą buvo keliamas klausimas, kad su žmonėmis reikėtų labiau ir laiku derinti projekto įgyvendinimo klausimus. 
 
Nuotr. Panoviškis tarybos narys Bernardinas Petras Vainius. 
 
„Visoje respublikoje ir pas mus taip yra, kad pirmiau nutiesiamos trasos, įgyvendinamas projektas, o žmonės prie tų trasų nesijungia. Galbūt prieš projektuojant reikia žiūrėti, kaip daryti, jog žmogui būtų patogiau prisijungti, o ne tada, kai jau baigti darbai, pradėti derinti“, - tarybos posėdžio metu kalbėjo Henrikas Zaremba. Jam pritarė ir daugelis kitų, tačiau kaip patikino panoviškis tarybos narys Bernardinas Petras Vainius, Panoviuose nebus taip, jog gyventojai nesijungs. „Jau 20 metų žmonės laukia šios paslaugos ir nori, kad tik greičiau tai įvyktų“, - teigė B. P. Vainius.

Kaip rodo praktika, tiek Šakiuose, tiek Kudirkos Naumiestyje susiduriama su problema, kad žmonės prie nutiestų magistralinių tinklų nesijungia, vengia tai daryti. Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis teigė, kad netgi Seimas planuoja įstatyme numatyti, jog ten, kur praeina magistraliniai tinklai, žmonės prie jų privalo jungtis. Už netinkamai įgyvendinamus projektus tiek šaliai, tiek rajonui, gali grėsti ir Europos Sąjungos sankcijos.

„Draugo“ inf.
sakiai_kretingaPenktadienį Šakiuose viešėjo Kretingos savivaldybės valdžios atstovai, kuriuos domino Šakiuose pastatytas Jaunimo kūrybos ir sporto centras, jame įrengtas baseinas. Svečiai tokį objektą nori statyti ir savo mieste, tad atvyko pažiūrėti, kaip realiai atrodo jau pabaigtas objektas.

Nuotr. Meras J. Bertašius Kretingos savivaldybės vadovui J. Mažeikai (antras iš dešinės) bei kitiems svečiams papasakojo, kaip buvo vykdomi darbai, aprodė įrengtas patalpas.


Pasak Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos, jie panašaus komplekso statyboms jau yra numatę ir sklypą, ir parengę projektavimo dokumentus, tačiau atvyko pažiūrėti realų vaizdą. „Esu įsitikinęs, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų išgirsti. Kadangi mūsų norai beveik identiški tam, ką turite jūs, smagu pamatyti gyvai. Tai daug geresnis vaizdas nei tikėjausi“, - apžiūrinėdamas sporto salės ir baseino patalpas Šakiuose kalbėjo J. Mažeika. Su juo viešėję Kretingos rajono valdžios atstovai bei tarybos nariai veikiančiam sporto kompleksui negailėjo komplimentų. Svečiai džiaugėsi, kad ir kriziniu laikotarpiu šalyje iškyla tokie objektai. „Tiesiog super. Smagu žiūrėti, gal ir mes kažkada tokį turėsime“, - kalbėjo vienas iš delegacijos narių.

Rajono meras Juozas Bertašius, lydimas valdžios atstovų bei sporto centro administratoriaus Roberto Sako, aprodė kretingiškiams sporto salę, baseiną, papasakojo, kaip buvo vykdomi darbai, patarė, ko reikėtų vengti įgyvendinant tokio lygio projektą. Svečiai pripažino, kad jie bent jau kol kas iš šakiečių gali tik pasimokyti bei tikėtis, kad ateityje pasistatys tokį kompleksą, kokį turi Šakiai.

„Draugo“ inf.
suo2Praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono seniūnų susirinkime vėl buvo aptarta valkataujančių šunų problema. Atėjus šaltajam sezonui, ji tapo dar opesnė. Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, iš veterinarijos tarnybų padaugėjo skambučių dėl miestuose ir kaimuose valkataujančių šunų.

„Labai sunku nuspręsti, kuris šuo laksto tik nusitraukęs nuo grandinės, o kuris – benamis, - teigė jis. – Neišimtis, kad sugavus ir utilizavus šunį, po kurio laiko gali atsirasti jo šeimininkas, nepatenkintas tuo, kas įvyko.“ Tačiau visi supranta, kad tokios betvarkės būti negali. Šunų apkandžiotų žmonių vis daugėja.

Sutartis su UAB „Nuaras“, atliekančias šunų ir kačių paėmimą, laikiną apgyvendinimą prieglaudoje, vakcinaciją, gydymo paslaugas, užmigdymą bei utilizaciją, labai brangi. Vieno valkataujančio šuns pagavimas, išvežimas ir vakcinacija, o, neatsiradus šeimininkui, ir užmigdymas bei utilizacija kainuoja apie 300 litų. Be to, reikėtų kiekvieną mėnesį ieškoti susitarto šunų skaičiaus. Todėl savivaldybė neįsipareigoja.

K.Kuncaitis siūlė patiems seniūnams ieškoti išeities ir būdų, kaip kovoti su praeiti neduodančiais ir dažnai praeivius apkandžiojančiais šunimis, kaip ieškoti jų savininkų. Galutinė išvada tokia: nei meras, nei administracijos direktorius šunų negaudys – tegul gaudo seniūnai...

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos