baneris leidinys

leleiviene2Gintarė MARTINAITIENĖ

Mūsų rajone yra keturios šeimynos, kuriose auga 28 globojami vaikai. Jei skaičiuotume ir pilnamečius, šis skaičius dar padidėtų, tačiau pagal įstatymą, vaikai sulaukę pilnametystės, jau netraktuojami kaip globotiniai. Ilonos Leleivienės šeimynoje dabar gyvena dvi pilnametės, o gruodžio mėnesį aštuoniolika sueis dar vienai globotinei. Apie grėsmę dėl šios šeimynos likvidavimo kalbėta ir anksčiau, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir I. Leleivienė nusiteikę optimistiškai.

Nuotr. I. Leleivienė pripažįsta, kad gana absurdiška, jog globotinis, sulaukęs pilnametystės, turėtų palikti namus. Nors pas ją gyvena ne viena pilnametė, moteris jomis rūpintis planuoja ir toliau.

Pagal įstatymą šeimyna gali egzistuoti tik tuomet, kai joje gyvena ne mažiau kaip šeši nepilnamečiai vaikai. Bene labiausiai šis reikalavimas aktualus Barzdų seniūnijoje įsikūrusiai I. Leleivienės šeimynai. Mat vienai iš jos globotinių liepos mėnesį suėjo 18 metų, o kita pilnamete taps gruodį. Tad šeimynoje, norint kad ji egzistuotų toliau, per tris mėnesius nuo to laiko turi apsigyventi nauja globotinė. „Ką aš turėčiau pasakyti pilnametėms? Kad jos tiesiog kažkur išeitų? Juk dar mokslai nebaigti. Galų gale, kur joms grįžti, kai pradės studijuoti. Ką joms daryti neturint namų“, - retorinius klausimus kėlė šeimynos motina. Ji aiškino, kad vaikas, kuris yra nepilnametis, gauna 1040 litų per mėnesį, o tapęs pilnamečiu – 520 litų. Tad tikriausiai atsakymo, ar lengva išgyventi gaunant tokią sumą, nereikia. Be to, visos keturios šeimynų motinos ne kartą yra kėlusios klausimą, kad nors valstybė ir teigia, jog vaikui šeimoje augti daug geriau, finansiškai jo tos nejaučia.  
kurcenkoveGintarė MARTINAITIENĖ

Jau aštuonerius metus ištekėjusios moterys turi galimybę pasirinkti pavardę ne tik su priesaga -ienė, bet ir su galūne -ė. Ši nauja tradicija populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone.

Nuotr. I. Kurčenkovė tikina, kad trumpesnę pavardę pasirinko tik dėl patogumo.

Atsiradus galimybei laisviau pasirinkti pavardę, daugelis ištekėjusių moterų nusprendžia ją trumpinti ir, pavyzdžiui, vadintis Zvonke, Butke, Sutke, vietoj tradicinės Rimkuvienės ar Paulauskienės tapti Rimke, Paulauske ir pan. Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė šiuo atveju lieka nepakitusi, pavyzdžiui, Lapė, Kregždė, Zylė.

Pasak Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Daivos Subačienės, ši tendencija pastebima ir mūsų rajone. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš 153 susituokusių porų penkios moterys pavardes pasirinko ne su priesaga -ienė, o su -ė. Šiais metais skyriuje jau registruotos septynios tokios pavardės. „Anksčiau dažniau rinkdavosi pavardę per brūkšnelį, pasilikdamos ir mergautinę. Dabar taip elgiasi rečiau ir renkasi tiesiog trumpesnį variantą“, - sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Pernai per brūkšnelį rajone buvo registruotos aštuonios pavardės. Nemažai rajone registruota ir užsienietiškų pavardžių, tačiau kaip pastebi D. Subačienė, tokios poros santuokas dažniausiai sudaro užsienyje ir rajone jas tik užregistruoja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais 14 moterų pasirinko nelietuviškas pavardes, o šiais metais jų skaičius sumažėjo iki septynių. Pastebima, kad šakietės dažniausiai išteka už vokiečių. Suprantama, tokiose šeimose gimę vaikai retai vadinami lietuviškais vardais.
sirgaliaiGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį trečiadienį šalyje startavo ilgai lauktas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Lietuvai tai išskirtinis įvykis daugeliu aspektų. Kokia situacija šiuo klausimu yra mūsų rajone? Ar mes pasiruošę čempionatui?

Nuotr. Rajono krepšinio sirgaliai už Lietuvos rinktinę entuziastingai sirgo Šakiuose įsikūrusioje kavinėje „Pas Katą“.

Traktuojama, kad krepšinis – antra šalies religija, o mūsų sirgaliai ir sugebėjimas susivienyti dėl šios sporto šakos stebina daugelį kitataučių. Krepšinio čempionatas jau prasidėjo, tad pasidomėjome, kaip šiuo klausimu yra nusiteikęs mūsų rajonas.

Pirmiausiai kai kurių rajone veikiančių kavinių savininkų pasiteiravome, ar planuoja transliuoti čempionato rungtynes ir taip suteikti galimybę sirgti už šalies rinktinę ne namuose. Kaip susidarė įspūdis, bene labiausiai čempionatui rengėsi Gelgaudiškyje veikianti kavinė „Vakarų užuovėja“ ir Šakiuose įsikūrusi kavinė - baras „Užeiga“, daugelio vadinama tiesiog „Pas Katą“.

„Vakarų užuovėjos“ savininkė Rita Puidokienė teigė, kad krepšinio rungtynes per didelį ekraną jie tikrai transliuos ir tai daro jau ne pirmus metus. „Taip tiesiog smagiau patiems lankytojams“, - sakė gelgaudiškietė. Pasak jos, „Vakarų užuovėja“ klientus bandys pritraukti ne tik tuo, kad bus suteikta galimybė stebėti varžybas, bet ir bus taikomos tam tikros nuolaidos. „Planuojame taikyti nuolaidas tam tikrai daliai patiekalų. Pavyzdžiui, alui, keptai duonai ar užkandžiams prie alaus“, - teigė R. Puidokienė.
sunelisAsta GVILDIENĖ

Senovės metraščiuose skaitome istorijas, kaip žmogus prisijaukino šunį ir šis tapo jo pirmuoju draugu. Šiandien žinome, kad jis ne tik draugas, bet ir namų sargas, gynėjas bei gydytojas. Tačiau mūsų protėviai savo karstuose apsiverstų, jei sužinotų, kokie žiaurūs gali būti žmonės ne tik su žmonėmis, bet ir su savo augintiniais.

Nuotr. Šiam benamiui šuneliui jau niekuo nebuvo galima padėti, tik palengvinti jo agonijos kančias.

Paskutiniais metais telieka tik krūpčioti nuo sužvėrėjusių žmonių elgesio su gyvūnais. Spauda ir internetas mirgėte mirga neįtikėtinu žiaurumu: plaktuku mėgino paauklėti šunį, išmetė savo augintinį iš penkto aukšto balkono, pririšo prie mašinos ir negyvai užtąsė nepaklusnų keturkojį, taiklus šūvis į trukdžiusį miegoti katiną, aptikta masinė nukankintų gyvūnų kapavietė... Sužalotas, nukankintas, paliktas. Atrodo, neįtikėtina. Taip vyksta kažkur kitur – ne šalia mūsų, ne kaimynystėje. Tačiau šįkart teko susidurti su realybe.

Taigi, praėjusį penktadienį, jau vėlokai vakare grįžusi namo, išgirdau širdį veriantį šunelio inkštimą. Kai staugimas vis nenutilo, pradėjau ieškoti kas ir kam atsitiko. Nustėrau, kai už savo sklypo tvoros radau jau visų keturių kojų nevaldantį baltą šunelį, kurį vos prieš dvi savaites pastebėjau klajojantį soduose. „Tikriausiai vėl kas nors atvežė ir pametė“, - dar tada pagalvojau, o dabar negalėjau patikėti savo akimis, kas galėjo taip nuskriausti ir palikti kankintis?
Praėjusią savaitę kai kuriuose savivaldybės kabinetuose buvo atliekami remonto darbai. Pasak administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, suma, išleista remontams, nėra aiški, bet ji nebus didelė.

Pirmiausiai buvo tvarkomas savivaldybės sekretorės priimamasis. Šiam kabinetui, pasak J. Puodžiukaičio, remontas buvo būtinas, nes grindyse buvo atsiradusios duobės, susidėvėjusi kiliminė danga. Tad buvo pakeistos grindys, perdažytos sienos, įsigyta nauja sofa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinete taip pat buvo keičiamos grindys, dažomos sienos. Anksčiau smulkūs remonto darbai buvo atliekami ir naujai pareigas pradėjusios eiti mero pavaduotojos kabinete.

„Draugo“ inf.
masalaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti Helinos ir Gintauto Skladų šeima negali atsigauti nuo jų namus prieš savaitę laiko užpuolusių mažų muselių, vadinamųjų moškių, antplūdžio. Žmonės sako, jog pirmą kartą regi tiek daug mašalų, per kuriuos neįmanoma ne tik į lauką išeiti, bet ir namuose ramiai būti.

Nuotr. Namų šeimininkė Helina sako negalinti net ramiai namuose būti, nes ir viduje mašalai neduoda ramybės.

Užpuolė moškės

Apie kraujasiurbius mašalus, pas mus dar vadinamas moškes,  tikriausiai, esame girdėję kiekvienas. Beveik kasmet respublikinė spauda vasaros pradžioje informuoja apie mašalų antplūdžius, kankinančius ne tik žmones, bet ir gyvulius. Beje, bene labiausiai šalyje nuo jų kenčia dzūkai, gyvenantys šalia Nemuno. Tačiau gyvenimas parodė, jog, net prasidėjus rudeniui, nuo jų kenčia ir Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti H. ir G. Skladų šeima. Namų šeimininkė pasakojo, kad šviečiant saulei ant naujai plastikinėmis lentelėmis apkalto namo moškių pritupia tiek, kad net iš tolo juoduoja. „Negaliu atidaryti net langų kambarių išvėdinimui, moškės tiesiog lenda į vidų. Nežinau, kaip kovoti su jomis“,- tikino Helina. Ką jau kalbėti apie buvimą lauke dienos metu. Šeimininkai pasakojo, jog dabar į lauką apskritai neįmanoma išeiti, nes mažos muselės gelia kaip pasiutusios. „Esu elergiška moškių įkandimui, todėl kai įkanda, negaliu kentėti, nusikasau. Per tas moškes negaliu net ūkio darbų dirbti. Negana to, dar ir šunys kenčia juo jų“,- pasakojo H. Skladienė. Šeimos galva Gintautas tikino, jog pernai moškių irgi būta, tačiau tokį antplūdį jie regi pirmą kartą.
fontanasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lukšiuose gyvybės bei naujų idėjų išties nestinga. Kaip tik šiuo metu kultūros namų pusėje, prie miestelio herbo, galima išvysti iš peties dirbančius žmones, bei gana greitai kylantį naują turistų traukos objektą.  

Nuotr. Šiomis dienomis Lukšiuose vyksta mietelio herbo teritorijos tvarkymo darbai.

Tvarko seną objektą

Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog meniško, energingo seniūno Vido Cikanos dėka Lukšių miestelis nenustoja gražėti. Kaskart važiuojant per Lukšius negali nepastebėti, vienoje ar kitoje miestelio vietoje naujai iškilusių medžio drožinių, naujų akmens skulptūrų. Tačiau tik skulptūromis šiame miestelyje neapsiribojama. Dar liepos pradžioje miestelio seniūnas drauge su darbininkų grupele ėmėsi miestelio herbo teritorijos tvarkymo. Mat nuo 1972 metų minėtoje vietoje padaryti baseinai jau ilgą laiką buvo apleisti ir moraliai pasenę. Beje, vyresnės kartos vietos gyventojai puikiai mena šioje vietoje ilgai stovėjusią Vladimiro Iljičiaus Lenino skulptūrą. „Gerai, kad tada, kai buvo nuversta skulptūra, visko neišgriovėme“,- džiaugėsi išlikusiais baseinų pamatais seniūnas. Dabar šioje vietoje statomas vienas baseinas su gražiu atitvaru, didingu fontanu. „Aplinkui fontaną visur sudėsime trinkelės bortelius. Paprašiau moterų, aplinkui pasodinti gėlių, kad Rugsėjo 1 - ąją būtų gražiau“,- pridūrė V. Cikana. Beveik į pabaigą einantys pirmojo baseino tvarkymo darbai galutinai planuojami užbaigti dar šiemet. Tačiau tai tik pusė darbo. Seniūnas neslėpė ir tolimesnių savo planų. „Aš bandysiu padaryti per vidurį tiltą, o iš abiejų šonų bus įrengti fontanai. Įsivaizduoju, kaip jaunąją neša per tiltą. Jūs pažiūrėkite, kiek šeštadieniais Lukšiuose būna limuzinų. O dar dvare kiek? Nori nenori Lukšiai darosi vestuvių vieta“,- kalbėjo seniūnas.
poceviciuteGintarė MARTINAITIENĖ

Ne vienerius metus kalbama, kad nuo 2013 metų neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiami projektai bus finansuojami ne per departamentą, o per savivaldybes. Būtent savivaldybė turės organizuoti, koordinuoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, tačiau ar viskas taip paprasta ir aišku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio?

Nuotr. L. Pocevičiūtė mano, kad didelių nesklandumų tarp neįgaliųjų ir savivaldybės kilti neturėtų, nes vieni kitus gerai pažįsta.

Finansavimas dar neaiškus

Nors neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimas savivaldybėms bus perduotas nuo 2013 metų, tačiau parengiamieji darbai savivaldybėse vyksta jau dabar. Anksčiau buvo nuogąstavimų, kad neaišku, ar pasikeitus šiai tvarkai išliks toks pats finansavimas. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė teigė, kad tai turėtų paaiškėti iki rugsėjo pirmosios. Kaip aiškinama, atskirų savivaldybių neįgaliųjų finansavimas priklausys ne tik nuo neįgaliųjų skaičiaus savivaldybėse, bet ir nuo organizacijų aktyvumo. Tiesa, kaip teigė L. Pocevičiūtė, nors darbus skyrius vykdo ne vieną mėnesį, tačiau bent jau kol kas jokių lėšų negauta. „Darbo krūviai ir taip buvo dideli, o dabar jie dar padidėjo. Deja, finansavimo kol kas negauname jokio“, - sakė vedėja. Pagal numatytą tvarką, administravimo išlaidoms turėtų būti skiriami 5 procentai lėšų. Be to, nuo šiol prie projektų finansavimo ne mažiau kaip 10 procentų turės prisidėti ir savivaldybės. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos