baneris leidinys

uleckasGintarė MARTINAITIENĖ

Sužinoti, kiek uždirba iš mokesčių mokėtojų išlaikomų savivaldybės įstaigų darbuotojai ir vadovai, atrodo, tuojau taps įmanoma. Nors kol kas tokie duomenys, nors ir turėtų būti viešinami, neskelbiami, situacija artimiausiu metus privalės pasikeisti.

Nuotr. P. Ulecko duomenimis (dešinėje), privalomas darbo užmokesčio viešinimas Šakių rajone yra prasčiausias apskrityje. Už tai, pasak jo, pirmiausiai atsakingas rajono vadovas.


Nors reikalavimas, kad visos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ar įmonės, kuriose dalį akcijų valdo valstybė ar savivaldybės, taip pat viešosios įstaigos, jei jų dalininkė yra savivaldybė, privalo turėti interneto svetainę ir joje viešai skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, galioja nuo 2003 metų, tačiau Šakių rajone situacija šiuo klausimu prasčiausia apskrityje. Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje Pauliaus Ulecko duomenimis, iš 52 interneto svetainių rajone tik dvi atitiko reikalavimus. Taigi, problema ne tik ta, kad daugelis rajono įstaigų neturi interneto svetainių, bet jei ir turi, jos faktiškai bereikšmės.
dovydePraėjusį penktadienį rotušės fojė atidarant fotografijų parodą „Moterys prieš smurtą“ buvo paminėtas ir Šakiuose veikiančio Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro dešimtmetis. Ilgametė centro vadovė Daiva Dovydė pabrėžė, jog bėdoje moterys niekada nebus vienos, joms ranką ištiesti visada pasirengę centro darbuotojai.

Nuotr. Su centro dešimtmečiu D. Dovydę (kairėje) sveikino Kauno moterų draugijos direktorė D. Baranauskienė.

Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro darbuotojai sako, jog centras įkurtas tam, kad sunkiu metu padėtų moterims neprarasti jėgų, nebūti savo likimo ar susiklosčiusių aplinkybių aukomis. Skelbiama, jog centras įkurtas tam, kad padėtų atsikratyti baimės, neryžtingumo, nerimo. Čia teikiamos ir konsultavimo paslaugos, tačiau vien tik konsultavimo nepakanka. Manoma, jog siekiant apsaugoti auką nuo pakartotinio smurto, būtina suteikti laikiną saugų būstą, užtikrint anonimiškumą, būtiną psichologinę, socialinę, medicininę, teisinę pagalbą bei maitinimą. Dažnai moteriai būna nedrąsu vienai nueiti pas advokatus, į policiją ar kitas įstaigas, tad čia joms padeda puikiai paruošti savanoriai. Neretai smurtą patyrusioms moterims reikalinga ir emocinė parama. Centras turi puikią psichologę, kuri padeda šioms moterims atgauti emocinę pusiausvyrą ir tvirtai žengti pirmyn. Šventiniame paminėjime Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro viena iš įkūrėjų, prezidentė D. Dovydė kalbėjo, kad centras veikia tam, kad smurtą patyrusi moteris žinotų, jog sunkiausiu gyvenimo momentu ji nėra viena, ji visada gali kreiptis pagalbos.
vosyliuteGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusią savaitę rajone šimtąsias sukaktis pasitiko sudargietis Antanas Kuršaitis ir naumiestietė Adelė Vosyliūtė. Abu senoliai visą gyvenimą gyveno vieni, šeimų nesukūrė ir mano, kad galbūt tai ir yra ilgaamžiškumo paslaptis. Be to, abu sukaktuvininkai sveikintojus stebino išskirtiniu iškalbingumu, atmintimi, sąmoningumu.

Nuotr. A. Vosyliūtė sako nesitikėjusi sulaukti šimtmečio, jei sveikata leistų, ir dabar bėgtų kaip stirna – tik kad praėjusios dienos jau nebegrįš.

„Savo kontingentą jau įvykdžiau“, - priimdamas jubiliejinius sveikinimus tikino šimtametis Antanas. Jis sakė, kad nugyventi tokį amžių nebuvo sunku ir praėjusias dienas prisimena tik gerai. „O kad Dievas davė, tai ir gyvenu - nesulįsi gyvas į žemę. Visą gyvenimą mane supo geri žmonės, daug draugų ir draugių turėjau“, - prisiminimais dalijosi A. Kuršaitis. Tad kodėl tos vienintelės nesurado, šeimos nesukūrė? Sudargietis pasakojo, kad nelabai nori, kad jam kas gyvenimą reguliuotų ir dabar retai patarimo klauso, kaip savo gyvenimą tvarkyti. Tad ir gyvena savo suvargusiame namelyje vienas. „Kada noriu gulu, kada noriu keliu ir ką noriu veikiu“, - gyvenimo vienatvėje privalumus dėstė jubiliatas.

Kol jaunas buvo, tėvas prie darbo prispaudęs buvo, o paskui nelabai ir ūpo buvo apie vedybas galvoti. „O ką, aš prie kelių dirbau, tai man išvažiavus kiti žmoną šefuos. Nu jau ne“, - tvirtai atkirto šimtametis, stebinantis ir guvumu, ir iškalbingumu.
darbo_birzaMarijampolės teritorinė darbo birža, siekdama įvertinti ir numatyti galimus pokyčius darbo rinkoje, kasmet atlieka darbo pasiūlos ir paklausos prognozę. Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje situacija išliks įtempta. 2011 metais išaugęs įdarbinimas, 2012 metais taip pat augs.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės nežymiai, ir 2012 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Marijampolės apskrityje sumažės iki 11,2 proc. (2011 m. siekė 11,5 proc.). Atskirose savivaldybėse išliks teritoriniai nedarbo skirtumai.

2012 metais Marijampolės teritorinėje darbo biržoje bus įregistruota per 15,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Paslaugų sektoriaus plėtra mažins moterų nedarbo lygį, tačiau vyrų nedarbas išliks aukštesnis nei moterų.

Prognozuojama, kad darbo vietų bus įsteigta daugiau nei likviduota. Šiais metais Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti įsteigta 228 darbo vietomis daugiau nei panaikinta. Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje mažose ir vidutinėse įmonėse. Daugiausiai darbuotojų numato priimti paslaugų ir pramonės sektorių įmonės. Išliks aukštas atleidimų dėl darbuotojų kaitos lygis – 85 proc. visų atleistų darbuotojų. Įvertinus pastarųjų metų darbo rinkos tendencijas, prognozuojama, kad 2012 metais darbo pasiūlymų daugės, darbdaviai pasiūlys apie 7600 laisvų darbo vietų. Didės darbdavių reikalavimai darbo jėgos kompetencijai. Daugiausiai darbo pasiūlymų – 40 proc. pateiks paslaugų, apie 39 proc. – pramonės, 14 proc. – statybų ir 7 proc. žemės ir miškų sektoriaus įmonės.
stanislovaitieneGintarė MARTINAITIENĖ

Specialistai tvirtina, kad vaikų, turinčių įvairių kalbos defektų, kiekvienais metais vis daugiau ir sutrikimai vis sudėtingesni. Mažieji ne tik prastai taria garsus, bet ir stipriai skurdėja jų žodynas. Tad kas turėtų tuo pasirūpinti ir, ar logopedas, kurio užsiėmimams tėvai noriai užpildo prašymus, yra visagalis?

Nuotr. Logopedė A. Stanislovaitienė patikino, kad neužtenka tik užpildyti prašymą pas specialistą, bet, norint padėti vaikui, neatsiejamas ir tėvų dėmesys.

Pagalba - ne visose įstaigose

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Danutė Kriaučiūnienė pripažino, kad vaikų su įvairiais kalbos sutrikimais daugėja. Pagal pateiktus 22 rajono švietimo įstaigų duomenis, šiais metais rajone 560 mokinių, tarp jų ir ikimokyklinukai, turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Logopedo pagalba, pasak D. Kriaučiūnienės, yra teikiama 436 vaikams. Tik keturiose rajono švietimo įstaigose šių specialistų nėra – tai Lekėčių vidurinėje, Beržynų pagrindinėje mokykloje, Marijampolės profesinio rengimo centre ir Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“. „Rajone šiuo klausimu situacija nebloga, nes daugelis mokyklų vadovų į šią problemą žiūri labai geranoriškai ir rimtai. Jie stengiasi įsteigti bent ketvirtį ar pusę etato, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą. Tose įstaigose, kur logopedų nėra, pagal galimybes stengiamės padėti mes. Be to, šių specialistų apskritai trūksta“, - teigė tarnybos vadovė.
Vasario 2 dieną Kaune įvyko Jaunimo reikalų tarybos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvažiuojamasis posėdis, skirtas temai „Atviras darbas su jaunimu“ aptarti. Posėdyje dalyvavo ir vicemerė, Šakių rajono jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Rima Rauktienė bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė.   

Išplėstiniame Jaunimo reikalų tarybos posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei daugelio šalies savivaldybių atstovai tarp kurių buvo ir Šakių rajonui atstovavusios vicemerė R. Rauktienė ir jaunimo reikalų koordinatorė D. Jurgutienė. Išplėstinio posėdžio metu buvo aptarta darbo su jaunimu bei jaunimo darbuotojų sistema Lietuvoje, atviro darbo su jaunimu specifika bei Atvirų jaunimo centrų ir erdvių svarba savivaldybėms. Šiame išplėstiniame Tarybos posėdyje savivaldybių atstovai diskutavo su įvairių sričių specialistais apie Lietuvoje vykstančius procesus darbo su jaunimu srityje. „Atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės dirba su labai konkrečia tiksline jaunų žmonių grupe, su kuria šiandien nepajėgios dirbti jokios institucijos. Daugelis šių centrų ir erdvių lankytojų yra mažiau galimybių turintys, kilę iš socialinės rizikos šeimų, subkultūroms priklausantis jaunimas, t. y. sunkiausiai pasiekiama ir į prasmingos socializacijos veiklas įtraukiama jaunimo grupė“, - sakė Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas.

Svarstoma ir Šakių rajone kurti Atviro jaunimo centrą, kuriam prižiūrėti būtų steigiamas naujas etatas.

„Draugo“ inf.
mikelionisAsta GVILDIENĖ

Vasario 27 dieną jau bus metai, kai dirba naujoji rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kokie buvo 2011 – ieji žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiom nuotaikom žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai diskutuojame su pirmuosius metus taryboje dirbančiu Dariumi Mikelioniu.  

Nuotr. D.Mikelionis aplinkiniuose pasigenda tikrojo žmogiškojo prado ir pagrindinės nuostatos - žmogus žmogui yra bičiulis, draugas, brolis.

Kaip pirmus metus jautėtės politinėje veikloje? Ar jau apsipratote su darbu taryboje?

Beveik per dešimt žurnalistinio darbo metų politinėje srityje daugiausiai ir teko darbuotis - aplankyta begalė tarybos komitetų ir posėdžių. Matyt, iš esmės ta darbinė praktika leido dar iki tapimo tarybos nariu adaptuotis, tad ypatingų pokyčių gavus mandatą, savyje  neaptikau. Žinoma, dalis dalykų buvo nauja: paisymas didelio būrio skirtingų žmonių, dirbančių koalicijoje, bendrinių nuostatų; didesnė būtinybė įsiklausyti į bendrą nuomonę; kartais kylanti būtinybė padėti pragmatizmą į šalį ir labiau orientuotis į politines kryptis, kas, iš esmės, vėliau sąlygoja tą patį pragmatizmą...O šiaip – nieko tokio įspūdingo, kas būtų privertę pasakyti sau: „Vau!“. Galbūt dėl to, kad seniai į galvą įsirėžusi konstitucinė nuostata: kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis turi teisę rinkti ir būti renkamas į bet kokius valstybinius darinius, atstovaujančius kitiems valstybės piliečiams.
Kaip įprasta, demografinė situacija rajone nesikeitė ir pirmąjį šių metų mėnesį – gimusiųjų perpus mažiau nei mirusiųjų.

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusį mėnesį rajone gimė 25 naujagimiai – vienu daugiau nei gruodžio mėnesį. Iš jų 12 berniukų ir 13 mergaičių. Vienas mažylis pasaulį išvydo užsienyje, du naujagimiai gimė negyvi. Daugiausiai, po penkis gimimus, registruota Šakių mieste ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje. Trys nauji gyventojai registruoti Sintautų, po du Barzdų, Gelgaudiškio ir Šakių seniūnijose. Nė vienas naujagimis sausio mėnesį negimė Griškabūdžio, Lekėčių ir Žvirgždaičių seniūnijose.

Praėjusį mėnesį rajone registruotos 59 mirtys – 26 atvejais daugiau nei gruodžio mėnesį. Net 28 laidotuvės buvo Šakių mieste, po šešerias – Šakių, Kudirkos Naumiesčio ir Kidulių seniūnijose. Nė vienas žmogus nemirė Lukšių, Žvirgždaičių ir Lekėčių seniūnijose.

Pirmąjį metų mėnesį rajone susituokė šešios poros, išsituokė 11 šeimų. Sausio mėnesį tėvystė pripažinta penkiems vaikams.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos