baneris leidinys

viltrakis_puodziukaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Jei UAB „Šakių vandenys“ iki metų pabaigos prie nuotekų tinklų nebūtų prijungę tiek vartotojų, kiek priklauso, savivaldybei buvo grasinama 4 mln. litų finansine korekcija, arba tiksliau, sankcija. Atrodo, jokios sankcijos taikomos nebus, nes bendrovė projekto tikslus ne tik įgyvendino, bet ir viršijo.

Nuotr. M. Viltrakis (kairėje) administracijos direktoriui J. Puodžiukaičiui įteikė ataskaitą apie įvykdytus darbus bei pasiektus tikslus.

Specialiai sudaryta komisija, vadovaujama UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovo Mindaugo Viltrakio, nuo rugsėjo pabaigos sprendė vartotojų prisijungimo prie nuotekų tinklų problemą. Praėjusį antradienį nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus jis pristatė administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui. Susitikime dalyvavo ir bendrovės vadovas Vaidas Litinskas bei Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stanislovas Pocevičius.
siferis2Asta GVILDIENĖ

Kai 2008 metais Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, ji turėjo būti pradėta vykdyti dar 2009-aisiais. Tačiau net besibaigiant 2011 metams savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teigimu, jo kabinete guli tik kalnai papkių, kuriose suarchyvuoti visų rajono seniūnijų gyventojų, norinčių su valstybės pagalba pasikeisti šiferinius stogus, paraiškos, o paramos dar toli gražu nematyti.

Nuotr. Kol žmonės skaičiuoja, kiek, be transporto išlaidų, kainuos priduoti šiferį pavojingų atliekų aikštelėse, suirę ir kenksmingas medžiagas skleidžiantys lakštai riogso tiesiog kiemuose.

Kitąmet pradės įgyvendinti

K.Kuncaičio manymu, kai šiandien tokia ekonominė padėtis būtų, naivu tikėtis, kad ši Asbesto šalinimo programa galėtų pajudėti intensyviau. Taigi šiferiniai stogai tiek kaimuose, tiek miestuose lieka pačių gyventojų rūpesčiu. Kitąmet programos įgyvendinimui ketinama skirti apie 23 mln. litų. Tačiau, jei ir bus skirta lėšų, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, tai tik tiek, kad  bus įmanoma pakeisti tik po vieną šiferinį stogą kiekvienoje seniūnijoje. „O kaip išskirti tą vieną žmogų? Kuris bus tas laimingasis? – klausė jis. - Įsivaizduokite, koks bus kitų žmonių, taip pat laukiančių paramos, nepasitenkinimas.“
snoro_indelininkaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjo beveik mėnuo nuo Vyriausybės priimto sprendimo dėl nemokiu tapusio komercinio banko „Snoras“ nacionalizavimo. Vėliau, po bankui paskelbtos bankroto bylos, su „Snoro“ indėlininkais atsiskaityti buvo paskirtas SEB bankas, per kurį bus išmokamos „Snoro“ banke indėlininkų laikytos lėšos. Šakių pašte pirmoji diena SEB mobiliajai komandai buvo įtempta.

Nuotr. Ketvirtadienio rytą SEB mobilioji komanda, pradėjusi darbą Šakių pašte, sulaukė didžiulio „Snoro“ indėlininkų antplūdžio. Pirmąją dieną SEB bankas gavo 278 prašymus išmokėti indėlių draudimo išmokas į pasirinktų bankų sąskaitas.

Šakiečių antplūdis

Po to, kai Vyriausybė lapkričio 16 dieną nusprendė perimti finansinių sunkumų patyrusio ir nemokaus komercinio banko „Snoras“ akcijas ir laikinai sustabdė jo veiklą, buvo paskelbtas banko bankrotas. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko SEB banką, per kurį bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusioms lėšas AB banke „Snoras“. Gruodžio 8-9 dienomis SEB mobiliosios komandos savo darbą pradėjo 40-yje šalies miestų ir miestelių, tarp jų ir Šakiuose. Ketvirtadienio ryte miesto pašte darbą pradėjusi SEB mobilioji komanda sulaukė išties didžiulio Šakių rajono gyventojų antplūdžio, visi net netilpo į pagrindinę pašto salę. Pakalbinti rajono gyventojai tikino, jog apie SEB mobiliosios komandos apsilankymą jie išgirdo per Lietuvos radiją. „Mes tikėjomės, kad jau galėsime prieiti su savo užpildytais prašymais ir susitvarkyti iki galo, bet nepavyko. Be reikalo atėjome, be reikalo tąso žmones ir tiek“,- ketvirtadienį pašte kalbėjo grupelė garbaus amžiaus šakiečių. „Dėl „Snoro“ žlugimo už du mėnesius pensijos netekau. Vajėzau, išprotėjimas. Ir spaudimas pakilo. Niekuo neina pasitikėti“, - tvirtino kita šakietė.
rinkevicius_edmundasAsta GVILDIENĖ

Atrodo, dar taip neseniai vyko rinkimai į savivaldybių tarybas, o prabėgo jau beveik visi metai. Kokie jie buvo tiek naujiems, tiek ilgamečiams tarybos nariams, stojusiems prie valdžios vairo? Ką jie mano apie šiandieninį žmonių gyvenimą ir savo pažadus rinkėjams? Apie tai kalbamės su pirmuoju ir kol kas vieninteliu savarankiškai savo kandidatūrą rinkimuose išsikėlusiu tarybos nariu, gelgaudiškiečiu Edmundu Rinkevičiumi.

Nuotr. Savarankiškai savo kandidatūrą rinkimuose išsikėlęs E.Rinkevičius mano, kad kiekvienas tarybos narys turi pats atsakyti už savo sprendimus, o ne slėptis už partijos nugaros.

Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvumo, abejingumo, negatyvo?

Pozityvo šiandieniniame gyvenime turėtų būti gerokai daugiau. Pažiūrėkim, kiek yra abejingų. Kiek laukiančių, kol kažkas kažką atneš. Aišku, abejingumo neišvengsi. Bet turime stengtis susitvarkyti taip, kad būtų gera visiems gyventi. Racionalus protas ir tie dalykai, kurie užkoduoti mūsų genuose, neleidžia nei vienoje gyvenimo situacijoje pasielgti abejingai. Negalvoju, kad šiandien esamos situacijos negalėtume pakeisti. Jei nieko nedarysime, delsime – ji tik blogės. Jei netikėčiau šiandien tuo, ką darau, tuomet ir nedaryčiau.
Gruodžio 2 dieną Lietuvos statistikos departamentas paskelbė preliminarius šiemet vykusio gyventojų surašymo rezultatus. Pagal juos skelbiama, jog gyventojų skaičius Šakių rajone sumažėjo 17,1 proc.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, šių metų kovo 1 dieną šalyje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Per dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc., tai sudaro 430,2 tūkst. Pagal 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų.

Kaip šalies mastu atrodo Marijampolės apskritis? Prieš dešimtmetį vykusio visuotinio gyventojų surašymo metu Marijampolės savivaldybėje buvo 188,6 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų surašymo duomenimis, apskrityje liko 161 tūkst. gyventojų. Iš apskričiai priklausančių penkių savivaldybių procentaliai daugiausiai gyventojų sumažėjo Šakių rajono savivaldybėje net 17,1 proc. 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo metu Šakių rajone gyveno 38 tūkst. 749 gyventojai. Šiais metais vykusio surašymo metu rajone užregistruoti 32 tūkst. 134 nuolatiniai gyventojai. mūsų rajone gyvena 15 tūkst. 147 vyrai ir 16 tūkst. 987 moterys. Išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis paskaičiuota, kad vienam tūkstančiui rajone gyvenančių vyrų tenka 1 tūkst. 121 moteris.

Daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. Itin daug gyventojų sumažėjo Visagino (25 proc.), Akmenės ir Pagėgių savivaldybėse (22 proc.). Per dešimtmetį keturiose savivaldybėse gyventojų skaičius padidėjo. Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų padaugėjo net 7 proc., Vilniaus rajono  - 6 proc., Kauno rajono – 3 proc.

Teigiama, jog labiausiai gyventojų sumažėjo dėl migracijos (76 proc.). Per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita.

„Draugo“ inf.
aneliuke_savanoresGintarė MARTINAITIENĖ

Ne tik rajono gyventojai žino Keturnaujienoje esančią koplyčią bei sodybos šeimininkę Anelę Matijošaitienę, kuriai daugiau nei prieš keturiasdešimt metų apsireiškė Jėzus Kristus. Tačiau šįkart kalbėsime ne apie apsireiškimus, o apie moters sveikatos būklę. Pasigirdo kalbų, kad jos sveikata itin bloga ir suabejota, ar moteris tinkamai prižiūrima, ar nereikia jai kokios nors pagalbos. Pasirodo, tai būtina, tik ne visi vienodai apie tai kalba.

Nuotr. Savanorės Vidutė (dešinėje) ir Genutė džiaugėsi, kad yra galimybė gauti slaugos priemonių, nes apie tai nieko nežinojo. D. Mikelionis šioje situacijoje pasiūlė ir kitokių problemos sprendimo būdų.

Pasidomėti, kaip šiuo metu sekasi beveik 85-erių metų sulaukusiai Aneliukei, paskatino vienas skambutis į redakciją. Smulkiai situaciją nupasakojusi moteris rekomendavo pažiūrėti, ar viskas ten gerai.

Ji nerimavo, kad A. Matijošaitienė yra itin prastos sveikatos būklės ir abejojo, ar ji gauna kvalifikuotą medicininę pagalbą, išreiškė susirūpinimą, kad ji galbūt netinkamai prižiūrima. Juk giminaičių moteris neturi, o šalia esantys ir atvažinėjantys žmonės nuolat keičiasi. Žinoma, nėra lengva įvertinti, kas tokioje situacijoje yra tinkama priežiūra, o kas ne, tačiau šiuo metu ją slaugančios moterys iš Kauno pripažino, kad pagalbos reikia. Apie tai, kaip realiai būtų galima padėti, pradėta spręsti tą pačią dieną.

uztvankaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį trečiadienį savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio darbo kabinete vyko projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbų pridavimas. Septynių narių komisija projektą vertino gana atsargiai. Po pateiktų pastabų, kai kuriuos darbus rangovas buvo įsipareigotas atlikti ateinantį pavasarį.

Nuotr. Neretam šakiečiui ir miesto svečiui akis užkliuvo už šachtos tiltelio turėklų, nudažytų intensyviai žydra spalva.

Išsakytos pirmosios pastabos

Nors pirmieji parašai projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbų priėmimo protokole jau padėti, tačiau trūkumų jame įžvelgė ir pati darbų vertinimo komisija, trečiadienį posėdžiavusi Žemės ūkio skyriaus vedėjo, komisijos pirmininko Alfrido Vigelio kabinete. Vienas iš komisijos narių, Šakių seniūnas Alfonsas Jakas akcentavo, jog miestą puošiančiame tvenkinyje padaryti išties dideli darbai. Tačiau besidžiaugdamas tvenkinyje besikaupiančiu švariu vandeniu jis išsakė ir keletą pastabų. „Atliekant darbus buvo išgadinta sala bei tvenkinio pakrantės. Aš tikiuosi, kad ankstyvą pavasarį žolytė bus atsėta“,- kalbėjo A. Jakas. Tvenkinio valymo darbus atlikusi UAB „Kamesta“ pažadėjo, jog iki kitų metų balandžio 30 dienos visos seniūno paminėtos vietos bus tvarkingai atsėtos žole. Beje, bendrovės atliktiems darbams, kurių, pasak bendrovės atstovo Ričardo Ramunio, atlikta net iki 10 proc. daugiau nei buvo planuota, galioja penkerių metų garantija. Darbų vykdytojai pastebėjo, jog projektą įgyvendinti nebuvo lengva, nes trukdė ypač nepalanki, lietinga vasara.

tiltasJau kuris laikas išlaužtas ir netvarkomas tiltelio turėklas Lukšiuose kai kuriems gyventojams neduoda ramybės. Pasirodo, tokių nesutvarkytų tiltelių seniūnijoje yra ir daugiau. Seniūnas tikina, kad pirmiausiai turėtų atsakyti tie, kurie sulaužė, bet nors ir žadėjo, niekadėjai savo pažado neištesėjo.

Nuotr. Kai kurie lukšiečiai nerimavo, kodėl tiek laiko tiltelis netvarkomas, tačiau jį sutvarkyti, pasak seniūno, buvo žadėjęs jaunimas, nors savo pažado neištesėjo.

Miestelio centre, per Lenkupio upelį nutiestas tiltelis būdavo jaunimo susibūrimo vieta. Jie čia ant turėklų sėdėdavo, užkandžius kramsnodavo ir smagiai laiką leisdavo. Lukšių seniūnas Vidas Cikana tikina, kad buvo net savotiškas šiukšlynas padarytas, pro susibūrusį jaunimą praeiviams sunku praeiti būdavo. Tad taip paaugliai ir vaikai tą turėklą ir sulaužė. Dabar, kai neliko turėklo, neliko ir besibūriuojančio jaunimo. Seniūnas tikina, kad visi vaikai žinomi ir su jais buvo kalbėta, kad pirmiausiai jie turi atsakyti už tai, ką padarė. „Reikia ugdyti supratimą, kad privalo atsakyti už tai, ką blogo padarė, sulaužė. Jie žadėjo tą tiltelį sutvarkyti, bet iki šiol nieko“, - tikino V. Cikana. Pasak jo, jaunimas du tiltelius dar pavasarį akcijos „Darom“ metu sulaužė parke. Ten taip pat niekas nesiėmė iniciatyvos sutvarkyti šėlionių padarinių ir iki šiol jie taip tebestovi. Nejau Lukšiuose nėra daugiau ką veikti, kaip tik tiltų turėklus laužyti?

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos