baneris leidinys

smirnovas2Asta GVILDIENĖ

Vasario 27 dieną sukako metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai diskutuojame su antrą kadenciją taryboje dirbančiu Kęstučiu Smirnovu.  

Nuotr. K.Smirnovo manymu, reikia tikėti, kad rytoj bus geriau, o ne verkšlenti ir negatyviomis mintimis naikinti save iš vidaus.


Ar darbas antroje kadencijoje skiriasi nuo veiklos pirmojoje?

Didelių pasikeitimų darbo srityje nebuvo. Jei pirmojoje kadencijoje dirbau Švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetų pirmininkų pavaduotoju, tai antrojoje kadencijoje esu šių komitetų narys. Naujoje taryboje darbas vyksta taip, kaip ir vyko. Tačiau šiandien yra opozicija. Tai labai gerai. Kiekvienoje valdžioje turi būti pozicija ir opozicija. Teisingi sprendimai gimsta tik derybose ir diskusijose. Todėl opozicija labai reikalinga, kad pozicija dirbtų, analizuotų, nutartų.
neigaliu_centrasNors visai neseniai Sutrikusio intelekto žmonių dienos centro auklėtiniai džiaugėsi atidarę savo darbų parodą, jie nesėdi sudėję rankų ir toliau kuria įvairiausius rankdarbius, vis labiau išsiskiriančius savo įvairove.

Nuotr. Dienos centro auklėtiniai džiaugėsi galėdami išbandyti vis naujus darbelių gaminimo būdus.

Sutrikusio intelekto žmonių dienos centre prie Šakių vaikų globos namų dirbančios socialinė darbuotoja Ingrida Kazlauskienė ir specialistė Elvyra Kasparaitienė pasakojo, kad darbas su specialius poreikius turinčiais žmonėmis nėra lengvas, tačiau jos nuolat ieško vis įvairesnių ir patrauklesnių užsiėmimų bei laisvalaikio praleidimo formų. Neseniai jie siuvo Užgavėnių kaukes bei ėjo čigonauti, taip puikiai praleisdami laiką ir patirdami neišdildomų įspūdžių, o dabar pirštų miklumą tikrina išbandydami visiškai naują technologiją - gaminimą iš laikraščių. Pasak specialisčių, auklėtiniai jau moka veltinį velti, tapyti, lipdyti ar kitokius darbelius daryti, tačiau tie patys užsiėmimai atsibosta, tad šį kartą jie bando išradingai panaudoti laikraščius. Pirmiau juos vynioja, vėliau konstruoja krepšelius, kepuraites ar kitokius daiktus, dar vėliau dažo ir džiaugiasi savo gaminiais. „Su šia technologija susipažinome Lenkijoje, kai buvo įgyvendinamas neįgaliųjų projektas. Tik jie darė krepšelius, o mes ir kepures sumąstėme pagaminti“, - rodydama auklėtinių sukurtus darbus pasakojo E. Kasparaitienė. Nežinodamas iš ko pagamintos pintinėlės tikrai nepagalvotum, jog jos neįgaliųjų rankomis sukurtos ne iš ko kito, o iš laikraščių.

Šį rudenį jau bus penkeri metai, kai veikia šis dienos užimtumo centras. Jį lanko apie 10 neįgaliųjų. Specialistės džiaugiasi, kad gali padėti neįgaliesiems prasmingai praleisti dieną.

„Draugo“ inf.
grigaitiene2Gintarė MARTINAITIENĖ

Paskutinę vasario dieną buvo patvirtintas rajono biudžetas. Optimistiškai jis toli gražu nenuteikia, nes biudžeto deficitas – beveik 10 mln. litų. Reikės ir skolintis, ir apkarpyti kai kurias lėšas, bet savivaldybė nusiteikusi išgyventi – niekur nedings.

Nuotr. Pasak E. Grigaitienės, metai laukia tikrai įtempti. Tai supranta ir Vyriausybė, savivaldybėms padidinusi leistiną skolinimosi lygį – kitaip jos tiesiog neišgyventų.

Biudžetą sudaro 10 programų, kuriose ir slypi visos finansinės gudrybės ir subtilybės. „Biudžetas – tų programų vertinė išraiška“, - patikslino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, pridurdama, kad programų ir įstaigų poreikiai pradiniame variante buvo gerokai didesni nei savivaldybės finansinės galimybės.

Didžiausia dalis, 54.2 proc., numatoma Mokymosi visą gyvenimą ir sporto programai, pagal skirtus asignavimus antroje vietoje yra Socialinės apsaugos programa, kuri sudaro 16.5 proc., Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų programai tenka 11,77 proc. rajono biudžeto lėšų. Mažiausiai lėšų, 0.08 proc. numatyta Jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų programai, 0.11 proc. - Verslo ir turizmo plėtrai, 0.22 proc. - Sveikatos apsaugai. Iš viso šiais metais savivaldybei trūksta 9.5 mln. litų.
uleckasGintarė MARTINAITIENĖ

Sužinoti, kiek uždirba iš mokesčių mokėtojų išlaikomų savivaldybės įstaigų darbuotojai ir vadovai, atrodo, tuojau taps įmanoma. Nors kol kas tokie duomenys, nors ir turėtų būti viešinami, neskelbiami, situacija artimiausiu metus privalės pasikeisti.

Nuotr. P. Ulecko duomenimis (dešinėje), privalomas darbo užmokesčio viešinimas Šakių rajone yra prasčiausias apskrityje. Už tai, pasak jo, pirmiausiai atsakingas rajono vadovas.


Nors reikalavimas, kad visos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ar įmonės, kuriose dalį akcijų valdo valstybė ar savivaldybės, taip pat viešosios įstaigos, jei jų dalininkė yra savivaldybė, privalo turėti interneto svetainę ir joje viešai skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, galioja nuo 2003 metų, tačiau Šakių rajone situacija šiuo klausimu prasčiausia apskrityje. Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje Pauliaus Ulecko duomenimis, iš 52 interneto svetainių rajone tik dvi atitiko reikalavimus. Taigi, problema ne tik ta, kad daugelis rajono įstaigų neturi interneto svetainių, bet jei ir turi, jos faktiškai bereikšmės.
dovydePraėjusį penktadienį rotušės fojė atidarant fotografijų parodą „Moterys prieš smurtą“ buvo paminėtas ir Šakiuose veikiančio Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro dešimtmetis. Ilgametė centro vadovė Daiva Dovydė pabrėžė, jog bėdoje moterys niekada nebus vienos, joms ranką ištiesti visada pasirengę centro darbuotojai.

Nuotr. Su centro dešimtmečiu D. Dovydę (kairėje) sveikino Kauno moterų draugijos direktorė D. Baranauskienė.

Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro darbuotojai sako, jog centras įkurtas tam, kad sunkiu metu padėtų moterims neprarasti jėgų, nebūti savo likimo ar susiklosčiusių aplinkybių aukomis. Skelbiama, jog centras įkurtas tam, kad padėtų atsikratyti baimės, neryžtingumo, nerimo. Čia teikiamos ir konsultavimo paslaugos, tačiau vien tik konsultavimo nepakanka. Manoma, jog siekiant apsaugoti auką nuo pakartotinio smurto, būtina suteikti laikiną saugų būstą, užtikrint anonimiškumą, būtiną psichologinę, socialinę, medicininę, teisinę pagalbą bei maitinimą. Dažnai moteriai būna nedrąsu vienai nueiti pas advokatus, į policiją ar kitas įstaigas, tad čia joms padeda puikiai paruošti savanoriai. Neretai smurtą patyrusioms moterims reikalinga ir emocinė parama. Centras turi puikią psichologę, kuri padeda šioms moterims atgauti emocinę pusiausvyrą ir tvirtai žengti pirmyn. Šventiniame paminėjime Marijampolės apskrities moterų namų – krizių centro viena iš įkūrėjų, prezidentė D. Dovydė kalbėjo, kad centras veikia tam, kad smurtą patyrusi moteris žinotų, jog sunkiausiu gyvenimo momentu ji nėra viena, ji visada gali kreiptis pagalbos.
vosyliuteGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusią savaitę rajone šimtąsias sukaktis pasitiko sudargietis Antanas Kuršaitis ir naumiestietė Adelė Vosyliūtė. Abu senoliai visą gyvenimą gyveno vieni, šeimų nesukūrė ir mano, kad galbūt tai ir yra ilgaamžiškumo paslaptis. Be to, abu sukaktuvininkai sveikintojus stebino išskirtiniu iškalbingumu, atmintimi, sąmoningumu.

Nuotr. A. Vosyliūtė sako nesitikėjusi sulaukti šimtmečio, jei sveikata leistų, ir dabar bėgtų kaip stirna – tik kad praėjusios dienos jau nebegrįš.

„Savo kontingentą jau įvykdžiau“, - priimdamas jubiliejinius sveikinimus tikino šimtametis Antanas. Jis sakė, kad nugyventi tokį amžių nebuvo sunku ir praėjusias dienas prisimena tik gerai. „O kad Dievas davė, tai ir gyvenu - nesulįsi gyvas į žemę. Visą gyvenimą mane supo geri žmonės, daug draugų ir draugių turėjau“, - prisiminimais dalijosi A. Kuršaitis. Tad kodėl tos vienintelės nesurado, šeimos nesukūrė? Sudargietis pasakojo, kad nelabai nori, kad jam kas gyvenimą reguliuotų ir dabar retai patarimo klauso, kaip savo gyvenimą tvarkyti. Tad ir gyvena savo suvargusiame namelyje vienas. „Kada noriu gulu, kada noriu keliu ir ką noriu veikiu“, - gyvenimo vienatvėje privalumus dėstė jubiliatas.

Kol jaunas buvo, tėvas prie darbo prispaudęs buvo, o paskui nelabai ir ūpo buvo apie vedybas galvoti. „O ką, aš prie kelių dirbau, tai man išvažiavus kiti žmoną šefuos. Nu jau ne“, - tvirtai atkirto šimtametis, stebinantis ir guvumu, ir iškalbingumu.
darbo_birzaMarijampolės teritorinė darbo birža, siekdama įvertinti ir numatyti galimus pokyčius darbo rinkoje, kasmet atlieka darbo pasiūlos ir paklausos prognozę. Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje situacija išliks įtempta. 2011 metais išaugęs įdarbinimas, 2012 metais taip pat augs.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės nežymiai, ir 2012 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Marijampolės apskrityje sumažės iki 11,2 proc. (2011 m. siekė 11,5 proc.). Atskirose savivaldybėse išliks teritoriniai nedarbo skirtumai.

2012 metais Marijampolės teritorinėje darbo biržoje bus įregistruota per 15,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Paslaugų sektoriaus plėtra mažins moterų nedarbo lygį, tačiau vyrų nedarbas išliks aukštesnis nei moterų.

Prognozuojama, kad darbo vietų bus įsteigta daugiau nei likviduota. Šiais metais Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti įsteigta 228 darbo vietomis daugiau nei panaikinta. Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje mažose ir vidutinėse įmonėse. Daugiausiai darbuotojų numato priimti paslaugų ir pramonės sektorių įmonės. Išliks aukštas atleidimų dėl darbuotojų kaitos lygis – 85 proc. visų atleistų darbuotojų. Įvertinus pastarųjų metų darbo rinkos tendencijas, prognozuojama, kad 2012 metais darbo pasiūlymų daugės, darbdaviai pasiūlys apie 7600 laisvų darbo vietų. Didės darbdavių reikalavimai darbo jėgos kompetencijai. Daugiausiai darbo pasiūlymų – 40 proc. pateiks paslaugų, apie 39 proc. – pramonės, 14 proc. – statybų ir 7 proc. žemės ir miškų sektoriaus įmonės.
stanislovaitieneGintarė MARTINAITIENĖ

Specialistai tvirtina, kad vaikų, turinčių įvairių kalbos defektų, kiekvienais metais vis daugiau ir sutrikimai vis sudėtingesni. Mažieji ne tik prastai taria garsus, bet ir stipriai skurdėja jų žodynas. Tad kas turėtų tuo pasirūpinti ir, ar logopedas, kurio užsiėmimams tėvai noriai užpildo prašymus, yra visagalis?

Nuotr. Logopedė A. Stanislovaitienė patikino, kad neužtenka tik užpildyti prašymą pas specialistą, bet, norint padėti vaikui, neatsiejamas ir tėvų dėmesys.

Pagalba - ne visose įstaigose

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Danutė Kriaučiūnienė pripažino, kad vaikų su įvairiais kalbos sutrikimais daugėja. Pagal pateiktus 22 rajono švietimo įstaigų duomenis, šiais metais rajone 560 mokinių, tarp jų ir ikimokyklinukai, turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Logopedo pagalba, pasak D. Kriaučiūnienės, yra teikiama 436 vaikams. Tik keturiose rajono švietimo įstaigose šių specialistų nėra – tai Lekėčių vidurinėje, Beržynų pagrindinėje mokykloje, Marijampolės profesinio rengimo centre ir Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“. „Rajone šiuo klausimu situacija nebloga, nes daugelis mokyklų vadovų į šią problemą žiūri labai geranoriškai ir rimtai. Jie stengiasi įsteigti bent ketvirtį ar pusę etato, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą. Tose įstaigose, kur logopedų nėra, pagal galimybes stengiamės padėti mes. Be to, šių specialistų apskritai trūksta“, - teigė tarnybos vadovė.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos