baneris leidinys

zvejysPraėjusį ketvirtadienį fortūna nusišypsojo tikram žvejui mėgėjui viename iš rajono tvenkinių pagavusiam įspūdingą ešerį. Šakiečio Aleksandro Šleinio sužvejotas laimikis nustebino ne vieną žvejybos fanatiką.

Nuotr. Šakietis A. Šleinis sužvejojo 43 cm ilgio ir 1 kg 530 gr svorio ešerį.

Kas jau kas, bet žvejai mėgėjai tai tikrai laukė tikros žiemos, kada vandens telkinius užtrauks ledas. Tad šiomis dienomis ne vienas žvejybos mėgėjas patraukė į poledinę žvejybą, tarp jų ir šakietis A. Šleinis.

Net 40-ties metų žvejybos patirtį turintis šakietis, dažniausiai meškerę merkiantis rajono tvenkiniuose, praėjusio ketvirtadienio ryte išsiruošė į poledinę žūklę Girėnų tvenkinyje. Tądien bemaž tris valandas trukusi žvejyba netikėtai baigėsi didele sėkme. Kantriai laukdamas, žvejys pajuto pagavęs išties didelį laimikį. „Aš galvojau, kad lydeka užkibo. Tai gerai, kad buvo naujas valas uždėtas. Laimikį traukiau kokias aštuonias minutes. Vos tilpo pro eketę“, - įspūdžiais dalijosi žvejys, sugavęs rekordinį ešerį. Ešerys svėrė 1 kg 530 gr ir buvo 43 cm ilgio. „Tokio ešerio  dar gyvenime nesu pagavęs. Netgi rimti žvejai nėra tokių pagavę“,- pastebėjo jis. Parastai šios rūšies žuvys sveria 400 – 800 gramų. Draugai jam siūlė iš laimikio iškamšą pasidaryti. Tačiau A. Šleinio šeima pasirinko gardžią vakarienę. „Mano šeima labai mėgsta žuvį.  Ešerys yra sultinga žuvis, todėl skani bus vakarienė“,- teigė jis.  

„Draugo“ inf.
balciunasAsta GVILDIENĖ

Praėjusį pavasarį išrinktos rajono tarybos veikla netruko įsibėgėti. Skaitytojai domisi, kokie buvo 2011 – ieji žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo? Kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus? Su kokiom nuotaikom žvelgia į šiandieninį gyvenimą? Apie tai jau diskutavome su pirmuoju nepriklausomai kandidatavusiu tarybos nariu Edmundu Rinkevičiumi, opozicijoje dirbančiais Irena Haase ir Antanu Burkšaičiu. Apie tai kalbiname ir Vaidą Balčiūną, dirbantį taryboje jau antrąją kadenciją iš eilės.

Nuotr. Antroje kadencijoje dirbančio Vaido Balčiūno teigimu, ginčuose gimsta ne tiesa, o kompromisas.

Kaip keitėsi darbas taryboje per penkerius metus?

Jei ketverius pirmosios kadencijos metus galima vertinti kaip mokymąsi pradinėje mokykloje, tai šiandien aš - jau pagrindinėje mokykloje ir supratimas apie darbą taryboje evoliucionuoja. Pradedančiajam tai galbūt panašu į visuomeninę užklasinę veiklą, kurią vykdo po pagrindinio darbo. Vėliau sužinai, kad priklausai politikų, kuriuos saisto kažkokie  kodeksai, tarnybinės etikos normos kategorijai. Po to paaiškėja, kad įstatymas įpareigoja dirbti rinkėjams įvairiomis formomis. Tai ne tik darbas tarybos posėdžiuose, bet ir susitikimai su rinkėjais, atsiskaitymai jiems bei viešųjų paslaugų teikimo stebėjimas ir darbas įvairiose komisijose,  darbo grupėse, komitetuose. Kandidatams į tarybos narius, manau, būtų privalu išlaikyti pagrindinių teisinių žinių egzaminą, kad labiau motyvuotų ir būtų vaisingiau dirbama rinkėjų labui.
biruteGintarė MARTINAITIENĖ

„Siaubas kaip baisu ir sunku taip gyventi. Ant kojų visai pristoti neina, labai skauda“, - kalbėjo iš lovos sunkiai bepasikelianti ir dramblialige serganti Gotlybiškių kaimo gyventoja Birutė Damijonaitienė. 55-erių metų moteris sakė jaučianti, kad tai jau ligos pabaiga ir net nežino, ko imtis, kad palengvintų savo gyvenimą.

Nuotr. Birutė tikino, kad tiesiog nepajėgia atkelti savo dabartinio svorio ir net nežino, ko griebtis.

Birutė prisiminė, kad jai daktarai dar prieš daug metų yra sakę, kad jos ateitis „ant patalo“, bet tuomet tikriausiai nepagalvojo, kad laukia būtent toks gyvenimas. „Man išsiliejo limfa, tvarkė tuos dalykus, bet sakė, kad ateityje gerai nebus. O rimčiau sergu jau dvidešimt metų“, - prisiminė pašnekovė. Būtent dėl limfos sutrikimų, kai užsikemša limfagyslės, ir audiniai iš kraujo negauna reikalingų medžiagų, iš žarnyno gleivinės neišnešiojami suvirškinti ir rezorbuoti riebalai ima kauptis kituose audiniuose. Dėl to tose vietose audiniai storėja, pučiasi ir išsivysto vadinamoji dramblialigė. „Gal pridėjo ir tai, kad nuo aštuntos klasės sunkiai dirbau, kilnojau, kiaules šerdavau. Namie irgi nebūdavo lengva, nes buvom šeši vaikai, bet kitaip neišėjo, taip reikėjo. Sunkokai ir mes patys gyvenome, nė vieno iš vaikų į mokslus negalėjome išleisti“, - apie savo gyvenimą pasakojo B. Damijonaitienė.
sniegasAsta GVILDIENĖ

Nors ir gerokai vėluodama, pirmadienio rytą vis dėlto atėjo tikroji žiema. Sinoptikai žada, kad jau šią savaitę pajusime tikrą žiemą – savaitės pabaigoje temperatūra nukris iki 10-15 laipsnių. Tačiau tai – ne riba. Kitą savaitę prognozuojamas jau net 24 laipsnių šaltis. Tad ruoškimės – tvoros braškės... O šią savaitę sniegas, sniegas, sniegas... Sukėlęs sunkumų keliuose ir sutrikdęs įprastą kasdienio gyvenimo ritmą.

Nuotr. Pirmadienio rytą gausus sniegas ne vienam sukėlė problemų keliuose ir sutrikdė įprastinį kasdienio gyvenimo ritmą.

Kelininkų sniegas nedžiugina

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ Šakių kelių tarnybos viršininko Antano Pauliukevičiaus teigimu, geriau žiema šiemet būtų visai neatėjusi. Kelininkų sniegas nedžiugina. Pirmadienį pagrindinių kelių priežiūrai išleistos lėšos šoktelėjo net keletą kartų nei įprastai. 15 tūkst. litų kainavo tik degalai ir medžiagos – smėlio ir druskos mišinys, kurį net keletą kartų per dieną teko barstyti ant kelių. Ir tai, neįskaičiuojant greiderių darbo, kurie į svarbiausius kelius buvo išleisti tik kitą dieną.
grigaitieneGintarė MARTINAITIENĖ

Nors rajono biudžetas bus tvirtinamas ateinančio mėnesio pabaigoje, pagrindiniai ir toli gražu nedžiuginantys niuansai jau aiškūs. Šiais metais planuojamas 5.5 mln. litų arba 6.6 procento mažesnis biudžetas nei 2010 metais. „Tikrai bus sunkūs metai ir toks biudžetas baugina, bet niekur nedingsime, išgyventi reikės“, - tikino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė.

Nuotr. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė pripažino, kad biudžetas baugina, todėl ir toliau teks veržtis diržus.

Jei pernai į biudžetą buvo planuojama surinkti 82.5 mln. litų, tai šiais metais planuojamos lėšos sudaro tik 76. 5 mln. litų. Nors biudžetas mažesnis, tačiau įvairių priemonių, kurias reikės finansuoti, daugiau. Lėšų, kaip patikino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja, pareikalaus ir daugiabučių namų modernizavimo programa, ir įvairių projektų įgyvendinimas. Papildomų pajamų iš biudžeto reikės ir Neįgaliųjų dienos užimtumo centrui Gelgaudiškyje, kuris pradės veikti tik šiais metais.
Ketvirtadienį vykusiame rajono seniūnų susirinkime savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis įpareigojo seniūnus atidžiau tvarkyti seniūnijų internetines svetaines.

Šiandien internetas sparčiai veržiasi į mūsų gyvenimą. Tad ir valstybinės įstaigos įpareigotos koja kojon žengti su šių dienų naujovėmis. Administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Damijonaitis pastebėjo, kad Šakių rajono seniūnijų internetinės svetainės respublikoje atrodo blankiai. Pavaduotojo pastebėjimu, geriausiai reikalavimus atitinka Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijų internetinės svetainės. Numatyta, kad svetainėse turėtų būti seniūnijos administracijos darbuotojų, seniūnaičių kontaktai. Rekomenduojama jose nurodyti seniūnijos kaimus, bendrus demografinius duomenis ir istoriją, seniūnijose esančias įstaigas ir įmones, lankytinas vietas. Taip pat privalo būti viešinama seniūnijų kultūrinė veikla, švietimas. Internetines svetaines seniūnai įpareigoti sutvarkyti iki kovo mėnesio.

„Draugo“ inf.
Praėjusį antradienį Kaune vyko seminaras „Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros gerinimo perspektyvos 2012 metais”. Jame dalyvavo ir mūsų rajono atstovas - savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis.

Lietuvos automobilių kelių prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas pateikė ataskaitą už 2011 metus ir supažindino su 2012 metų perspektyvomis. Pasak A.Damijonaičio, šiais metais visų vietinės reikšmės šalies kelių priežiūrai bus skiriama 917 mln. litų. „Savivaldybėms atiteks po 20 proc. nuo šios sumos - tai 7 proc. mažiau nei pernai, - teigė jis. - Todėl peržiūrėti vietinės reikšmės rajono kelių ir gatvių būklę reikėtų jau šiandien, kad būtų galima pradėti planuoti tvarkymo darbus.“

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas S.Kablys ir UAB „KTD group“ direktorius G.Jocius pristatė naujausias technologijas ir parodė vaizdinę medžiagą, kaip panaudojant seną asfaltą galima nutiesti 14 cm storio dangą, kai tuo tarpu nauja asfalto danga siekia tik 8 – 10 cm. Beje, buvo daug kalbėta ir apie eismo saugumo užtikrinimo strategiją bei eismo saugumo situacijos gerinimo Lietuvoje organizavimą.

„Draugo“ inf.
rekesiusGintarė MARTINAITIENĖ

Pasirodo, Šakių rajonas, berods, vienas iš dviejų Lietuvoje, kur neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuri administruotų seniūnijų ugniagesių gelbėtojų komandas, dabar priklausančias seniūnijoms. Kyla klausimas, ar to reikia, ar ne, ir kokia viso to reikalo esmė? Viena pusė įsitikinusi, kad būtent taip ir turi būti, o kita pusė aiškina, kad tokią tarnybą steigtų tik priversta tai daryti.

Nuotr. Nors rajono valdžia tikina, kad naują tarnybą steigtų tik verčiama tai daryti, Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Rekešius mano priešingai.


„Jokia čia naujovė, tik reikia atstatyti tai, kas kažkada ir buvo“, - pokalbio pradžioje pabrėžė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius. Vartydamas senus dokumentus jis prisiminė, kad priešgaisrinės komandos kolūkių laikais jiems ir priklausė, o pastariesiems iširus, 1992 metais Valdybos potvarkiu viskas buvo perduota rajono priešgaisrinei tarnybai ir sudarė vieną bendrą darinį. Tiesa, 1997 metais, jau kitu Valdybos sprendimu, komandos buvo priskirtos seniūnijoms. „Taip tas bendras darinys ir iširo. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokie buvo motyvai, neaišku“, - tikino Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos