baneris leidinys

bakaiteGiedrė PLEČKAITYTĖ  
 
Lukšietė Aistė Bakaitė, dar būdama Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleive, buvo žinoma, kaip aktyvi rajono visuomenininkė. Ji jau trečius metus sostinėje studijuoja humanitarinius mokslus. Tačiau ir ten Aistė gyvena aktyviai, siekia savo gyvenimo tikslų. Apie tai, kaip ji gyvena šiandien ir apie jos siekius, kalbamės su pačia Aiste.

Nuotr. A. Bakaitė ir toliau sėkmingai save realizuoja visuomeninėje veikloje.
 
Dar visai neseniai Aistė Bakaitė buvo Šakių rajono aktyvaus jaunimo lyderė. Dabar lukšietė jau trečius metus Vilniaus edukologijos universitete sėkmingai studijuoja istoriją. Tad studijos sostinėje kiek atitolino šią merginą nuo aktyvios visuomeninės veiklos gimtajame rajone. „Šakių nesu pamiršusi. Dar dabar priklausau Šakių krašto vietos veiklos grupei, esu valdybos narė, tad visiškai visuomeninės veiklos Šakiuose nesu atsisakiusi“,- patikslino pašnekovė. Aktyvumu pasižyminti Aistė šiuo metu visą savo laiką skiria visuomeninei veiklai universitete. Jos aktyvumą ir norą dalyvauti visuomeninėje veikloje pastebėjo ir universiteto akademinė visuomenė. Šiomis dienomis A. Bakaitė buvo išrinkta Istorijos fakulteto Studentų atstovybės prezidente.  
Šakių aklųjų ir silpnaregių skyriui nuo praėjusios savaitės vadovauja Rasa Vieraitienė. Ji pakeitė iki šiol pirmininkės pareigas ėjusią Aušrą Sutrinavičienę.

Nors pastaroji buvo išrinkta trijų metų laikotarpiui, aplinkybės susiklostė taip, kad reikėjo perrinkti naują vadovę. Be to, aklieji kreipėsi į rajono merą Juozą Bertašių teiraudamiesi, ar savivaldybė neturėtų patalpų, kurias galėtų suteikti organizacijai. Mat Vytauto gatvėje esantį trijų kambarių butą jiems išlaikyti per brangu. Savivaldybė šiuo klausimu kol kas padėti nieko negali. Meras prisiminė, kad tuo metu, kai jiems buvo siūlomos patalpos buvusios bibliotekos patalpose, jie jų atsisakė, tad dabar nebent gali laukti, kada Socialinių paslaugų centras bus iškeltas kitur. Tai gali paaiškėti ne anksčiau kaip po vienerių dvejų metų

„Draugo“ inf.
bauzaite4Asta GVILDIENĖ

Šiais mokslo metais Lukšių Vinco Grybo gimnazijos vienuoliktokams panorus mokytis verslumo pagrindų, šios pamokos buvo pasiūlytos Šakių verslo informacijos centro direktorei Aurelijai Baužaitei. Tačiau dirbti mokykloje ji galėtų tik turėdama pedagoginį išsilavinimą. Čia ir išlindo yla iš maišo – A.Baužaitė papildomų pedagoginių mokslų studijuoti negali, nes nėra įgijusi aukštojo išsilavinimo.

Nuotr. Nei Verslo informacijos centro, nei savivaldybės administracijos darbuotojai A.Baužaitės išsilavinimą patvirtinančių dokumentų nebuvo matę.

Reikia pedagogo kvalifikacijos


Dar rugsėjo mėnesį domėjomės, kuo remiantis Verslo informacijos centro direktorė priimta dirbti į Lukšių Vinco Grybo gimnaziją? Ar galės verslumo mokyti gimnazistus, neturėdama pedagoginio išsilavinimo? Tuomet rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė užtikrino, kad viskas yra teisėta. „Svarbiausia, kad A.Baužaitė turi aukštąjį išsilavinimą, - tuomet tikino vedėja. - O pedagogo kvalifikaciją ji įgis išlyginamosiose studijose, kur jau pradėjo mokytis.“
senoleGintarė MARTINAITIENĖ

Socialinė situacija rajone išlieka įtempta. Biudžete numatytų lėšų socialinėms pašalpoms nepakako, tad papildomai buvo prašoma iš ministerijos. Prasidėjus šildymui žmonės vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų už kurą. Kiti, nežinodami, kaip spręsti situaciją, su prašymais padėti keliauja tiesiai pas rajono valdžią.

Nuotr. Vis dažniau dėl paramos kreipiasi niekada iki šiol nesikreipę žmonės. Pensininkai akcentuoja, kad pinigų neužtenka net vaistams. Lėšos, skirtos socialinėms pašalpoms, tiesiog didėja akyse.

Nepakako lėšų pašalpoms

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, šiuo metu socialines pašalpas rajone gauna 10 proc. gyventojų - vidutiniškai apie 3100 žmonių kiekvieną mėnesį. Per spalio mėnesį rajono gyventojams buvo išmokėta 620 tūkst. litų socialinių pašalpų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu socialinėms pašalpoms buvo išmokėta apie 550 tūkst. litų. Nors ši suma 70 tūkst. litų didesnė, tačiau ir šių lėšų patenkinti visų prašančiųjų poreikius nepakako. L. Pocevičiūtė tikino, kad dėl to buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri papildomai skyrė 700 tūkst. litų. Kol kas patenkinti visi kriterijus paramai gauti atitinkantys prašymai. Praėjusių metų pabaigoje pašalpoms buvo numatyta 6 mln. litų. Šiais metais iki lapkričio mėnesio jau buvo išmokėta 7 mln. 66 tūkst. litų ir niekas negali prognozuoti, ar iki metų pabaigos užteks numatytų 9 mln. litų. Tad milijonai, skirti socialinei paramai, didėja itin sparčiai ir kalba patys už save.
Praėjusią savaitę informavome, kad savivaldybė gavo Finansų ministerijos raštą, jog liepos mėnesį rajone praūžusi vėtra neatitiko tam tikrų kriterijų ir finansinė parama negali būti skiriama. Šią savaitę savivaldybę pasiekė Vidaus reikalų ministerijos raštas su jau šiek tiek kitokiais paaiškinimais.

Paskutiniajame rašte traktuojama, kad nors praūžusi audra negali būti priskiriama prie ekstremalių situacijų, tačiau lėšos iš Vyriausybės rezervo gali būti skiriamos ne tik ekstremalioms situacijoms, bet ir įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti, padarytiems nuostoliams iš dalies dengti. Todėl viceministro Mindaugo Ladigos pasirašytame rašte teigiama, jog esant galimybei lėšos rajono gyventojams galėtų būti skiriamos. Rašoma, kad šiuo atveju lėšų skyrimas jau atitinka naudojimo tikslus. Tad belieka laukti konkretesnių raštų ir sprendimų skiriant realią paramą.

Ekstremalių situacijų komisija praūžusios vėtros nuostolius įvertino apie puse milijono litų.

„Draugo“ inf.
Praėjusį mėnesį rajone gimė 19 naujagimių, mirė 28 žmonės. Nors mirtingumas tradiciškai didesnis už gimstamumą, spalio mėnesį skaičiai ne tokie dideli kaip rugsėjo mėnesį.

Spalio mėnesį rajone gimė 19 naujagimių (11 mažiau nei rugsėjį), iš kurių 11 berniukų ir 8 mergaitės. Daugiausiai naujagimių, po keturis, registruota Šakių ir Kriūkų seniūnijose, trys – Kidulių seniūnijoje. Nė vieno naujagimio praėjusį mėnesį nesulaukė Barzdų, Sintautų, Slavikų, Sudargo ir Žvirgždaičių seniūnijos.

Lyginant du paskutiniuosius mėnesius, spalio mėnesį rajone mirė 28 gyventojai, tai 16 žmonių mažiau nei rugsėjį. Beveik pusė visų mirusiųjų – 13 registruota Šakiuose, keturi – Kidulių, trys – Šakių seniūnijose. Po dvejas laidotuves spalio mėnesį turėjo Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos, po vieną mirties atvejį registruota Griškabūdžio, Lukšių ir Plokščių seniūnijose. Likusiose seniūnijose praėjusį mėnesį nemirė nė vienas žmogus.

Saulėtą ir šiltą spalio mėnesį santuoką įregistravo 17 porų (7 daugiau nei rugsėjį). Išsituokė septynios šeimos.

„Draugo“ inf.
aplinkosaugos_katerisGiedrė PLEČKAITYTĖ  

Spalio pradžioje darbo metu vykęs Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkosaugos inspektoriaus Vidmanto Olensevičiaus ir kartu su juo buvusių trijų bičiulių pasiplaukiojimas, vykdant reidą tarnybine motorine valtimi Nemune, pasibaigė tragiškai. Ar praėjus mėnesiui po nelaimės įvertintas pareigūno elgesys ir padarytos kokios nors išvados?

Manorajonas nuotr.: Spalio penktą dieną aplinkosaugininko V. Olensevičiaus ir kartu su juo vykusių trijų draugų reidas pasibaigė skaudžia nelaime. Nemunas pasiglemžė G. Bertašiaus gyvybę.

Gyvybę pasiglemžė Nemunas

Spalio 5-ąją Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinis aplinkosaugos inspektorius Vidmantas Olensevičius išsiruošė į reidą Nemune, į kurį pasikvietė tris gerus pažįstamus Gintautą Bertašių, Nikolajų Anikiejevą ir Audrių Pališkį. Savaitės viduryje aplinkosaugininko vykdytas reidas iš šalies stebint atrodė kiek neįprastas. Neįprastas tuo, kad su aplinkosaugininku darbo metu plaukė trys bičiuliai. Be to, tarnybinė valtis buvo techniškai netvarkinga, nuo pernai vasaros neturėjo techninės apžiūros pažymėjimo. Tačiau, nepaisant visų ganėtinai keistų aplinkybių, pasiplaukiojimas įvyko, bet apie 16 valandą keturių vyrų kompaniją upėje ištiko nelaimė. Tarnybinė motorinė valtis, vairuojama laivavedžio, aplinkosaugininko V. Olensevičiaus, ties Kriūkų seniūnijos Ilguvos kaimu staiga pradėjo skęsti, gelbėdamiesi vyrai šoko į šaltą Nemuno vandenį. Deja, pakrantę pasiekė tik trys iš jų, šakietį G. Bertašių pasiglemžė Nemunas. Liudytojų pasakojimu, išsigelbėjusieji krantą pasiekė būdami išsirengę, be gelbėjimosi liemenių, nors pagal taisykles turėtų būti su jomis. Nelaimėlio G. Bertašiaus kūnas buvo rastas tik kitą dieną Jurbarko rajone, ties Raudone, čia jį pastebėjo žvejai.  
zaremba2Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar liepos 15 dieną Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio įsakymu buvo sudaryta komisija, vadovaujama Henriko Zarembos, kuriai buvo pavesta įvertinti UAB „Šakių vandenys“ ekonominę (finansinę) padėtį bei pateikti išvadas. Po ilgo ir varginančio kelių mėnesių darbo, lapkričio 3 dieną, išvados bei pasiūlymai pagaliau išvydo dienos šviesą.

Nuotr. Komisija, vadovaujama H. Zarembos, keletą mėnesių vertino bei analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą ir pateikė išvadas.

Analizavo kelis mėnesius

Beveik keturis mėnesius Henriko Zarembos vadovaujama komisija analizavo UAB „Šakių vandenys“ veiklą įvairiais aspektais bei ieškojo sprendimų, kaip padėti bendrovei išlipti iš skolų liūno, kaip ne tik dirbti, bet ir uždirbti. Svarbiausi klausimai, kuriuos analizavo komisija, buvo dėl paimtų paskolų, vykdant Nemuno vidurupio europinius projektus vandentvarkos srityje, dėl UAB „Šakių vandenys“ perduoto priežiūrai ir eksploatavimui patikėjimo teise savivaldybės vandentvarkos ūkio neinventorizuoto turto ir dėl lietaus kanalizacijos inžinerinių tinklų priežiūros ir eksploatacijos.

Be H. Zarembos komisijoje dirbo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, tarybos narės Irena Haase ir Aušrelė Pukinskienė bei savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos