baneris leidinys

Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, spalio 1 dieną Šakių rajone vėl padaugėjo bedarbių. Naujai įregistruoti 298 darbo ieškantys asmenys – 52 bedarbiais daugiau nei ankstesnį mėnesį. Palyginus su rugpjūčio mėnesiu, registracija Šakių savivaldybėje padidėjo 21 proc., lyginant su 2011 metų rugsėjo mėn., ji padidėjo 65,6 proc.

Rugsėjį Marijampolės teritorinės darbo biržos pasiūlytomis užimtumo paslaugomis pasinaudojo 1811 asmenų, iš jų Šakių savivaldybėje – 366. Daugiausiai – 194 asmenims – suteiktos įdarbinimo paslaugos, dar 129 pasiūlyta dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse, 43 pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. Darbo paieška nutraukta 383 asmenims.

Praėjusį mėnesį Šakių skyriuje darbdaviai įregistravo 184 laisvas darbo vietas. Iš jų 104 skirtos neterminuotiems ir 80 terminuotiems darbams. Lyginant su ankstesniuoju mėnesiu, laisvų darbo vietų rajone padaugėjo 15 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – beveik dvigubai.

Didžiausia bedarbystė nuo darbingo amžiaus gyventojų yra Barzdų seniūnijoje. Čia nedarbas sudaro beveik 19 proc. Antroje vietoje pagal bedarbių skaičių yra Slavikų (15.6 proc.), trečioje – Griškabūdžio (14.2 proc.) seniūnijos. Mažiausia bedarbystė slegia Kriūkų (5.5 proc.) bei Lekėčių (6.8 proc.) seniūnijas. Apskrityje bedarbystė viršija 10 proc. aptarnaujamos teritorijos darbingo amžiaus gyventojų.

„Draugo“ inf.
be_namuSima KAZARIAN

Jei važiavote keliu nuo Plokščių Gerdžiūnų, link turbūt pastebėjote nedidelį juoda plėvele apkaltą karkasą. Kas ten galėtų būti? Vietiniai žino, jog šis karkasas vasarą atstoja namus moteriai, kuri čia renka vaistažoles.

Nuotr. Per metus uždirbančiai apie 800 litų Onai Kristinavičiūtei namus atstoja tėviškės laukai.


Ši moteris – Ona Kristinavičiūtė, o aplinkui esantys laukai – jos tėviškė, atgauta po Nepriklausomybės atkūrimo. Atvyksta ji čia ankstyvą pavasarį ir išvyksta vėlyvą rudenį, apie Visus Šventus. Pačios susimeistrautame namelyje nėra nei suolo atsisėsti, nei spintos su rūbais, nematėme čia net puodelio ar peilio su šakute. O. Kristinavičiūtei pakvietus užeiti, išvydome tik šiaudų krūvelę. Moteris sakė, kad čia prisiglaudžianti nuo lietaus, o prausiasi, pavalgo pas gerus žmones. Žiemas leidžia pas giminaičius. Vandenį rūbams skalbti ir valgiui nešasi iš netoliese esančio tvenkinio.

Visą vasarą moteris šioje žemėje augina vaistažolių, runkelių sesers vištoms, bulvių, burokėlių. Auga čia ir sena, dar tėvus menanti balta erškėtrožė - šios vietos simbolis.
logopedeGintarė MARTINAITIENĖ

Apie šiandieninėje visuomenėje augančius vaikus itin dažnai sakoma, kad auga nauja, kalbos defektų turinti karta. Matydama, kad šių sutrikimų daugėja, jausdama kolegų bei tokius vaikučius auginančių mamų palaikymą, spec. pedagogė – logopedė Valentina Pranaitienė vos prieš porą savaičių atvėrė privataus kabineto duris.

Nuotr. V. Pranaitienė teigė, kad kalbos defektų turinčių vaikų tik daugėja - tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji nusprendė dirbti ir privačiai.

Lieka be pagalbos

V. Pranaitienė kalbėjo, kad pradėti teikti mokamus kalbos korekcijos užsiėmimus mąstė gana seniai, tačiau tam vis nesiryžo. Visgi tiek ji, tiek daugelis kalbos defektų turinčių vaikų tėvų supranta, kad šie specialistai itin reikalingi ir rajone tam tikro amžiaus vaikai, galima sakyti, tiesiog lieka be pagalbos. „Mamos prispaudė, vis skambindavo, teiraudavosi, ar negaliu padėti, palaikė kolegos, tad ir pasiryžau“, - apie sprendimą privačiai teikti tokias paslaugas kalbėjo specialistė. Ji pasakojo, kad ligoninėje gali priimti iki penkerių metų ir dažniausiai tik tuos vaikus, kuriems teikiama kompleksinė pagalba. „Negalime priimti vaikų, kurie lanko ugdymo įstaigas, taip sugalvojome ne mes, bet taip yra, toks finansavimo modelis. Iki šešerių metų ligoninėje galime padėti tik labai rimtų problemų turintiems vaikams, tad daugelis lieka be pagalbos“, - pripažino logopedė. Be to, vaikas nelygu vaikui ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys specialistai dažnai yra tiesiog nepajėgūs dirbti individuliai. Tuo labiau, kad vaikų su įvairiais kalbos sutrikimais tik daugėja. „Žinoma, labai gerai ir komandinis darbas, tačiau ne visiems vaikams jis tinka. Be to, kai kuriems reikia daugiau užsiėmimų“, - kalbėjo V. Pranaitienė.
konstitucijaPraėjusį ketvirtadienį, minint 20-ąsias Lietuvos Konstitucijos metines, rajone, kaip visoje šalyje, vyko pirmasis Konstitucijos egzamino etapas. Šį egzaminą šalies piliečiai kviečiami laikyti jau šeštus metus iš eilės, tačiau mūsų rajone jis dėmesio šįkart nesusilaukė.

Pasitikrinti savo žinias į savivaldybės salę, kur buvo suorganizuotas egzamino laikymas, atėjo vienintelis žmogus – Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis. Tiesa, į antrąjį egzamino etapą jis nepateko. Teisingai atsakė į 18 klausimų iš 30.

Aktyviau egzamine dalyvavo rajono mokyklos. Iš viso savo žinias tikrinosi apie 300 moksleivių. Kol kas neaišku, kiek jų pateko į antrąjį etapą. Jame gali dalyvauti tie, kurie teisingai atsako į 25 klausimus. Antrajame etape reikės atsakyti į 19 testo klausimų ir į vieną papildomą klausimą raštu.

Šalyje Konstitucijos egzaminą, kuriuo siekiama ugdyti suaugusiųjų bei jaunimo pilietiškumą, laikė apie 45 tūkst. gyventojų.

„Draugo“ inf.
zenklas2Sima KAZARIAN

Kaip ir kiekvieną rudenį, kai nuimamas derlius ir į gatves išvažiuoja ūkininkų transportas, iškyla opus klausimas dėl sunkiai tokias apkrovas atlaikančių kelių. Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis ragino seniūnus „drausminti visą šitą reikalą“.

Nuotr. Ūkio skyriaus vedėjas mano, kad draudžiamieji ženklai dalinai padėtų išspręsti kelių gadinimo problemą.

Mūsų žemdirbiškame rajone iš tiesų kol kas padaryta dar mažokai, kad būtų užtikrinta tinkama kelių eksploatacija. Sugadinti keliai kenkia transporto priemonėms bei stato į pavojų jais važinėjančius žmones, todėl Ūkio skyriaus vedėjas mano, kad kai kurių seniūnijų seniūnai turėtų labiau sukrusti ir pasirūpinti savo gyventojais.

Seniūnai ir ūkininkai tvirtina, kad ūkininkai įneša nemažus pinigus į rajono biudžetą, o sparnų dar neužsiaugino, tad pirmiausiai reikėtų daugiau kokybiškų kelių. Tačiau realybė yra tokia – naujiems keliams neužtenka lėšų.
rekesius3Gintarė MARTINAITIENĖ

Sakoma, kad kai daug auklių – vaikas be galvos. Atrodo, panašiai yra su seniūnijų ugniagesių gelbėtojų komandomis. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba teigia, kad seniūnijų specialistai ne viską atlieka arba jiems kai kur trūksta kompetencijos. Tiesioginiai darbdaviai - seniūnai aiškina, kad tuo turi rūpintis ir savivaldybės specialistai bei prašo susitikimų bei mokymų. Tačiau vieno asmens, specialisto ar tarnybos, kuri už visa tai atsakytų ar kuruotų šią veiklą, nėra, tad taip viskas ir pakimba.

Nuotr. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. Rekešiaus nuomone, tarnybos įsteigimas išspręstų daugelį neaiškumų, tačiau savivaldybės administracija šiuo klausimu mano priešingai.


Turi priekaištų ugniagesiams


Vyresnysis savivaldybės specialistas civilinei saugai Robertas Kazimieras Čiulkinys seniūnus informavo, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaujama Virginijaus Rekešiaus, informavo, jog seniūnijų ugniagesiai gelbėtojai ne visuomet tiksliai užpildo įvykių formas ir ragino į tai atkreipti dėmesį. „Tiesiog yra toks prašymas, kad seniūnijų ugniagesiai informaciją pateiktų kokybiškai, pagal reikalavimus“, - į seniūnus kreipėsi R. K. Čiulkinys. Be to, pasak specialisto, tarnyba nori, kad būtų patikrinta seniūnijose dirbančių ugniagesių gelbėtojų kvalifikacija ir tiesioginiai darbdaviai, tai yra seniūnai, apie tai buvo informuoti gana seniai. „Bus sudaryta komisija ir ugniagesiai turės atsakyti į klausimus, atlikti praktines užduotis“, - informavo savivaldybės specialistas civilinei saugai, teiravęsis, kada tai būtų galima padaryti. Nė vienas iš seniūnų pasitarime dalyvavusių seniūnų šiuo klausimu jokių siūlymų nepateikė. O priekaištų nuskambėjo ne vienas...
dicpetrieneAsta GVILDIENĖ

Praėjusį antradienį Šakių savivaldybėje lankėsi VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, projektų vadovė Ieva Kazlauskienė, organizacijos padalinių plėtros vadovė Natalija Navikauskienė ir psichologė Kristina Matijošaitienė. Jos pristatė ir pakvietė rajono socialinius bei vaiko teisių apsaugos darbuotojus dalyvauti VO „Gelbėkit vaikus“ projekte „Efektyvios alternatyvos vaikų institucinei globai“, kurį finansuoja Švedijos IKEA fondas.

Nuotr. VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė rajono savivaldybės socialiniams ir vaiko teisių apsaugos darbuotojams pristatė naują projektą.

Bendradarbiaus 15 savivaldybių

Pasak R.Dičpetrienės, organizacijos darbuotojai atvyko su pasiūlymu bendradarbiauti projekte, kurio tikslas – stiprinti šeimą ir sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos pasiūlyti tinkamas globos ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus ir poreikį augti šeimoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, kad galėtų tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tokiu būdu projekto veiklos prisideda prie valstybės Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos. Pasak generalinės direktorės, projekto veiklos apimtų trejų metų laikotarpį, kurio metu būtų siekiama tobulinti esamą Lietuvos vaikų globos sistemą, vykdant šias veiklas 15 Lietuvos savivaldybių. Kadangi VO „Gelbėkit vaikus“ turi savo padalinius 22 šalies savivaldybėse, todėl į jas pirmiausiai ir kreipiamasi su šiuo pasiūlymu. R.Dičpetrienė informavo, kad šis projektas prieš metus buvo įgyvendinamas dviejose – Alytaus rajono ir Širvintų savivaldybėse. Pirmiausiai atliekama vaikų ir šeimų situacijos analizė, o po to ja remiantis suteikiamos naujos arba plečiamos ir stiprinamos esamos paslaugos vaikui ir šeimai. Čia numatytos ir bus  organizuojamos įvairios veiklos vaikų globos namuose: vaikams – pasiruošimo savarankiškam gyvenimui, darbuotojams -  kompetencijos stiprinimo.  VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė kalbėjo, kad turėdami užsienio šalių ir Lietuvos dviejų rajonų patirtį, jie galės organizuoti nemokamus mokymus savivaldybių socialiniams darbuotojams, rengs metodinę medžiagą apie projekto metu sukurtą vaikų globos sistemos tobulinimo modelį.
sales_atidarymas...Tokiais žodžiais buvo pradėta naujosios Sintautų sporto salės atidarymo šventė.

Nuotr. Naujoji Sintautų sporto salė kainavo nepilnai 800 tūkstančių litų.

Salė pradėta statyti praėjusių metų gruodį ir baigta per nepilnus metus. Spalio 3 dieną joje klegėjo miestelio bendruomenės nariai ir svečiai iš viso rajono. Sintautiečiai dėkojo rėmėjams ir iniciatoriams, o pastarieji jiems linkėjo, kad naujojoje sporto salėje netrūktų nei vaikų, nei suaugusiųjų. Kunigas salę pašventino, kad čia, kaip jis sakė, visuomet klestėtų „sveikata, vikrumas ir tyrumas“.

Sporto salė pastatyta pagal VVG projektą, iš kurio gauta 450 tūkst. Lt, ir beveik tiek pat  pridėjo savivaldybė.

Prie salės vidaus įrangos supirkimo savo lėšomis prisidėjo rėmėjai: advokatas Audrius Vaičiūnas, Mindaugas Stepulaitis, UAB „Suvalkijos Feniksas“ direktorius, ūkininkai Regina, Juozas ir Vytautas Jucaičiai, Vida ir Zigmas Baltkojai, „Audros“ prezidentas Kęstutis Smirnovas. Vienas rėmėjas norėjo likti nežinomas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos