baneris leidinys

Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Jurbarko rajono meras Ričardas Juška ir VĮ „Vilniaus dailės akademija“ rektorius Audrius Klimas pasirašė ketinimų protokolą dėl projekto „Panemunių parkų ekologinio (pažinimo) turizmo ir viešojo aktyvaus poilsio infrastruktūros tvari plėtra“ įgyvendinimo.

Kaip skelbiama, šį projektą numatoma įgyvendinti siekiant viso Panemunės regiono darnios ir tvarios plėtros plėtojant turizmą savivaldybėse prie Nemuno. Pasirašydamos šį protokolą šalys įsipareigojo  kartu rengti  ir įgyvendinti projektą. Šio projekto tikslas – sujungti  lynų keliu Šakių rajono savivaldybės nuosavybe valdomą Gelgaudiškio dvarą su VĮ „Vilniaus dailės akademija“ valdoma Panemunės pilimi, esančia Jurbarko rajono teritorijoje. Taip būtų siekiama išplėtoti  greta esančios teritorijos turizmui reikalingą infrastruktūrą.

Pasirašius ketinimų protokolą, šalys įsipareigojo proporcingai pagal galimybes finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
 
„Draugo“ inf.
Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas laikinai einantis Alfonsas Kasiliauskas pageidavo, kad gyventojai apie valkataujančius gyvūnus praneštų seniūnijai. Tarnyba reaguos tik probleminiais atvejais.
 
Gyvūnų gerovės įstatyme numatyta, kad už valkataujančius keturkojus atsakomybę privalo prisiimti seniūnijos ir savivaldybė. Pasak A. Kasiliausko, jeigu žmonės pastebi valkataujančius šunis, pirmiausiai turi informuoti vietos seniūniją ir savivaldybę. Mat veterinarijos tarnyba neturi sąlygų gyvūnų laikymui. Tuo tarpu įstatyme numatyta, kad savivaldybės gali sudaryti sutartis su gyvūnų globos tarnybomis. Privatūs veterinarijos gydytojai atlieka sužeistų gyvūnų stebėjimą.

Veterinarijos tarnyba neatsiriboja tik nuo incidentų, kai žmones apkandžioja keturkojai. Jeigu žmogų apkandžios neskiepytas šuo, nustatytam šuns savininkui bus taikoma bauda. Gyventojai raginami sąžiningai vakcinuoti augintinius.

„Draugo“ inf.
keliasSeniūnų susirinkime aptartas pinigų paskirstymas seniūnijų kelių priežiūrai. Gautas lėšas raginama įsisavinti pasitarus su bendruomenės nariais ir gerai apgalvojus, kur būtiniausia tvarkyti kelius.
 
Nuotr. Rajono seniūnijų kelių priežiūrai skirtas lėšas ragina panaudoti atsakingai.
 
Nors valstybė nepatvirtino lėšų skyrimo metinės programos kelių tvarkymui, pasak Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, Šakių rajonui preliminariai planuojama skirti 1 mln. 900 tūkst. litų. Pagal kelių priežiūros tvarką 18 proc. lėšų naudojama kelių saugumo priemonėms užtikrinti, žiemos tarnybai, techninei priežiūrai. Kita dalis (15 proc.) lėšų numatyta skirti eismo saugumui. Seniūnijų kelių priežiūrai finansavimas skirtas atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kelių ilgį ir pasėlių plotus.

Be to, šiais metais darbai bus atliekami ir Europos Sąjungos lėšomis. Už minėtąsias lėšas darbus planuojama atlikti Kudirkos Naumiesčio Vytauto gatvėje (899 tūkst. litų), Griškabūdžio Ateities gatvės rekonstrukcijai numatyta skirti 329 tūkst. litų.  
Ne pirmą kartą prabylama apie tai, kad rajone vietoj 14 seniūnijų turėtų likti aštuonios. Tačiau kol kas tokio drastiško žingsnio rajono valdžia nežengia ir sako, kad reikia laukti aukščiausios valdžios sprendimo.
 
„Ne mes turime būti žudikai. Tegul ateina sprendimas iš Vilniaus, kuo remiantis reikėtų naikinti vienas ar kitas seniūnijas“, - dar neišėjęs atostogų kalbėjo rajono meras Juozas Bertašius. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, galvojama, kad vienas pagrindinių kriterijų būtų gyventojų skaičius. Yra manančių, kad tokios seniūnijos, kuriose yra 400 – 600 gyventojų, neturėtų egzistuoti. Tačiau šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, nes atokesnėse vietose seniūnija yra vienintelė įstaiga, kurioje gyventojai gauna paslaugas. Kas panaikinus seniūnijas liks kaime? Ar tai dar labiau negramzdins jo užmarštin? Galbūt, norint taupyti, reikėtų galvoti apie tam tikrą pertvarkymą ar etatų mažinimą, bet ne visišką seniūnijos sunaikinimą. Kokie sprendimai šiuo klausimu ateityje bus priimami, dar neaišku, tačiau beveik neabejojama, kad permainos neišvengiamos.

„Draugo“ inf.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai frakcijos nariai Šakių taryboje pateikė pareiškimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio veiklos.
 
Prieš dvi savaites Lietuvos Respublikos Seime įvyko slaptas LR Seimo Pirmininko V. Gedvilo susitikimas su Rusijos valdomo branduolinės energetikos koncerno „Rosatom“, statančio Karaliaučiaus srityje atominę elektrinę, dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu, kurį, kaip teigia TS – LKD frakcija, organizavo Šakių vienmandatėje apygardoje išrinktas LR Seimo narys Mindaugas Bastys.

„Mums kelia abejonių, ar tokia LR Seimo nario Mindaugo Basčio veikla atitinka mūsų Valstybės ir Šakių rajono gyventojų interesus“, - rašoma Irenos Haase, Violetos Simonavičienės, Antano Burkšaičio ir Vaido Balčiūno pasirašytame pareiškime. Todėl jie prašė tarybos vadovybės, ypač socialdemokratų frakcijos, inicijuoti, kad M. Bastys artimiausiame posėdyje plačiau paaiškintų apie šią savo veiklą. Frakcija įsitikinusi, kad rajono bendruomenė turi aiškiai žinoti tokio veikimo priežastis ir tikslus.
 
„Draugo“ inf.
UAB „Kastara“ direktorius Kęstutis Kasperavičius susitikime su seniūnais informavo apie rajone planuojamus kurti antrinių žaliavų supirkimo punktus.
 
Rajone antrines žaliavas superkančios bendrovės vadovas informavo apie ketinimus kai kuriose rajono seniūnijose kurti antrinių žaliavų supirkimo punktus. „Ne tik Šakiuose, bet ir didesnėse seniūnijose planuoju įkurti taros supirkimo punktus“, - kalbėjo K. Kasperavičius. Jeigu seniūnijų vadovai pritars, punktai turėtų būti atidaryti Lukšiuose, Kudirkos Naumiestyje, Kriūkuose, Gelgaudiškyje.

Šiuose punktuose bus superkamas visas stiklas, taip pat plastikiniai buteliai, aliuminė tara. Be to, planuojama supirkti ir makulatūrą. Bendrovė superka nuo šienainio, siloso atlikusius maišus. Ateityje galvojama supirkti ir polistirolą.
 
„Draugo“ inf.
skaiciuotuvasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Praėjusį ketvirtadienį rajono taryba patvirtino iš 12 programų susidedantį 2013 metų rajono biudžetą. Nors pačiame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog „finansinė padėtis išlieka itin sudėtinga ir sunki“, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sako, kad netikėtumų nėra ir tikina, kad gyvenant pagal galimybes metai bus panašūs kaip ir praėję.
 
Nuotr. Kaip ir pernai, biudžetas yra programinis, asignavimai skiriami 12 programų. Daugiausiai lėšų skiriama Mokymosi visą gyvenimą programai, antroji prioritetinė programa – Socialinės apsaugos.
 
Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos E. Grigaitienės, biudžeto pajamų planas yra maždaug praėjusių metų lygio. Tai yra pajamos sudarys apie 74 mln. litų,. o išlaidos – apie 84.4 mln. litų. Be to, 4.5 mln. bus perkelta iš praėjusių metų sutaupytų ir nepanaudotų lėšų. Lyginant su praėjusiais metais, savivaldybė išlaidų turės 2 mln. 600 tūkst. litų daugiau. Pagrindinė priežastis, kodėl didėja išlaidos – minimalios algos didėjimas iki tūkstančio litų. Tam prireiks 1 mln. 300 tūkst. litų. Kalbėdama apie minimalios algos didėjimą E. Grigaitienė aiškino, kad problema ta, jog didėja tokią algą gaunančių darbuotojų skaičius. „Nemažai kultūros darbuotojų, seniūnijos aplinkotvarkos darbuotojų, anksčiau gavusių šiek tiek didesnę nei minimalią algą, dabar gaus tik minimalią“, - sakė vedėja. Be to, ji aiškino, kad mūsų rajone algos planuojamos visiems 12 mėnesių, kas yra išimtis, o ne 10 ar dar mažiau, kaip yra kitose savivaldybėse.
poceviciuteJau apie porą savaičių seniūnijose stringa kompiuterinė sistema, dėl ko socialiniai darbuotojai negali tvarkyti su pašalpų mokėjimu susijusių dokumentų. Darbuotojams tenka išklausyti nepagrįstus kaltinimus, kad seniūnijose dirba neva žiopli specialistai, gyventojams tai kelia nemažų nepatogumų, neaišku, ar laiku bus išmokėtos pašalpos. Tuo tarpu Socialinės paramos skyrius tikina, kad dedamos visos pastangos, jog viskas kuo greičiau atsistatytų į normalias vėžes.
 
Nuotr. Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Pocevičiūtė teigė, kad sistema stringa ne dėl darbuotojų kaltės, o dėl bendros sistemos sutrikimų.
 
Ne vienas seniūnas tikino, kad į seniūnijas atvykę žmonės piktinasi ir kaltina socialinius darbuotojus, neva jie nesugeba tinkamai atlikti savo darbo, sutvarkyti dokumentų dėl pašalpos skyrimo, pratęsimo ir pan. „Pas mus dar taip sutapo, kad vietoj seniau dirbusios socialinės darbuotojos, kuri išėjo į dekretą, atėjo naujas žmogus, tai labai nesmagu, kad jai nepagrįstai tenka tai kęsti. Daugeliui atrodo, kad tiesiog žioplas žmogus dirba, bet reikia paaiškinti, kad čia mes niekuo dėti“, - kalbėjo Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida. Jam pritarė ir kiti seniūnai, nes seniūnijose apsilankantys iš atokesnių vietovių atvykstantys žmonės piktinasi tuščiu laiko gaišimu, kai net negali deklaruoti duomenų ir sutvarkyti pašalpos dokumentų. Be to, kol kas neaišku, ar apskritai bus laiku išmokėtos visos socialinės išmokos. „Tai mes suprantame, kad gali strigti, bet kiek laiko tai gali trukti“, - teigė seniūnai.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos