baneris leidinys

sakalauskieneAsta GVILDIENĖ
 
Kasdien sutinkame daug žmonių, kurie linkę nuolat dejuoti ir skųstis, kad visi aplinkui blogi, kad pinigų mažai, kad šiame gyvenime nėra nei laimės, nei džiaugsmo. Išgirdus garbaus amžiaus sulaukusios Bronelės Sakalauskienės pasakojimus, supranti, kad mūsų patiriami kasdieniai vargai nėra tokie jau ir dideli, palyginus su pokario metų gyvenimu.
 
Nuotr. Bronelė įsitikinusi, kad visus sunkumus ištverti jai padėjo tikėjimas.  
 
Dirbo už stogą virš galvos
 
Iš Būblelių krašto kilusi Bronelė, kuriai kovo mėnesį sueis jau 82 metai, kaip šiandien prisimena ir karo, ir pokario metus. Sunku mums įsivaizduoti, kiek tada žmonės vargo matė, kai „ant kojų stojosi“. Dar vaikystėje jai teko ir samanę virti, ir pas senyvą žmogų šeimininkauti, kad tik stogą virš galvos turėtų ir pavalgyti gautų. Sulaukusi  vos 15 metų, keturis skyrius baigusi mergaičiukė įsidarbino mašininke Plokščių valsčiuje. Bronelė gerai prisimena - visus dokumentus rašė ranka, nes jokios spausdinimo mašinėlės valsčiaus kontora neturėjo... Tik skambus pavadinimas - mašininkė. Tačiau tada juokinga nebuvo – vis šiokia tokia galimybė išgyventi.
Per Šv. Valentino dieną Vilniaus santuokų rūmuose aukso žiedus sumainė rajono interesus Seime ginantis Mindaugas Bastys.
 
M. Bastys susituokė su devyneriais metais jaunesne išrinktąja Renata Šarkiene. Tai jau antroji politiko santuoka. M. Bastys turi du sūnus. Su naująja žmona Seimo narys netrukus taip pat sūpuos kūdikį.

Poros liudininkais vestuvėse tapo taip pat neseniai vedęs žinomas prodiuseris ir šoumenas Egmontas Bžeskas su žmona Reda.

Skelbiama, kad M. Bastys savo mylimajai vestuvių proga padovanojo grožio saloną. Mat jo sutuoktinė – kirpėja. Politikas respublikinei žiniasklaidai teigė, kad stengsis daryti viską, kad jo antroji santuoka neiširtų.
 
„Draugo“ inf.
vasario 16Gintarė MARTINAITIENĖ
 
Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji – rajone pasitikta gausybe renginių, minėjimų. Daug kur aukotos Šv. Mišios, iškilmingai keltos Trispalvės, apdovanoti labiausiai nusipelnę rajono gyventojai.
 
Nuotr. Vasario 16-ąją tradiciškai Šakiuose prie V. Kudirkos paminklo padėta gėlių, gausybė iškilmingų minėjimų vyko ir kitose rajono vietovėse.  
 
Kas man iš tos Lietuvos?
 
Lukšiuose viešėjęs ir pranešimą skaitęs Vilniaus edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas Mindaugas Nefas pripažino, kad tik atvykęs į Lukšius pajuto, jog čia šventė – groja muzikantai, aplink daug šviesių žmonių. Juk taip ir turi būti – turi jaustis šventiškumas, ne nusiskundimai, kaip anuomet buvo gerai, o dabar – blogai.
seniunaiciaiGintarė MARTINAITIENĖ
 
Lapkritį baigėsi prieš porą metų seniūnijose išrinktų seniūnaičių kadencija, todėl turėjo būti renkami nauji arba pratęsiami jau esamų seniūnaičių įgaliojimai. Iki šiol jiems neišdalinti nauji pažymėjimai ir neaišku, ar visiems seniūnaičiams jie bus įteikti ir artimiausiame tarybos posėdyje. Nors realiai tai tik formalumas, tačiau kodėl atsirado tokia betvarkė? Tuo tarpu aukščiausia šalies valdžia šiuo klausimu jau numačiusi tam tikrų permainų.
 
Nuotr. Pirmieji pažymėjimai seniūnaičiams buvo įteikti 2010 metų paskutiniame tarybos posėdyje. Kiek jų bus įteikta šio mėnesio pabaigoje, kol kas neaišku.
 
Kadencija baigėsi dar pernai
 
Daugelyje rajono seniūnijų visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai kaip dirbo, taip ir dirba. Jei žiūrėtume oficialiai, nuo praėjusių metų lapkričio 15 dienos baigėsi jų kadencija. Būtent tą dieną buvo išrašyti pažymėjimai ir pradėta skaičiuoti dviejų metų kadencija. Pirmieji pažymėjimai buvo įteikti 2010 metų gruodžio 24-ąją, paskutiniojo tarybos posėdžio metu. Tai, kad seniūnaičiai būtų naujai išrinkti arba pratęsti jų įgaliojimai, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis turėtų pasirašyti įsakymą, kuris nebuvo laiku pasirašytas. Ir dabar savivaldybės svetainėje jo rasti nepavyko. Tiesa, yra gruodžio 11 dienos įsakymas dėl Kidulių seniūnijos seniūnaičių rinkimo grafiko Bunikių ir Voverių seniūnaitijose. O kaip tuomet su kitomis seniūnijomis? Bendro grafiko, kurį pagal įstatymą turėtų pasirašyti administracijos direktorius, internetinėje svetainėje neradome. Pasak J. Puodžiukaičio, vienose seniūnijose jie bus perrenkami, kitose – paliekami esami. Tačiau tai tik žodinis pasakymas, bet ne įsakymas.
krikstolaitisReglamente numatyta, kad kiekvieno ketvirčio pirmajame posėdyje turėtų būti pateikta informacija apie tarybos sprendimų įgyvendinimą. Planuojama, kad tokia ataskaita galėtų būti parengta artimiausiam posėdžiui, tačiau kokia forma tai turėtų būti padaryta, iki galo nesutariama.
 
Nuotr. Tarybos sekretorius E. Krištolaitis tarybos narius turėtų informuoti apie priimtų sprendimų įgyvendinimą, jų eigą.
 
Viename iš paskutiniųjų tarybos posėdžių vicemerė Rima Rauktienė kalbėjo, kad minėta tvarka numatyta reglamente ir tiek ji, tiek tarybos sekretorius Edmundas Krištolaitis ragino tarybos narius pateikti rūpimus klausimus. Tarybos narys Henrikas Zaremba atkreipė dėmesį, kad jiems rūpi visi klausimai, tad pirmiausiai, pasak jo, galbūt turėtų būti pateikta savotiška ataskaita, kokie sprendimai įvykdyti, kokie ne, kokia buvo jų eiga, jei sprendimas buvo neįvykdytas, kokios to priežastys. „Jei į tai atsakyti nepasirengę, tai gal ir nereikėjo pradėti“, - kalbėjo H. Zaremba. Tuo tarpu Vaidas Balčiūnas teigė, kad tai neturėtų būti sausa, formali ataskaita, o tiesiog diskusija apie eigą. Pavyzdžiui, jis kėlė klausimą, ar gautas koks nors atsakymas, kai buvo kreiptasi į aukščiausią šalies valdžią dėl kaimynystėje statomos atominės elektrinės ir galimos grėsmės mūsų rajonui. R. Rauktienė informavo, kad gautas tik Prezidentūros raštas, tiksliau kopija, kad ši kreipėsi į Vyriausybę, ragindama padiskutuoti šiuo klausimu. „Tačiau Vyriausybė kol kas šiuo klausimu tyli“, - teigė vicemerė. Be to, V. Balčiūną domino, kaip sekasi įgyvendinti projektą dėl dienos socialinės globos paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems gyventojams. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė informavo apie projekto įgyvendinimo eigą. Jei viskas gerai, numatyta veikla turėtų būti pradėta nuo liepos mėnesio.
 
„Draugo“ inf.
bastysGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šį mėnesį Seimo narys Mindaugas Bastys aktyviai važinėjo po visas rajono seniūnijas, susitikinėjo su gyventojais, domėjosi, kokiais rūpesčiais bei nuotaikomis jie gyvena. Pasak Seimo nario, vienos seniūnijos aktyvesnės, kitose į susitikimus ateina mažiau gyventojų, tačiau problemos visur daugmaž panašios.
 
Nuotr. M. Bastys, apsilankęs visose seniūnijose, tikino, kad tiek Plokščiuose, tiek kitur, problemos panašios, tik ne visur vienodai aštriai keliamos. Bene labiausiai rajone reikėtų gerinti infrastruktūrą.
 
Pristatyti ir susipažinti
 
Pastaruoju metu tarp politikų tapo gana populiaru susitikinėti su rajono gyventojais. Tą daro tarybos narys Edmundas Rinkevičius, Sveikatos ir socialinės politikos komitetas, šiuo pavyzdžiu pasekė ir rajono gyventojų interesus Seime ginantis M. Bastys. Tačiau pats Seimo narys nesureikšmina šių priėmimų, nes sako, kad ir ankstesnės kadencijos metu darė tą patį. „Vizitai buvo, bet gal nebuvo tai viešinama, nebuvo skelbiama per spaudą. Dabar nusprendėm labiau informuoti, kad žmonės žinotų“, - teigė M. Bastys. Šis mėnuo vizitams pasirinktas todėl, kad Seime mažiau komitetų posėdžių, plenariniai posėdžiai išvis nevyksta, tad Seimo nario darbotvarkė nėra tokia įtempta ir daugiau dėmesio jis gali skirti rajono gyventojams. Apsilankęs jau beveik visose seniūnijose jis kalbėjo, kad pagrindinis tokių susitikimų tikslas – pristatyti savo programą, save ir susipažinti su gyventojais bei jų problemomis. „Klausimų ratas gana panašus. Viena bendruomenė ar seniūnija vienus klausimus kelia aštriau, kita – kitus“, - tikino M. Bastys. Dažniausiai gyventojus neramina netvarkomi ar sunkiai išvažiuojami keliai, švietimo, sveikatos klausimai. Buvo netgi tokių atvejų, kai į Seimo narį kreipėsi tarpusavyje bendros kalbos nerandantys kaimynai.
zemaitisGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Šalies migracijos skyrių užplūdo piliečiai, turintys pasikeisti šiemet bebaigiančius galioti asmens dokumentus. Šiemet, palyginus su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, rajone dokumentų išduota kone triskart daugiau. Įspėjama, jog iki paskutinės minutės neturėtų snausti keliones į užsienį planuojantys asmenys, kurių dokumentų galiojimo laikas baigiasi.  
 
Nuotr. Migracijos poskyrio viršininkas G. Žemaitis kalbėjo, kad dažniausiai asmens dokumentus keičiasi garbaus amžiaus gyventojai.
 
Darbo krūvis išaugo kone trigubai
 
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, didysis piliečių pasų keitimo bumas vyko 1992 metų pabaigoje ir 1993 metais, kuomet Lietuvos piliečiams buvo išduodami lietuviški pasai. Lygiai po dešimtmečio – 2003 metais šalies Migracijos poskyriuose buvo dalinamos pirmosios asmens tapatybės kortelės, kurių galiojimas taip pat baigsis būtent šiemet. Tuomet niekas nepagalvojo, kad šiemet Migracijos poskyrių darbuotojų krūvis taip išaugs. Šakių rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininkas Gintautas Žemaitis kalbėjo, kad per šiuos metus iki vasario 13 dienos jau išduota 1040 asmens dokumentų, kai tuo tarpu pernai tuo pačiu metu buvo išduota tik 360.  
tarybaGintarė MARTINAITIENĖ
 
Susirgus administracijos direktoriaus pavaduotojui ir komisijos, tiriančios situaciją Socialinių paslaugų centre pirmininkui Algimantui Damijonaičiui, iki vasario 21 dienos pratęstas laikotarpis, kada turės būti pateiktos išvados. Svarstoma, kad situaciją, po pateiktų išvadų, galėtų tirti ir daugiau komisijų.
 
Nuotr. Nors situaciją Socialinių paslaugų centre tiria komisija, diskusijos dėl susidariusios situacijos užvirė ir tarybos posėdžio metu.
 
Pasak tarybos narės Irenos Haase, rajono tarybos nariai tiesiog neturi teisės nutylėti ir atsiriboti nuo Socialinių paslaugų centre susiklosčiusios konfliktinės situacijos ar apsimesti, kad ten niekas nevyksta. „Manau, veiksmus ir susidariusią situaciją turėtų apsvarstyti ir mūsų Etikos komisija. Ar veiksmai ir jų priežastys nėra viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimas? Taip pat, manau, kad šiuo dalyku turėtų pasidomėti ir Antikorupcijos komisija, nes ten negerai ir su buhalterine, finansine apskaita“, - tarybos posėdžiu metu kalbėjo I. Haase. Be to, ji mano, kad administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis turėtų įvertinti ir Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės veiksmus bei atsakomybę, kadangi centro veiklą kuruoja būtent šis skyrius. „Galbūt tai įvyko ir dėl nepakankamos vedėjos kontrolės ir atsakomybės“, - svarstė I. Haase. Henrikas Zaremba pastebėjo, kad galbūt reikėtų palaukti komisijos išvadų, o paskui svarstyti, ar dar reikia kažką papildomai tirti. Su tuo sutiko ir I. Haase, tačiau ji pabrėžė, kad konfliktai centre ne naujiena ir kaip tik reikia aiškintis ir žiūrėti kol laikas, o ne tada, kai jau būna „post factum“. „Mes turime žinoti. Jie abu (D. Mikelionis ir V. Bielskienė – red.) yra vieši asmenys. Tuo labiau, kad savivaldybė yra centro steigėja“, - tikino I. Haase.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos