baneris leidinys

sales_atidarymas...Tokiais žodžiais buvo pradėta naujosios Sintautų sporto salės atidarymo šventė.

Nuotr. Naujoji Sintautų sporto salė kainavo nepilnai 800 tūkstančių litų.

Salė pradėta statyti praėjusių metų gruodį ir baigta per nepilnus metus. Spalio 3 dieną joje klegėjo miestelio bendruomenės nariai ir svečiai iš viso rajono. Sintautiečiai dėkojo rėmėjams ir iniciatoriams, o pastarieji jiems linkėjo, kad naujojoje sporto salėje netrūktų nei vaikų, nei suaugusiųjų. Kunigas salę pašventino, kad čia, kaip jis sakė, visuomet klestėtų „sveikata, vikrumas ir tyrumas“.

Sporto salė pastatyta pagal VVG projektą, iš kurio gauta 450 tūkst. Lt, ir beveik tiek pat  pridėjo savivaldybė.

Prie salės vidaus įrangos supirkimo savo lėšomis prisidėjo rėmėjai: advokatas Audrius Vaičiūnas, Mindaugas Stepulaitis, UAB „Suvalkijos Feniksas“ direktorius, ūkininkai Regina, Juozas ir Vytautas Jucaičiai, Vida ir Zigmas Baltkojai, „Audros“ prezidentas Kęstutis Smirnovas. Vienas rėmėjas norėjo likti nežinomas.

„Draugo“ inf.
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusį mėnesį rajone gimė 18 naujagimių, mirė 27 žmonės.

Rugsėjo mėnesį rajone gimė 18 naujagimių. Iš jų net 12 berniukų ir šešios mergaitės. Kaip jau tampa įprasta, gimstamumą kelia gyvenantys užsienyje. Praėjusį mėnesį šeši mūsų rajone registruoti mažyliai pasaulį išvydo svečiose šalyse. Tiek pat naujagimių užsienyje gimė ir rugpjūtį. Po tris naujagimius registruota Šakiuose, Lukšių bei Gelgaudiškio, po du – Kriūkų ir Griškabūdžio seniūnijose. Nė vienas mažylis negimė Žvirgždaičių, Lekėčių, Slavikų, Sudargo, Sintautų seniūnijose. Likusiose registruota po vieną naujagimį.

Lyginant su ankstesniuoju mėnesiu, rugsėjį rajone laidotuvių buvo mažiau – 27 (rugpjūtį - 44). Didesnioji pusė visų mirusiųjų – Šakiuose. Čia registruota net 17 mirčių. Trijų gyventojų neteko Gelgaudiškio, dviejų – Lekėčių seniūnijos. Kidulių, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių bei Šakių seniūnijose praėjusį mėnesį buvo po vienerias laidotuves, o likusiose mirčių neregistruota.

Pirmąjį rudens mėnesį rajone susituokė 14 porų, o santuoką nutraukė – šešios.

„Draugo“ inf.
vaikai2Gintarė MARTINAITIENĖ

Nelengvas, bet pirmasis atvejis rajone, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigą pradėjo lankyti visiškai aklas penkiametis berniukas. Tai išbandymas ne tik šeimai, bet ir ugdymo įstaigai, tačiau tikimasi, kad socialinių įgūdžių neturinčiam mažamečiui, surėmus pečius, bus padedama integruotis į visuomenę.

Nuotr. Šiuo metu berniukas lanko lopšelį – darželį „Klevelis“, kur dedamos visos pastangos, kad socialinių įgūdžių neturintis mažametis gautų tinkamą pagalbą.

Apie šį atvejį bene pirmasis garsiai prabilo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, norėjęs atkreipti seniūnų dėmesį, kad tokių atvejų nepasikartotų. „Tikrai nesmagus atvejis. Vaikas penkerių, bet lyg iki dabar niekas apie jį nieko nežinojo, negirdėjo.

Kur buvo socialinės darbuotojos, medikai, juk su jais turi vykti nuolatinis bendravimas. Gal anksčiau buvo galima jam suteikti pagalbą, nes vaikas neturi jokių socialinių įgūdžių“, - mintimis dalijosi A. Damijonaitis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir ar tikrai kažkas kažką pražiūrėjo? Galų gale, kaip šiam vaikui bus stengiamasi padėti dabar?
Kad spalio 14 dieną Lietuvoje vyks Seimo rinkimai, tikriausiai žino visi. Tai, kad tą pačią dieną atėję prie balsadėžių turėsime pareikšti ir savo valią dėl naujos atominės elektrinės statybos, pasirodo, nedaugelis.

Parašyti kad ir trumpą informaciją šia tema paskatino keletas išgirstų nuomonių ne tik gatvėje, bet ir redakcijoje. Vienas užėjęs skaitytojas net nusistebėjo, ar tikrai su Seimo rinkimais vyks ir referendumas. Esą reklama ir informacija pateikiama tik dėl Seimo rinkimų. „O jūs rimtai sakot, kad kartu vyks ir rinkimai, ir referendumas? Maniau, kad vėliau“, - stebėjosi šakietis. Jis pabrėžė, kad nors mieste pilna politikų plakatų, jam niekur neužkliuvo jokia informacija apie artėjantį referendumą.

Nors šis referendumas bus tik konsultacinis ir tokio pobūdžio pirmasis, papildomai bus išleista nemažai lėšų. Planuojama, kad rinkimams suorganizuoti reikės 21 mln. litų, o dėl referendumo teks pakloti dar apie 2 mln. litų. Tačiau kodėl, kaip teigė ir gatvėje kalbinti žmonės, trūksta informacijos dėl referendumo? Pasak Šakių apygardos rinkimų komisijos pirmininkės Irenos Haase, tuo turėtų būti suinteresuotos partijos. „Mums tikrai nekyla jokių klausimų. Referendumo įstatymas yra papildytas nauju straipsniu. Referendumas ir rinkimai vyks tą pačią dieną, o agitaciniai dalykai yra partijų reikalai“, - aiškino I. Haase.

Piliečiai atėję prie balsadėžių spalio 14 dieną rinks ne tik naująją šalies valdžią, bet ir turės galimybę pareikšti valią dėl atominės elektrinės statybos. Jiems bus pateiktas teiginys “Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ ir du galimi atsakymai –„taip“ arba „ne“.

Jeigu referendume dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritaria ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas laikomas priimtu.

Nuo 1991 metų Lietuvoje vyko10 privalomųjų referendumų, kuriuose keturis kartus piliečiai pritarė pasiūlytoms nuostatoms. Paskutinis referendumas „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ šalyje buvo rengiamas 2008 metais. Tuomet už Ignalinos AE darbo pratęsimą pasisakė 90 proc. piliečių, tačiau referendumas laikytas neįvykusiu, nes jame balsavo mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

„Draugo“ inf.
drevininkaiciaiGintarė MARTINAITIENĖ

Trukt už vadžių - vėl iš pradžių. Šakiečiai Janina ir Juozas Drevininkaičiai kreipėsi į rajono tarybą su prašymu, kad ši padėtų išspręsti daugybę metų nesibaigiančią problemą dėl paveldėto sklypo Striūpų kaime, Šakių seniūnijoje, kurio ribos, jų įsitikinimu, buvo neteisėtai pakeistos. Rajono tarybos nariai aiškino, kad tai ne jų kompetencija ir patarė kreiptis į teismą. Vėliau persigalvojo, dar kartą išklausė pareiškėjo ir klausimo sprendimą atidėjo iki kito mėnesio.

Nuotr. J. ir J. Drevininkaičiai dar kartą bandė įrodyti savo tiesą, tačiau savivaldybės administracija aiškino, kad yra nekompetentinga spręsti jų problemą.

Jau daugybę kartų ir daugybę metų ši problema gvildenama tiek spaudoje, tiek savivaldybėje, tačiau jos kaip neina išspręsti, taip neina. J. ir J. Drevininkaičiai, kaip anksčiau, taip ir dabar siekia vieno – kad būtų atstatytos senosios, 1993 metais patvirtintos, sklypų ribos. To padaryti negalima, nes, savivaldybės administracijos aiškinimu, visi naudojasi 1999 metais patvirtintu detaliuoju planu. Tad taip ir vyksta šakiečių kova su vėjo malūnais. Tuo labiau, kad šioje situacijoje sprendimą yra priėmęs ir teismas, deja, J. ir J. Drevininkaičių nenaudai. Be to, kaimynas, kuris, sutuoktinių tikinimu, „įlindęs“ į jų sklypą, visus reikalingus dokumentus susitvarkęs. J. ir J. Drevininkaičiai to daryti neketina, nes nesutinka su esamomis ribomis.
Rugsėjo 28 dieną Statistikos departamentas paskelbė pagrindinius 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus. Pateikti pagrindiniai Šakių rajono gyventojų surašymo rodikliai nėra labai džiuginantys.

Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Iš jų 32 tūkst. 488 gyveno Šakių rajone. Rajone gyvena 15 tūkst. 294 vyrai ir 17 tūkst. 194 moterys. Taip 1000 rajone gyvenančių vyrų tenka 1124 moterys. Palyginus su 2001 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, rajone gyventojų sumažėjo net 16,2 proc. Šis mažėjimo procentas yra didžiausias apskrityje.

Nustatyta, jog per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 proc., t.y. 440,6 tūkst. gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija ir neigiama natūrali kaita. Šakių rajone viename kv. km gyvena 22,4 gyventojai. 2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 2 mln. 553 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių 57,5 proc. (1 mln. 467 tūkst.) buvo ekonomiškai aktyvūs. Ekonominio aktyvumo lygis šalyje per dešimtmetį tarp surašymų išliko toks pat. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. 68,3 proc., Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav. – 60,2 proc. Mažiausias aktyvumo lygis buvo Alytaus r. sav. – 46,2 proc., Lazdijų – 46,7, Anykščių r. sav. – 47,8, Šakių r. sav. – 48,2, Kalvarijos sav. – 48,2, Kelmės r. sav. – 48,5 proc.

„Draugo“ inf.
stankunasAsta GVILDIENĖ

Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su pirmąją kadenciją taryboje dirbančiu Valdu Stankūnu.

Nuotr. V.Stankūnas piktinosi betvarke šalies sveikatos ir švietimo srityse, retoriškai klausdamas, ar tikrai gydymas ir mokslas Lietuvoje yra nemokami?

Ar dirbant taryboje tiek metų nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Galiu drąsiai teigti, kad ateidamas į tarybą aš nežinojau visų jos darbo funkcijų ir subtilybių, ką jinai gali ir turi daryti. Nuomonė šiek tiek pasikeitė, tačiau niekuo nesusivyliau. Žmonės čia susirinko tokie, kad su jais drąsiai galėčiau eiti ir į žvalgybą. Pats stebiuosi, kaip lengva dirbti. Visi aktyvūs, visi domisi, nesėdi rankų sudėję. Turime vieni iš kitų ko pasimokyti.
petrucionisPolitinės partijos mažai kuo skiriasi nuo eilinių paslaugų tiekėjų – jos žada teikti tik tas paslaugas, kurių nori rinkėjai. Ateinantys rinkimai iš ankstesnių buvusių išsiskiria dvejais “madingais” pažadais: minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio didinimais. Šios politinės paslaugos pageidauja daugelis rinkėjų, dėl to ir nemaža dalis partijų įtraukia šiuos pažadus į savo politines programas. Tačiau čia iškyla poreikis išsiskirti iš konkuruojančių grupių. Šiam tikslui pasiekti siūloma ne adekvačiai ir argumentuotai padidinti minimalią algą, o didinti ją tuoj pat ir iki beprotiškai aukšto lygio.

Daugelyje apklausų pirmaujanti Darbo partija prioritetiniu programos tikslu nurodo minimalios mėnesinės algos didinimą iki 1509 litų per mėnesį jau 2013m. pabaigoje. Rūpinimasis mažiausias pajamas gaunančiais dirbančiaisiais yra svarbi ir aktuali dilema. Tačiau pernelyg pakėlus minimalaus darbo užmokesčio kartelę, galimai išsipildytų scenarijus, dėl kurio 200 tūkst.(arba pagal paskutinius duomenis 10,16%) bedarbių naujos darbo vietos nebebus kuriamos. Dar sunkiau išvengti infliacijos pavojaus. Nepadidėjus darbo našumui, o darbo užmokesčiui staiga išaugus, perkamoji galia atsižvelgiant į didėjančią infliaciją gali nė neišaugti. Tokia sistema, kuri dirbtinai per aukštai pakelia atlyginimą gali veikti tik trumpą laiką. Galima prisiminti tą pačią Graikijos patirtį.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos