baneris leidinys

barzdu_vanduoBarzdų gyventojai, ne kartą kėlę klausimą dėl vandens trūkumo miestelyje, atrodo, gali atsipūsti. Artimiausią savaitę naujasis gręžinys jau turi būti priduotas komisijai ir gyventojai, kaip tikimasi, turės tiek geriamojo vandens, kiek reikės.

Nuotr. Vandens gręžinys ir nugeležinimo stotis Barzduose jau baigti. Tikimasi, kad per artimiausią savaitę jie bus pradėti eksploatuoti.

Galbūt barzdiškiai ir nesitikėjo, kad nuolatinė problema dėl vandens trūkumo miestelyje bus išspręsta per pusmetį. Nors nauji įrenginiai čia buvo įrengti ir 1997, ir 2004 metais, bet tai problemos neišsprendė, nes nebuvo reikiamo spaudimo ir kai kurie gyventojai geriamojo vandens tiesiog neturėjo. Tad atlikus kontrolinį gręžinį mokyklos kieme ir patvirtinus, kad čia jo turėtų būti tiek, kiek reikia, buvo pradėti darbai. Objekto rangovas – UAB „Kauno hidrogeologija“, tačiau smulkesnius ūkio darbus padėjo atlikti pagal viešųjų darbų programą dirbantys darbininkai.

UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Romas Janarauskas teigė, kad šiuo metu atliekami tik tvarkymo darbai – jau užtverta tvorelė, išlyginta ir žole apsėta teritorija. Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis, taip pat besidžiaugdamas sėkmingai ir operatyviai pavykusiais darbais juokavo, kad reikia tik juostos ir šampano. Pasak R. Janarausko, tereikia įrenginius bei nugeležinimo stotį priduoti ir, pajungus į bendruosius tinklus, žiūrėti, ar viskas bus gerai, ar spaudimas bus toks, kokio tikimasi. „Kai priduosime ir pajungsime, matysime, koks bus rezultatas ir, jei kas negerai, viską koreguosime eigoje“, - teigė UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas.
macijauskasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Jau įsibėgėjo projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbai, kurio pagrindinis tikslas miesto centre turėti švarų tvenkinį. Daugelis žmonių neabejoja, kad lig šiol į tvenkinį iš aplinkinių namų patekdavo nuotekos. Todėl matant, kaip valomas tvenkinys, daug kam kyla klausimas, ar ilgai jis išliks švarus. Praėjusią savaitę speciali komisija tikrino, ar neteršiamas tvenkinys.

Nuotr. Projekto „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“ darbų prižiūrėtojas A. Macijauskas rodė iki P. Vaičaičio gatvės išvalytą kanalą, esantį tvenkinio šiaurės rytinėje pusėje. Kol kas 150 m išvalyto kanalo dalyje taršos žymių nerasta.  

Sudaryta komisija

Nepaisant šiųmečių drėgnų orų, Šakių miesto tvenkinio valymo darbai jau gerokai pasistūmėjo. Dar iki metų pabaigos turėtų būti sutvarkytos pakrantės, grioviai. Tikimasi, kad šakiečiai turės išties gražų ir tvarkingą tvenkinį, jei patys bus sąmoningi ir prisijungs prie centralizuotų nuotekų valymo įrenginių, nes, kaip kalbama, didžiausia tarša į 5 ha ploto Šakių tvenkinį patekdavo iš aplinkinių gyventojų namų, gatvių. Šakių aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta tikino, kad niekada nebuvo nustatyta, iš kur konkrečiai į tvenkinį patenka nešvarumai.

Praėjusį trečiadienį speciali komisija: savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė, ekologė Asta Cikanienė, Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stanislovas Pocevičius, UAB „Šakių vandenys“ atstovas Vytautas Bacevičius, projekto darbų vykdymo prižiūrėtojas Arvydas Macijauskas apžiūrėjo, ar neteršiamas tvenkinys. „Aš, kaip ekologė, savivaldybės vardu prisižadėjau užtikrinti, kad ateityje Šakių tvenkinys nebūtų teršiamas“,- kalbėjo A. Cikanienė.
elektrosAB „Lesto“ Šakių eksploatavimo tinklo grupės vadovas Rolanas Jočys kreipėsi į seniūnus dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

R. Jočys, dalyvaudamas seniūnų susitikime, kalbėjo apie medžių kirtimą, želdinių genėjimą elektros tinklų zonose. Kadangi bendrovė turi tik vieną bokštelį, kartais būna sunku aptarnauti visas rajono teritorijas. „Jūs informuojate, mes atjungiame ir padedame išpjauti, bet norisi glaudesnio bendradarbiavimo“, - kalbėjo R. Jočys. Kaip pavyzdį jis nurodė Griškabūdžio seniūną Saulių Naumavičių, kuris geranoriškai padėjo tvarkyti stichinės nelaimės metu išlaužytus medžius.

R. Jočys teigė, kad ne tik medžių pjovimo, bet ir žemės kasimo darbus elektros zonose reikia derinti su AB „Lesto“. Pasirodo, praėjusią savaitę dėl neatsargaus vienos bendrovės kasinėjimo, be elektros liko apie 1 tūkst. vartotojų. „Prašytume mus informuoti ir tais atvejais, jei matote apie pastotes vaikščiojančius įtartinus ar nepažįstamus asmenis“, - į seniūnus kreipėsi Šakių eksploatavimo tinklo grupės vadovas.

Nors buvo planuota Žvirgždaičiuose, Tarpučiuose ir Girėnuose elektros oro linijas keisti požeminėmis, tai bus padaryta tik Girėnuose. „Kitos gyvenvietės nusikels tolimesniam laikui, nes dabar nebus galimybių“, - teigė R. Jočys.
lebedzinskas_viktorasŠio mėnesio rajono tarybos posėdžio metu vienbalsiai buvo pritarta Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus Viktoro Lebedžinsko atlyginimo didinimui.

Praėjusiam rajono tarybos posėdžiui buvo teiktas svarstyti projektas dėl personalinio priedo prie tarnybinio atlyginimo V. Lebedžinskui didinimo. Atlyginimo priedą numatyta didinti už visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir atstovavimą Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojams. Tarybos vienbalsiu sprendimu buvo priimtas sprendimas priedą padidinti 40 proc. Padidintas priedas bus mokamas nuo šių metų rugsėjo 1 iki gruodžio 31 dienos iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vilkaviškio rajono savivaldybė skiria 25 tūkst. litų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms įgyvendinti. Pagal 2010 metų balandžio 30 dienos ,,Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. JZ–176“ nutartį Vilkaviškio savivaldybė lėšas perveda paslaugų teikėjui pagal pateiktą paraišką.

„Draugo“ inf.
Rugsėjo 16 dieną Žemės ūkio ministerija skyrė paramą 154 kaimo bendruomenių projektams, kuriuos finansuos valstybės biudžeto lėšomis. Džiugu, kad tarp jų yra ir 5 mūsų rajono bendruomenių projektai.

Po 25 tūkst. Lt bus skirta Kriūkų bendruomenės centro „Patrauklios aplinkos kūrimas, atnaujinant sporto aikštyną“ ir Lukšių bendruomenės centro „Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas kaimo gyventojų poreikiams“ projektams finansuoti.

Tarpučių bendruomenės centras gaus 24 700 Lt valstybės paramą projektui „Kuriame materialinę techninę bazę – bendruomenės gyvenimo kokybės garantą“. Veršių bendruomenės centras galės įgyvendinti 21 167 Lt vertės projektą „Stipri bendruomenės bazė – puikios veiklos garantas“. Bendruomenei „Naujasis Sudargas“ iš valstybės biudžeto lėšų bus skirta 16 199 Lt projekto „Sudargo kaimo „naujasis Sudargas“ bendruomenės materialinės techninės bazės stiprinimas“ įgyvendinimui.

Kaip teigia projektų vertintojai, ne vienam bendruomenių projektui koją pakišo paramos teikimo taisyklių nežinojimas, ar tiesiog jų neskaitymas. Administracinės atitikties vertinimo metu atmestos 57 paraiškos t.y. 12 proc. visų gautų paraiškų.

Kaimo bendruomenė galėjo pateikti ne daugiau kaip vieną projektą, o maksimali paramos suma vienam projektui – 25 tūkst. Lt. Šiais metais planuojant remiamas veiklos sritis buvo atsižvelgiama į bendruomenių poreikius, skiriant daugiau dėmesio kaimo bendruomenių verslumui  ugdyti, remiant maisto produktų gamybos cechų įrengimą. Nustatant paraiškų vertinimo kriterijus, prioritetas suteiktas bendruomenėms, kurios dar nebuvo gavusios nacionalinės paramos.  

„Draugo“ inf.
Įgyvendinant projektą Kidulių seniūnijoje esantys Kukarskės globos namai turėtų gerokai pasikeisti. Čia numatoma naujo pastato statyba, reikia remontuoti ir dabar esantį. Dalyvavimui projekte pritarė ir praėjusį penktadienį posėdžiavusi rajono taryba.

Nuo 2013 metų visos šalies socialinės globos įstaigos galės funkcionuoti tik turėdamos specialias veiklos licencijas - iki šiol tai nebuvo privaloma. Būtent dėl to buvo pritarta ir Kukarskės globos namų dalyvavimui projekte. Preliminari projekto vertė apie 1.54 mln. litų. Planuojama, kad projekto įgyvendinimo metu bus pastatytas naujas pastatas, kuriame galėtų gyventi apie 20 senelių. Be to, tikimasi, kad bus remontuojami ir dabar esantys globos namai, nes norint įgyti licenciją reikės atitikti keliamus reikalavimus. Šiuo metu Kukarskės globos namuose gyvena 41 senelis. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, rajono gyventojų amžius sparčiai senėja ir gana ženkliai auga globos namų poreikis. Senelių išlaikymas globos namuose finansuojamas jų pačių lėšomis, taip pat pridedant valstybės ir savivaldybės dalinį finansavimą. Įgyvendinus projektą Kukarskėje, iš viso rajone būtų apie 120 globos vietų. Pasak L. Pocevičiūtės, šiuo metu laisvų vietų nėra nė vienoje globos įstaigoje. Eilėje į Kukarskės globos namus šiuo metu laukia 3 asmenys. Parapijiniuose namuose apgyvendinimo klausimas derinamas per tos įstaigos vadovybę, bet ne per Socialinės paramos skyrių.

„Draugo“ inf.
suo2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Gyvenimas parodė, kad Šakių rajone gana aktuali netvarkingai laikomų, valkataujančių šunų problema. Jos sprendimas paprastai primetamas tiesiog seniūnams, veterinarijos tarnybos specialistams ar netgi policijai. Rajono seniūnų susirinkime buvo kalbama apie šios problemos sprendimo galimybes.  

Nuotr. Pakalbinti didžiųjų Šakių rajono seniūnijų seniūnai kalbėjo, jog palaidi ir neprižiūrimi keturkojai - nuolatinė seniūnijų problema.

Neišsprendžiama problema

„Iš Gelgaudiškio gavome skundą apie septynis valkataujančius šunis, kėlusius grėsmę aplinkiniams. Apie tai buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie mūsų klausia, ką daryti“, - situacijos aplinkybes pasakojo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. Paskutiniajame rajono seniūnų susirinkime savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas viešai kėlė šią problemą. Seniūnai piktinosi dėl jiems neretai tenkančios didžiausios atsakomybės. Direktoriaus pavaduotojas teigė, jog ši problema egzistuoja jau daugelį metų. Ji visuomet vienaip ar kitaip sprendžiama, tačiau iki galo taip ir neišspręsta.

Pakalbinti didžiųjų Šakių rajono seniūnijų seniūnai kalbėjo, jog palaidi ir neprižiūrimi keturkojai - nuolatinė seniūnijų problema. Nors šiuo metų laiku, pasak Gelgaudiškio seniūno Vinco Dabravolskio, retai gali pamatyti būriais valkataujančius šunis. „Pasitaiko vienas kitas šuo, kurį atveža ir paleidžia. O taip jie turi šeimininkus“, - teigė seniūnas. Anot jo, valkataujantys šunys daugiau problemų kelia pavasarį, kai prasideda jų ruja. Apskritai nuo to laiko, kai keturkojai buvo pradėti žymėti, tapo lengviau nustatyti jų šeimininkus ir už jų nepriežiūrą jiems skirti įspėjimą.
stepsysGintarė MARTINAITIENĖ

Nors teismas, kaip rašėme praėjusiame laikraščio „Draugas“ numeryje, padėjo tašką ginčuose tarp savivaldybės ir UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“, pastarieji nerimsta ir bando įrodyti, kad savivaldybė, ketindama nepratęsti sutarties, daro klaidą. Taip teigė penktadienį vykusiame posėdyje kalbėjęs bendrovės atstovas Vytautas Stepšys.

Nuotr. „Kas prisiims atsakomybę, jei nuotekos bus išleistos į Nemuną? Bus padaryta didžiulė žala gamtai“, - tarybos posėdžio metu kalbėjo V. Stepšys.

Prieš tvirtinant sprendimo projektą dėl įgaliojimo suteikimo administracijos direktoriui, kad šis nepratęstų sutarties tarp savivaldybės ir UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“, prieš tarybos narius ir kitus dalyvavusius tarybos posėdyje, stojo bendrovės atstovas Vytautas Stepšys. Jis teigė, jog, prieš priimant sprendimą, susirinkusiesiems nori pateikti informaciją. Kalbėdamas jis priminė bendrovės priešistorę, apžvelgė bendrovės veiklą, pajėgumą, atsiskaitymą už paslaugas ir pan. Bene labiausiai visus nustebino V. Stepšio teiginys, kad nevalytos nuotekos, kurios, kaip jis teigė, kaupsis, nes bus nutraukta sutartis ir UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“, neteikdami šios paslaugos gali būti priversti neišvalytas nuotekas tiesiog išleisti į Nemuną. „Kas prisiims atsakomybę, jei nuotekos bus išleistos į Nemuną? Bus padaryta didžiulė žala gamtai“, - tarybos posėdžio metu kalbėjo V. Stepšys. Tačiau tiek rajono meras, tiek daugelis kitų tarybos narių pabrėžė, kad kol nebus pastatyti nauji valymo įrenginiai, nuotekų valymą ir vandens tiekimą, kaip ir atsakomybę už galimai išleistas nuotekas į Nemuną turės prisiimti tik pati bendrovė. „Jūs turite licenciją teikti tą paslaugą ir teiksite, kol to reikės. To netgi niekas neleis jums nutraukti. Tiesiog jūsų sutartis gėdinga, kurios ir nepratęsime. Pagalvokite, kad tik 20 procentų sumoka vartotojai, o visa kita savivaldybė. Kur tai matyta“, - teiravosi tarybos narys Henrikas Zaremba. Meras pabrėžė, kad bendrovė, kuriai tiek laiko buvo mokama už perteklinį vandenį, tiesiog išnaudojo savivaldybę. Tiesa, V. Stepšys aiškino, kad bendrovė jau yra nusprendusi ir žino, kaip atskirti perteklinį vandenį nuo nuotekų, tačiau šis teiginys, kaip pasirodė, nieko nesudomino.
87

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos