baneris leidinys

Mūsų rajono bendruomenės nesėdi sudėjusios rankų - jos aktyviai siekia gauti ir Žemės ūkio ministerijos numatytą paramą kaimo žmonių gyvenimo kokybei gerinti.

Šakių bendruomenių centrų asociacijos atstovės viešiesiems ryšiams Aldonos Narkūnienės teigimu, paramą galima panaudoti vietovėse esančių viešųjų erdvių sutvarkymui ir kaimo gyventojų poreikių pritaikymui, maisto produktų gamybos cechų įrengimui kaimo bendruomenei priklausančiose patalpose, kaimo bendruomenei priklausančių naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygų sudarymui ir kaimo bendruomenių materialinės techninės bazės stiprinimui arba sukūrimui.

Ekspertų verdikto ir finansavimo laukia net 458 paraiškos. Tarp jų 13 mūsų rajono bendruomenių centrų: Gerdžiūnų, Girėnų, Mikytų, Lekėčių, Turčinų, Bliuviškių, Degutinės, Ritinių, Griškabūdžio, Keturnaujienos, Briedžių, Voniškių ir Panovių. Daugelis bendruomenių prašo paramos viešųjų erdvių sutvarkymui ir materialinės techninės bazės stiprinimui ir tik dvi – Mikytų ir Ritinių bendruomenės ieško lėšų verslumo ugdymui – maisto produktų gamybos cecho įrengimui. Maksimali paramos suma vienam projektui 25 tūkst. Lt, tačiau viena bendruomenė gali pateikti ne daugiau kaip vieną projektą.

„Draugo“ inf.
nemunasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Baigiant restauruoti Gelgaudiškio dvaro rūmus, gelgaudiškiečiams suteikiama vilčių, jog artimiausiu metu šalia miestelio bus įrengta ne vieną milijoną kainuosiantis Nemunu žmones kelsiantis įrenginys. Tikimasi, jog naujasis keltuvas ilgam sujungs abipus upės esančius kultūros objektus – Gelgaudiškio dvarą ir Panemunės pilį. Rajono valdžios atstovo tikinimu, greitu laiku ši idėja gali virsti realybe.

Nuotr. Šiomis dienomis Šakių rajono savivaldybė ieško galimybių, kaip būtų galima įgyvendinti Panemunių parkų turizmo infrastruktūros plėtros projektą. Jį įgyvendinus planuojama pastatyti keltuvą, skirtą kelti žmones per Nemuną.

Seniai užgimusi idėja

Idėjų nestokojantys gelgaudiškiečiai lig šiol gvildena mintį, kad Nemune, netoli baigiamų rekonstruoti dvaro rūmų, būtų galima pastatyti žmonių perkėlimui per upę skirtą įrenginį.
pozaitisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį savaitgalį Kaune vykusi šventė „Kauno dienos“ nemalonumų atnešė Šakių rajone įsikūrusio Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos Tauras“ prezidentui Dariui Požaičiui. Vyriškio augintinis - žemaitukų veislės žirgas Tukas šventėje dalyvavusiai paauglei nukando dalį ausies. Regis, teismą galinčios pasiekti istorijos atsakovas pateikia savo versiją apie įvykio aplinkybes.   

Nuotr. Praėjusį savaitgalį vykusioje šventėje „Kauno dienos“ klubo „Sūduvos Tauras“, vadovaujamo D. Požaičio (nuotr. veda žirgą), žirgas Tukas juo norėjusiai pasidžiaugti paauglei įkando į ausį.

Dažnai problemos žmogų užklumpa netikėtai ir nuo jų nė vienas neapsaugotas. Tuo įsitikino ir Šakių rajone įsikūrusio Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos Tauras“ prezidentas D. Požaitis. Jis drauge su kitais klubo nariais ir žemaitukų veislės žirgais praėjusį savaitgalį dalyvavo Kauno miesto šventėje.
korteleNaumiestiečiai ne pirmą kartą kelia klausimą dėl bankomato įrengimo jų miestelyje, tačiau neatrodo, kad jų norai galėtų virsti realybe.

Dėl galimybės Kudirkos Naumiestyje įrengti AB „Swedbank“ bankomatą naumiestiečiai dar pernai kreipėsi į rajono merą Juozą Bertašių ir naumiestietį tarybos narį Kęstutį Gudelevičių. Tačiau situacija nesikeitė. Praėjusį antradienį Kudirkos Naumiestyje buvo suorganizuotas susitikimas, kurio metu vėl keltas klausimas dėl bankomato įrengimo, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar aiškinama, kad tokioje vietovėje bankomato įrengti tiesiog neapsimoka.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius komentavo, kad bankas turi plačiausią grynuosius pinigus išduodančių bankomatų tinklą Lietuvoje ir siekia, kad jis būtų efektyvus, patikimas ir saugus. Įvertinus bankomatų tinklo išlaikymo ir administravimo kaštus, šiuo metu jo plėtra nėra numatyta, tad naujų bankomatų nei didmiesčiuose, nei mažesniuose miesteliuose bankas neįrenginėja. „Mūsų praktika rodo, jog nemažai mažų miestelių gyventojų dirba savivaldybių centruose, vyksta ten apsipirkti arba tvarko kitus reikalus, tad grynųjų galima išsiimti ten esančiuose bankomatuose. Taip pat savo klientams siūlome grynųjų pinigų išgryninimo paslaugą Lietuvos pašto skyriuose, dažnai ši paslauga kainuoja mažiau, nei kelionė į savivaldybės centrą“, - tikino banko atstovas.
Apie būtinybę tvarkyti Šakių miesto skverą kalbama ne pirmus metus, tačiau darbų vis neidavo pradėti, nes trūkdavo lėšų. Dabar prabilta apie tai, jog dar šiais metais gali prasidėti realūs skvero tvarkymo darbai.

Nors oficialaus patvirtinimo, kad bus skirtos lėšos nėra, tačiau rajono meras Juozas Bertašius sako beveik neabejojantis, kad jos bus. Ar iš tikrųjų tai pasitvirtins, turi paaiškėti birželio pradžioje. Pasak mero, tikimasi gauti apie 1 mln. litų ir galvojama, kad skvero sutvarkymui tokios sumos turėtų pakakti. „Pirmiausiai turėtų būti trinkelėmis grįsti pėsčiųjų takai, geras apšvietimas, patogūs suoliukai. Be abejo, reikia normaliai sutvarkyti želdinius, visiškai nesunaikinant ir to, kas yra, suplanuoti poilsines zonas. Negalima nepagalvoti ir apie miesto akcentą, fontaną“, - mintimis dalijosi rajono vadovas. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, vėliausiai po dviejų metų atnaujintas ir sutvarkytas skveras džiugins tiek šakiečius, tiek miesto svečius.

„Draugo“ inf.
snirpuniene2Gegužės 17 dieną savivaldybės salėje buvo sukviestas neeilinis Šakių bendruomenių centrų asociacijos (BCA) susirinkimas, kurio metu buvo būtina patvirtinti naujus Įstatus, išsirinkti pirmininką ir naujos tarybos narius.

Nuotr. G.Šnirpūnienės bendruomenių centrų pirmininkai perrinkinėti neketino ir balsavo tik dėl procedūros būtinybės.

Susirinkime dalyvavę 25 bendruomenių centrų pirmininkai daug pastabų naujųjų Įstatų redakcijai, kurią parengė UAB „Konsultus“ ir Marijampolės notarai, neturėjo. Pasak Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkės Grinutės Šnirpūnienės, Įstatus, kurie buvo patvirtinti 2003 metais, jau reikėjo pakeisti. „Visko numatyti neįmanoma, jie padaryti paprastesni, konkretūs, tačiau lankstesni nei buvę“, - tvirtino ji.

Vienbalsiai patvirtinę naujuosius Įstatus, pirmininkai prakalbo, kad naujos pirmininkės rinkimai nereikalingi, nes jie pasitiki vasario mėnesį kitai kadencijai perrinkta G.Šnirpūniene ir yra patenkinti jos darbu. Todėl tik dėl procedūros būtinybės balsavo už jau esamą Šakių BCA pirmininkę, kuri dėkojo už pasitikėjimą, tačiau atvirai paprašė visų pasisakyti, kad neliktų neišsakytų nuomonių ir jų nereikėtų skaityti internete.
Gegužės 15 dieną vyko Vietos bendruomenių tarybų (VBT) pirmininkų susirinkimas, kuriame buvo aptartos galimybės įsisavinti vietos iniciatyvoms skirtą 62,1 tūkst. litų paramą, pasiskirstant lėšas per  likusius tris šių metų ketvirčius. VBT pirmininkų ši žinia nepradžiugino, nes visi tikėjosi numatytą sumą gauti iš karto ir, atsiraitoję rankoves, kibti į darbus, tačiau per likusius tris ketvirčius kiekviena bendruomenė gaus tik apie 33 proc. numatytų programos lėšų.

Pasak Šakių bendruomenių centrų asociacijos (BCA) pirmininkės G.Šnirpūnienės, daugeliui bendruomenių pinigai reikalingi II ir III ketvirtį, nes žiemą neįmanoma įgyvendinti lauke planuojamų iniciatyvų. Toks paramos pateikimas apsunkina ir atsiskaitymus su tiekėjais, todėl buvo pritarta gelgaudiškiečio Edgaro Pilypaičio  pasiūlymui – pinigus paskirstyti taip, kad kiekviena VBT gautų numatytą pinigų sumą iš karto, tik vienos - II, kitos – III, trečios – IV ketvirtį. „Išsiaiškinsime  bendruomenių tarybų poreikius, tada ir vėl sėsime dalintis paramos, - informavo Šakių BCA pirmininkė. – Pirmininkų komanda išradinga, daugelis turi patirties projektinėje veikloje, tad  išeitį rasime – bus ir vilkas sotus, ir avis sveika.“

Susirinkime dalyvavę savivaldybės Centralizuotos buhalterijos skyriaus vedėja Vitalija Tumienė, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis ir jo pavaduotojas Algimantas Damijonaitis teigė, kad net ir nedidelė parama bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti yra labai reikalinga ir vylėsi, kad ji nebus vienkartinė.

„Draugo“ inf.
putinas_namaiGintarė MARTINAITIENĖ

2010 metais buvo panaikinta Marijampolės apskrities administracija, kuriai priklausė Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“. Dabar ši įstaiga, kurioje auga ir septyni vaikai iš Šakių rajono, priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau jos išlaikymo kratosi tiek ministerija, tiek savivaldybės. Dėl „Putino“ uždarymo praėjusią savaitę galvą teko pasukti ir mūsų rajono vadovui.

Nuotr. Uždarius Marijampolės vaikų globos namus, bus sprendžiama, kur apgyvendinti dabar ten gyvenančius septynis mūsų rajono vaikus.

Kiek vaikų – tiek darbuotojų

Apie šių vaikų globos namų uždarymą kalbama ne pirmą kartą. Ne kartą akcentuota ir tai, kad dideliuose valdiškuose namuose gyvena apie 40 vaikų, kuriais rūpinasi toks pat specialistų skaičius. Sąlygos tokios, kad didžiuliame pastate įsikūrusiuose namuose kiekvienas vaikas turi ne tik po auklę, bet ir po atskirą kambarį. Nors anksčiau į „Putiną“ be globos likusius vaikus siųsdavo ne tik visos Marijampolės apskrities savivaldybės, bet ir Lazdijai, Druskininkai ar net Kaunas, pastaruoju metu nauji vaikai čia faktiškai nepriimami. Pasirodo, globa šioje įstaigoje yra gerokai brangesnė nei kitur, o globos namus šiuo metu turi beveik visos savivaldybės.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos