Marijampolės apskrities teritorinė darbo birža, kuriai priklauso ir Šakių skyrius, pateikė viešųjų darbų rezultatus. Jie liudija, jog Šakių rajonas optimaliausiai įsisavino viešiesiems darbams skirtas lėšas.

Šių metų sausio – lapkričio mėnesių duomenimis, Marijampolės teritorinėje darbo biržoje viešuosius darbus apskrityje dirbo 1460 bedarbio statusą turinčių asmenų. Jų įdarbinimui buvo skirta 1466,2 tūkst. litų. Apskrityje daugiausiai bedarbių buvo įdarbinta Šakių rajono skyriuje. Per vienuolika šių metų mėnesių rajone viešuosius darbus dirbo  672 bedarbiai. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje per tą patį laikotarpį viešuosius darbus dirbo 446 bedarbiai, o Vilkaviškio rajone - 342 bedarbiai. Minėtose savivaldybėse atitinkamai įsisavinta 509,2 tūkst. ir 368,4 tūkst. litų. Pagal vidutinę darbo trukmę trumpiausiai bedarbiai viešuosius darbus dirbo būtent Šakių rajone. Čia dirbusių žmonių darbo trukmė vidutiniškai siekė po 1,3 mėn. Ilgiausiai, net 1,7 mėn., viešuosius darbus dirbo Marijampolės bedarbiai, Vilkaviškio bedarbiai vidutiniškai dirbo 1,6 mėn.

Asta GVILDIENĖ

Praėjusį trečiadienį vykusiame eiliniame Kontrolės komiteto posėdyje buvo aptartas lėšų, skirtų socialinės globos teikimui asmenims su sunkia negalia panaudojimas. Auditą atlikusios savivaldybės kontrolierės Astos Domeikienės teigimu, Socialinės paramos skyriaus veikloje trūksta aiškumo ir koordinacijos, o tarp įstaigų ir savivaldybės administracijos – glaudesnio bendravimo.

Nuotr. Savivaldybės kontrolierė A.Domeikienė nustatė, kad Socialinės paramos skyriuje nėra žmonių, kuriems reikalinga globa, duomenų registro.     

Trūksta didesnio dėmesio

A.Domeikienės teigimu, audito metu ji tikrino savivaldybės administraciją, Kukarskės globos namus, VšĮ Šakių vaikų globos namus, Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centrą, Šakių parapijos vaikų ir jaunimo centrą. Šių įstaigų vadovai atvirai išsakė savo problemas ir norus. „Labiausiai šiandien jiems trūksta didesnio savivaldybės dėmesio ir pinigų, - tvirtino ji, pastebėjusi ne tik etatų, bet ir sąlygų skirtumus. – Vienur žmogus su sunkia negalia guli paprastoje lovoje ant paprasto čiužinio, o kitur – funkcinėje lovoje su specialiu čiužiniu. Ir sunku pasakyti, kur geriau. Vienur - geresnės sąlygos, tačiau kitur, galbūt, daugiau meilės.“

Gintarė MARTINAITIENĖ

Šešiolikmetė Deimantė su nekantrumu laukia rytdienos operacijos. Nors mergina žino, kad operacija sudėtinga, skausminga ir laukia ilga reabilitacija, ji gyvena viltimi, kad po operacijos gyvenimas pasikeis ir ji galės gyventi kaip ir kiti bendraamžiai. Tačiau taip jau būna, kad negandos po vieną nevaikšto. Devynis vaikučius auginančioje Merkeliūnų šeimoje operacijos tikriausiai neišvengs ir dvejų su puse metų berniukas. Kaip sakoma, bėdos po vieną nevaikšto.

Nuotr. Ir mama Aida, ir duktė Deimantė tikisi, kad sunki ir sudėtinga operacija paauglei atvers duris į pilnavertiškesnį gyvenimą.

Iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į Deimantę tikrai nepasakytum, kad mergina turi tiek ligų – neuritas, sinusinė aritmija, ortostatinė hipotenzija ir panašios diagnozės. Mama Aida pasakojo, kad ji silpna nuo vaikystės. Spėjama, kad įtakos galėjo turėti tai, kad nėštumas buvo gana sunkus, teko vartoti vaistus ir dėl šalutinio medikamentų poveikio mergaitė gimė silpnesnė. Nors viena ausimi Deimantė negirdi visai, o ir kitos ausies klausa šlubuoja, ji sako to net nejaučianti ir nekreipianti dėmesio. Ko negirdi, supranta iš lupų. Pasirodo, šios Deimantės negalios nežino net jos draugai.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Metams besibaigiant didžiausios Šakių rajone seniūnijos seniūnas Alfonsas Jakas tradiciškai į seniūniją pakvietė įvairių žinybų vadovus, seniūnaičius, bendruomenių centrų pirmininkus. Prie šventinio stalo ne mažo būrelio žmonių akiratyje buvo prisiminti šiemet nuveikti darbai ir pasidžiaugta artėjančiais Naujaisiais.

Nuotr. Šventinėje popietėje seniūnas kvietė pasisakyti visų seniūnijoje dirbančių įstaigų vadovus. VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdas S. Tamošaitis švenčių proga simbolinę dovaną įteikė A. Jakui.

Šakių seniūnija kasmet tęsia gražią tradiciją, kuri gruodžio pabaigoje draugėn suburia visų seniūnijos valstybinių įstaigų vadovus, seniūnaičius, bendruomenių pirmininkus. Toks susitikimas seniūnijos administracijos posėdžių salėje vyko praėjusį ketvirtadienį.

Susitikti su Šakių seniūnijos administracijos darbuotojais bei svečiais į šventinę popietę atvyko rajono meras Juozas Bertašius ir pavaduotoja Rima Rauktienė. Meras atviravo, jog jam tradiciškai seniūnijoje metų pabaigoje vykstanti šventė yra labai brangi. Mat šio susibūrimo metu jis gali akis į akį susitikti su žmonėmis.

Jau dešimtmetį vokietis, VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius G. J. Karlas teikia paramą mūsų rajono šeimoms. Praėjusią savaitę suteiktos paramos rezultatus bei darbo praktiką aptarė visų apskrities rajonų atstovai. Šakių rajonas pirmauja pagal šeimų, gavusių paramą, skaičių.

Nuotr. Rajone G. J. Karlo suteiktos paramos vertė - 415 tūkst. litų. Visoje apskrityje jo parama siekia 2 mln. litų.

Iš rajono į susitikimą Marijampolėje vyko Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Elvydas Pauliukėnas, ne vienerius metus kuruojantis G. J. Karlo paramos teikimą rajone. Susitikimo metu buvo aptarti gautos paramos rezultatai, dalijamasi patirtimi, kokiais kriterijais vadovaujasi rajonai atrinkdami šeimas ir pan.

Iš viso geradaris vokietis per visą laikotarpį nuo 1999 metų apskrityje gyvenančioms 67 šeimoms, kuriose augo 422 vaikai, suteikė paramos už beveik 2 mln. litų. Šakių rajone G. J. Karlas paramą teikia nuo 2002 metų. Ja džiaugiasi 18 šeimų, kuriose auga 96 vaikai. Rajone suteiktos paramos vertė - 415 tūkst. litų. Mūsų rajonas, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis pirmauja pagal paramos kiekį ne kiek finansine išraiška, kiek šeimų skaičiumi. Kitose savivaldybėse vokiečio paramos sulaukė po 12-13 šeimų. Kaip aiškino E. Pauliukėnas, tai nereiškia, kad mūsų savivaldybė kažkuo išskirtinė, tiesiog pradžioje buvo atvejų, kai parama nebuvo itin didelė. Pavyzdžiui, vienai šeimai G. J. Karlas yra pirkęs benzininį pjūklą, kitą parėmė perkant mikroautobusiuką, remontuojant butą. „Nors parama nebuvo didelė, nepirko, kaip kitoms šeimoms namų ir panašiai, bet esmė, kad paramą jie vis vien gavo ir yra įtraukti į bendrą sąrašą. Todėl mes ir pirmaujame“, - tikino E. Pauliukėnas.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Jei UAB „Šakių vandenys“ iki metų pabaigos prie nuotekų tinklų nebūtų prijungę tiek vartotojų, kiek priklauso, savivaldybei buvo grasinama 4 mln. litų finansine korekcija, arba tiksliau, sankcija. Atrodo, jokios sankcijos taikomos nebus, nes bendrovė projekto tikslus ne tik įgyvendino, bet ir viršijo.

Nuotr. M. Viltrakis (kairėje) administracijos direktoriui J. Puodžiukaičiui įteikė ataskaitą apie įvykdytus darbus bei pasiektus tikslus.

Specialiai sudaryta komisija, vadovaujama UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovo Mindaugo Viltrakio, nuo rugsėjo pabaigos sprendė vartotojų prisijungimo prie nuotekų tinklų problemą. Praėjusį antradienį nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus jis pristatė administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui. Susitikime dalyvavo ir bendrovės vadovas Vaidas Litinskas bei Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stanislovas Pocevičius.

Asta GVILDIENĖ

Kai 2008 metais Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, ji turėjo būti pradėta vykdyti dar 2009-aisiais. Tačiau net besibaigiant 2011 metams savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teigimu, jo kabinete guli tik kalnai papkių, kuriose suarchyvuoti visų rajono seniūnijų gyventojų, norinčių su valstybės pagalba pasikeisti šiferinius stogus, paraiškos, o paramos dar toli gražu nematyti.

Nuotr. Kol žmonės skaičiuoja, kiek, be transporto išlaidų, kainuos priduoti šiferį pavojingų atliekų aikštelėse, suirę ir kenksmingas medžiagas skleidžiantys lakštai riogso tiesiog kiemuose.

Kitąmet pradės įgyvendinti

K.Kuncaičio manymu, kai šiandien tokia ekonominė padėtis būtų, naivu tikėtis, kad ši Asbesto šalinimo programa galėtų pajudėti intensyviau. Taigi šiferiniai stogai tiek kaimuose, tiek miestuose lieka pačių gyventojų rūpesčiu. Kitąmet programos įgyvendinimui ketinama skirti apie 23 mln. litų. Tačiau, jei ir bus skirta lėšų, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, tai tik tiek, kad  bus įmanoma pakeisti tik po vieną šiferinį stogą kiekvienoje seniūnijoje. „O kaip išskirti tą vieną žmogų? Kuris bus tas laimingasis? – klausė jis. - Įsivaizduokite, koks bus kitų žmonių, taip pat laukiančių paramos, nepasitenkinimas.“