Gintarė MARTINAITIENĖ

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame atskleisti Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ vykdyti sukčiavimai, kai apgaule buvo įgyta beveik 280 tūkstančių litų.

Nuotr. Dėl buvusios darželio vedėjos nusikalstamos veikos, kai apgaule buvo įgyta apie 280 tūkst. litų, jai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Apie situaciją Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“, kai vedėja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi švaistė lėšas bei nepaisė įstatymų, spaudoje rašėme prieš metus. Tik dabar oficialiai šias machinacijas ištyrė ir FNTT.

FNTT praneša, kad buvusi darželio vedėja A. S. įtariama piktnaudžiavimu tarnyba, o buhalterėmis dirbusios A. B. ir O. R. bei trys artimi darželio vadovės giminaičiai, fiktyviai dirbę įstaigoje, įtariami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Nustatyta, kad 2005–2009 metų laikotarpiu vaikų darželio vadovė savo artimus giminaičius – 26-erių metų G. K, pastarosios vienmetę L. S. ir 49-erių metų R. S. – įdarbino naktiniais sargais.  FNTT tyrėjai išaiškino, kad realiai vaikų darželio vedėjos giminaičiai nedirbo, bet klastojant įstaigos dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą darželio buhalterė 33-ejų metų A. B., kurią vėliau pavadavo 58-erių metų O. R., per mėnesį jiems išmokėdavo vidutiniškai 3 tūkstančius litų viršijančius atlyginimus.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik dvidešimtmetį tęsiasi šakiečio Juozo Drevininkaičio kova dėl žemės sklypo, esančio Striūpų kaime, Šakiuose. Jis ir dabar prašo panaikinti, jo įsitikinimu, neteisėtą tarybos sprendimą ir atstatyti senąsias žemės sklypo ribas. Tačiau ar tai įmanoma? Galų gale, ar šioje nesibaigiančioje istorijoje įmanoma rasti išeitį ir užbaigti nesiliaujantį ginčą? Savivaldybė tikina, kad taškas seniai padėtas, savo sprendimus ne kartą skelbė ir teismai, nors pats J. Drevininkaitis sako kovosiąs toliau.

Nuotr. Jau beveik dvidešimtmetį J. ir J. Drevininkaičiai siekia, kad būtų atstatytos senosios sklypo ribos, tačiau savivaldybė tikina, kad taškas šioje istorijoje jau seniai padėtas.

Juozas Drevininkaitis ir jo sutuoktinė Janina Drevininkaitienė lapkričio viduryje kreipėsi į rajono valdžią su prašymu panaikinti, jų įsitikinimu, neteisėtą 1999 metų tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos individulių namų statybos kvartalo ribos. Šiuo sprendimu savivaldybė patvirtino pakoreguotas, jau neatitinkančias 1993 metais patvirtintas ribas. Tada ir prasidėjo nesutarimų virtinė, besitęsianti iki šios dienos...

Dėl savaitgalį kilusio stipraus vėjo dalis rajono gyventojų liko be elektros, ugniagesiai gelbėtojai šalino ant kelių užvirtusius medžius.

Jau sekmadienį daugelyje šalies rajonų vakarų, pereinančio į šiaurės vakarų vėjo greitis siekė 15-22 m/s. Pirmadienio ryte 7133 rajono gyventojai buvo likę be elektros. Lietuvoje be elektros liko apie 60 tūkst. vartotojų. Pasak AB „Lesto“ atstovės ryšiams su visuomene Editos Sirutienės, rajone elektros tiekimą tikimasi atnaujinti artimiausiu metu.

Ugniagesiai gelbėtojai dėl siaučiančio vėjo taip pat turėjo nemažai darbo. Jie šešiose vietose nuo kelio šalino medžius. Šie darbai buvo atliekami Gelgaudiškio, Kidulių, Sudargo, Lukšių seniūnijose. Šioje seniūnijoje virstantis medis nutraukė elektros laidus. Laidai kibirkščiavo ir Ritiniuose, Šakių seniūnijoje. Žmonės incidentų metu rajone nenukentėjo.

Savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis informavo, kad pirmadienį be elektros dirbo Lekėčių vidurinė mokykla ir Kudirkos Naumiesčio gimnazija. Nors patalpos buvo nešildomos ir problemų kėlė apšvietimas, pamokos šiose mokyklose vyko. Apie didesnius incidentus administracijos direktorius pirmadienį informuotas nebuvo.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje bus įsteigtas naujas socialinių paslaugų koordinatoriaus etatas. Manoma, kad specialistas galėtų pradėti dirbti dar šiais metais.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, per paskutiniuosius dešimt metų ypač išsiplėtė socialinės paslaugos, tačiau poreikis įsteigti naują etatą atsirado ne tik dėl to. Labiausiai tam įtakos turėjo tai, kad nuo ateinančių metų savivaldybėms perduodamas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems finansavimas. „Naujas žmogus daugiausiai dirbtų būtent su neįgaliųjų projektais, taip pat priklausytų ir kiti darbai, pavyzdžiui, socialinių paslaugų plano rengimas, paslaugų poreikio nustatymas, lėšų planavimas ir pan.“, - aiškino vedėja. Ji tikino, kad jei viskas vyks sklandžiai, naujas specialistas gali pradėti dirbti dar šiais metais. Dalis darbo užmokesčiui reikalingų lėšų yra numatyta, dalį prisidės savivaldybė.

Praėjusį savaitgalį šalyje ir rajone vykusi maisto rinkimo nepasiturintiems akcija „Maisto bankas“ pranoko organizatorių lūkesčius. Daugiau nei ankstesniųjų akcijų metu aukojo ir šakiečiai.

Nuotr. Šakiečiai akcijos metu suaukojo maisto produktų už daugiau nei 6 tūkst. 700 litų – apie pusantro tūkst. litų daugiau nei ankstesniųjų akcijų metu.

Šakiuose akcija vyko „Norfos“ ir abiejose „Maximos“ parduotuvėse. Paramą rinko Šakių žmonių su negalia sąjunga, Vaikų globos namai bei Socialinių paslaugų centras. Šioms trims organizacijoms iš viso talkino daugiau nei 60 savanorių, tarp kurių buvo „Žiburio“ gimnazistai, „Aukuro“ mokyklos moksleiviai bei Vaikų globos namų auklėtiniai, stebėjęsi, kad žmonės ir sunkmečiu sugeba būti tokie dosnūs.

Akcijos metu žmonės suaukojo produktų už daugiau nei 6 tūkst.700 litų. Ankstesniosios akcijos metu šakiečiai maisto nupirko už 5 tūkst. litų. Visoje šalyje maisto paaukota už 856 tūkst. litų. Tai – naujas „Maisto banko“ akcijos metu surinktos paramos maisto produktais rekordas.

Žmonės dažniausiai pirko makaronų, kruopų ir cukraus. Brangesnių maisto produktų - aliejaus, margarino, mėsos ir žuvies konservų surinkta šiek tiek mažiau.

Parama bus dalijama skurdžiai gyvenantiems, vaikus auginantiems ir neįgaliems asmenims. Akcijoje dalyvavusios organizacijos akcentavo, kad skirstant paramą bus atsižvelgta, kam tikrai jos reikia. „Iš tų sunkiai gyvenančių žiūrėsime, kam tikrai sunku“, - tikino Žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė. Vaikų globos namų socialinė darbuotoja Daiva Kalinauskaitė teigė, kad prieš perduodant paramą bus derinama su mokyklomis seniūnijomis, kad maistas būtų paskirstytas kuo tikslingiau.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Atvejai, kai vienas iš tėvų, ypač po skyrybų, be kito žinios išsiveža vaiką į užsienį, tampa vis dažnesni. Panašiai nutiko ir Žvirgždaičiuose gyvenančiam Romui Trepėnaičiui. Nors su juo gyvena keturi sūnūs, buvusi žmona be jo žinios mažiausiąją dukrą išsivežė į užsienį. Tėvas sako, jog nežinia, kaip sekasi jo mažametei, tiesiog žudo. „Nežinau, ką daryti, jei reikės ir velniui sielą parduosiu, bet dėl dukros kovosiu“, - tikino į neviltį puolęs žvirgždaitiškis.

Nuotr. R. Trepėnaitis sako nesiekiantis atimti vaiko iš mamos, tik nori normaliai bendrauti su savo atžala.

Taikėsi ir skyrėsi

Nors Žvirgždaičiuose gyvenantys ir penkių vaikų, iš kurių jau du pilnamečiai, susilaukę Birutė ir Romas Trepėnaičiai oficialiai išsituokė tik šią vasarą, vyras pasakojo, kad maždaug kas treji penkeri metai vykdavo didesnės ar mažesnės skyrybos, taikymaisi. Ir taip, pasak Romo, nuo pat vestuvių, kurios buvo beveik prieš 25-erius metus. Tiesa, buvo jie išsituokę ir anksčiau, bet vėl susirašė, nes pretendavo į geradario vokiečio G. J. Karlo paramą. Už 25 tūkst. litų jie susitvarkė namą ir tikėjosi gyventi toliau. Pasak R. Trepėnaičio, tai į klasės susitikimą, tai į reabilitaciją ar šiaip pas draugę po savaitę ar kelias žmona išvykinėdavo gana dažnai, tačiau jie vis susitaikydavo ir vėl bandydavo lipinti bendrą šeimos lizdą. „Nežinau, kiek tokių atvejų buvo. Didesnių paklydimų buvo trys, o mažesnių net neskaičiuoju, gal kokia trisdešimt būtų“, - tikino vyriškis, pridurdamas, kad su Birute, jei ne jos pačios pasirinkimas, tikriausiai būtų gyvenęs ir toliau. „Nors ji vis sakydavo, kad tai engiu ją, tai mušu“, - pasakojo Romas. Vyriškis teigė ir pats nesąs šventasis, tačiau nesinori aptarinėti ir gvildenti šeimyninių nesutarimų, nes, kaip sakoma, nėra namų be dūmų. Tik patys sutuoktiniai geriausiai žino, kaip gyveno iš tikrųjų.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar praėjusį mėnesį šakietis Antanas Vincas Bacevičius kreipėsi į rajono tarybą prašydamas išsiaiškinti, ar UAB „Šakių šilumos tinklai“ jo atžvilgiu elgiasi teisingai. Tarybos nariai šakiečio paklausimą nagrinėjo faktiškai visuose komitetuose ir konstatavo, jog į teisinius ginčus rajono valdžia kištis negali. Be to, ir pats šakietis atsisakė siūlomos alternatyvos į butą įsileisti šilumininkus.

Nuotr. A. V. Bacevičius tikino, kad tarybos nariai buvo nekompetentingi spręsti jo klausimą.

Jau daug metų vyksta nesutarimai tarp UAB „Šakių šilumos tinklai“ ir gerai daugeliui žinomo kovotojo už savo teises A. V. Bacevičiaus. Nesileidžiant į smulkmenas ir nevardijant visų priešistorės detalių, galima paminėti, kad nesutarimų esmė, jog šakietis į savo butą, kai 2008-2009 metais mieste buvo keičiami karšto vandens skaitikliai, šilumininkų neįsileido ir skaitiklis jo bute nepakeistas iki šiol. Skaitiklio patikra turi būti atlikta kas ketveri metai, o jo bute esantis prietaisas netikrintas bene dešimtmetį. Tad jo parodymais netgi nebūtų galima vadovautis. Kadangi patikra neatlikta, o skaitiklio keisti šakietis neleidžia, mokestis skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių. Už karšto vandens naudojimą jam yra priteista beveik pusantro tūkstančio litų suma. A. V. Bacevičius sako jos nemokėsiąs ir pasiryžęs toliau ieškoti tiesos.