Nuotr. Šakiečiai nepraleido progos pasmalsauti, kaipgi atrodo Dakarui paruoštas automobilis, domėjosi jo techninėmis galimybėmis.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Sekmadienį Šakių miesto skvere viešėjo lenktynininkas Vaidotas Žala, jo šturmanas Saulius Jurgelėnas bei pagrindinių jų rėmėjų – tarptautinės prekybos grūdais bendrovės „Agrorodeo“ – atstovai. Šakiečiai bei miestelio svečiai turėjo išskirtinę galimybę apžiūrėti 2019-ųjų Dakaro raliui parengtą visureigį, Dakarui sukomplektuotą techninio aptarnavimo sunkvežimį „Scania“, pabendrauti su sunkiausiame pasaulio ralio maratone jau dalyvavusiu ekipažu, išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus ar tiesiog nusifotografuoti.
„Štai už mano nugaros „Toyota Hilux“, bet iš „Toyotos“ nedaug kas likę. Motoras tik. Tai nėra standartinio automobilio kėbulas. Iš esmės vamzdelinės konstrukcijos automobilis. Ant jo agregatai ir kosmetika“, – pasakojimą pradėjo V. Žala, atskleidęs, kad tuščias automobilis sveria 1,9 tonos (minimaliai pagal reglamentą), o starte šis svoris gali išaugti iki 2,5 tonos. Kuro bako talpa – 500 litrų.
Pasak V. Žalos, šis automobilis Dakare važiavo keturis kartus, taip pat Šilko kelią, tačiau tai nereiškia, kad jis netinkamas. Lenktynininkas aiškino, kad po kiekvienų varžybų viskas atnaujinama, didelė dalis detalių dedamos visiškai naujos.
Pasak S. Jurgelėno, visiškai paruošto automobilio kaina 200–250 tūkst. eurų.
Nuodugniai automobilį galėjo apžiūrėti ir į renginį atvykę žiūrovai, o smalsiausi noriai uždavinėjo klausimus tiek apie patį Dakarą, tiek apie automobilio technines galimybes ir pačių vyriškių pasirengimą važiuoti sunkiausiame pasaulio ralyje. Pavyzdžiui, S. Jurgelėnas atskleidė, kad karščiausiomis dienomis jie važiuodami išgeria ir po 10 litrų vandens, dalijosi patirtimi, koks atsakingas darbas studijuoti kelio knygą ir informaciją perduoti vairuotojui ar kaip nesunku gauti baudų, kurių esą yra numatyta už daug ką. Pavyzdžiui, už trasoje paliktas padangas numatyta 1 tūkst. eurų bauda ir net galimybė gauti papildomo laiko – štai kodėl jas pasikeitę lenktynininkai susirenka.
„Jie susitaiko arba susitaiko“, – juokauja S. Jurgelėnas, paklaustas, kaip šeima reaguoja į pasirinkimą važiuoti Dakare.
Po sėkmingo pasirodymo 2018-ųjų Dakare, kai V. Žala ir S. Jurgelėnas ilgą laiką važiavo greičiausiai tarp tautiečių, o finišavo 18-ti iš 105 automobilių, jie ir vėl nekantrauja startuoti Peru dykumose.
„Atiduosime visas jėgas, kad važiuotumėm ne tik greitai, bet ir tiksliai“, – pažada lenktynininkai.
Kadangi Dakaras bene populiariausias sporto renginys Lietuvoje, artėjant varžyboms ekipažas jaučia didelį palaikymą, dėl ko tradiciškai nusprendė aplankyti šešis šalies miestus, tarp kurių ir Šakiai, bei iš arti pristatyti techniką.
„Nuvykti pamatyti Dakaro ralį savo akimis gali nedaugelis, tad norime žmonėms iš arčiau pademonstruoti kuo daugiau sudedamųjų šių varžybų detalių“, – teigia V. Žala.
Po turo komandos visureigio dar laukia testai, o lapkričio 22-tą jis jau turi būti pirmoje Dakaro maratono stotelėje – Prancūzijos Havro jūrų uoste. Čia dvi dienas vyks visų 41-ojo Dakaro maratono dalyvių technikos pakrovimas. Perplaukę Atlanto vandenyną, po daugiau nei mėnesio keli šimtai technikos vienetų (sportinių automobilių, motociklų, sunkvežimių, bagių bei techninio aptarnavimo sunkvežimių) pasieks Kaljao uostą Peru. Techniką atsiims pirmosiomis sausio dienomis.
„Turėtų būti labai įdomus Dakaras su daug dinamikos, staigiai besikeičiančiu landšaftu. Manau, ir nelengvas, reikalaujantis daug susikaupimo, ypač kopose“, – mintimis dalijosi šturmanas.
Kol vieni bendravo su ekipažo nariais, kiti apžiūrėjo techniką, buvo galimybė išbandyti ir virtualios realybės akinius ar tiesiog nusifotografuoti, gauti autografą.
Iš Šakių komanda vyko į Vilkaviškį ir Marijampolę, prieš tai dieną lankėsi Ukmergėje, Jonavoje bei Jurbarke.
Rimas iš Gelgaudiškio:
