Justas Sakalauskas prisipažino, kad juto jaudulį, tačiau viską atpirkdavo prieš rungtynes suskambęs Lietuvos himnas ir tribūnose susirinkę palaikyti lietuviai. FIBA Europe nuotr.
Paklaustas, koks jausmas užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius Europos čempionate, jaunasis sportininkas, žaidžiantis trečioje ir ketvirtoje pozicijoje (puolėjas, lengvasis kraštas, sunkusis kraštas) neslėpė, kad jausmas išties ypatingas.
„Nors esu atstovavęs Lietuvos rinktinei draugiškose rungtynėse pasiruošimo metu, tačiau šis kartas buvo pirmas, kai žaidžiau tokio lygio ir tokios svarbos čempionate. Jaudulį tikrai jutau, tačiau viską atpirkdavo prieš rungtynes suskambęs Lietuvos himnas ir tribūnose susirinkę palaikyti lietuviai, – atviravo J. Sakalauskas. – Atstovauti Lietuvai yra didžiulis ilgų metų darbo įvertinimas ir paskatinimas toliau siekti savo tikslų žaidžiant krepšinį.“
Iš tiesų paskutiniai metai jaunimo krepšinyje buvo kupini įtampos, nes, sportininko teigimu, visi krepšininkai jautė spaudimą iš trenerių, kurie stengėsi jaunimą paruošti perėjimui į vyrų krepšinį. Atsipalaiduoti neteko ir patekus į Lietuvos rinktinę – treniruotes, kurios ir taip buvo alinančios, dar labiau apsunkino itin karšti orai. Nepaisant to, jaunimas liejo prakaitą žinodamas, dėl ko dirba.
Tiesa, prasidėjus čempionatui krūvis kiek sumažėjo, krepšininkai daugiau šlifavo žaidimo detales ir stengėsi kiekvienose rungtynėse parodyti vis geresnį žaidimą, tarpusavio susiklausymą. Sėkmingiausios šakiečiui buvo varžybos su Latvijos ir Turkijos jaunimo rinktinėmis. Abiejose jis komandai pelnė po 10 taškų, nors vienose žaidė tik septynias, o kitose – 14 minučių.
„Europos krepšinio pirmenybėse daug laisvo laiko neturėjome, kasdien laukė vis skirtingi varžovai. Apmaudu, kad ketvirtfinalyje „užšokome“ ant vėliau čempionais tapusių šeimininkų, bet iškovota penkta vieta tikrai galime didžiuotis“, – komentavo sportininkas.
„Mano vaidmuo komandoje augo su kiekvienomis rungtynėmis, įgavau trenerio pasitikėjimą, stengiausi išnaudoti kiekvieną man suteiktą minutę ir atiduoti viską, ką galėjau, aikštėje. Sunku pasakyti, kokia buvo pagrindinė mūsų stiprybė, tačiau turėjome nemažai individualiai pajėgių žaidėjų, treneris įdiegė šiuolaikišką, greitą, tolimais metimais paremtą žaidimą. Būtent dideliu tempu, rezultatyvumu ir bandėme pranokti varžovus“, – įsitikinęs J. Sakalauskas.
Šiuo metu žaidėjas stengiasi koncentruotis tik į krepšinį ir jam skiria didžiąją dalį savo laiko. Kadangi yra pasirašęs kontraktą su Šakių „Vyčio“ komanda, čia ir planuoja tęsti savo karjerą.