Pavilkijo trasoje – kvapą gniaužiančios kovos

pikcilingis m
Tarp 54 varžybų dalyvių vienintelis jose dalyvavęs šakietis – Martynas Pikčilingis (prie vairo). fotovaldas.com nuotr.

Praėjusį sekmadienį Pavilkijo autokroso trasoje surengtas penktasis Lietuvos automobilių kroso čempionato ir pirmenybių etapas. Tai buvo finalinės sezono varžybos, kuriose dalyviai paskutinį sykį surėmė kėbulus dėl taškų. Kova buvo išties atkakli, tad susirinkę žiūrovai neturėjo kada nuobodžiauti.
 
Finalinės varžybos, skirtos Romualdui Barkauskui atminti, subūrė 54 dalyvius. Be lietuvaičių, lenktyniauti atvyko ir keletas latvių, kurie savo šalyje jau baigė sezoną. Varžybų organizatoriaus Andriaus Remezos puikiai paruoštoje trasoje buvo galima išvysti ir Estijos vėliavą – šaliai atstovavo bagių lenktynininkas.

Per visą dieną trasoje įvyko net šeši virtimai. Du iš jų buvo išties smarkūs ir privertę sportininkus sudėti ginklus. Nemažai kontaktų teko nagrinėti ir komisarams. Taigi paskutinis etapas pateisino savo statusą.

Itin dramatiška kova virė klasėje „Super 2000“, nes iki šio etapo metinėje šios klasės rikiuotėje visą lyderių trejetuką skyrė vos keli taškai. Čia išties smarkų virtimą trasos įkalnėje patyrė vienintelis varžybose dalyvavęs šakietis Martynas Pikčilingis. Nors jo automobilis po avarijos atrodė itin suniokotas, mechanikai per kelias dešimtis minučių spėjo sukurti mažą stebuklą ir išsiųsti lenktynininką į likusius važiavimus.

Iš viso čia kovos virė penkiose skirtingose klasėse, tik „Junior 1000“ klasėje buvo per mažai keturių dalyvių, tad trasoje lenktynininkai rungėsi ne dėl taškų, o dėl etapo taurių.

Lietuvos automobilių kroso pirmenybių klasės 1600 ir 2000 buvo sujungtos, kadangi 1600 įskaitoje susirinko vos keturi dalyviai. Jie dėl metinės įskaitos taškų taip pat kovoti negalėjo dėl per mažo paraiškų klasėje skaičiaus. Tačiau aštrių siužeto vingių, kvapą gniaužiančių virtimų netrūko ir čia, tad žiūrovams nuobodžiauti nebuvo kada.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.