baneris leidinys

kelertas vaiku namu foto
Trečiadienį Šakių vaikų globos namuose vyko susitikimas ir diskusija apie institucinę globos pertvarką su ne vienu garbiu svečiu net iš Vokietijos, tačiau vietinės rajono valdžios atstovai susitikime nedalyvavo. Šakių vaikų globos namų nuotr.


Trečiadienį vykusio tarptautinio susitikimo metu Šakių vaikų globos namuose dar kartą aptarti vykdomos institucinės globos pertvarkos iššūkiai ir bendra situacija. Nors susitikime dalyvavo ne vienas garbus užsienio svečias, Seimo narė Irena Haase, iš rajono valdžios atstovų į susitikimą niekas neatvyko.
 
Pastaruoju metu dažnai kalbama, kad vykdant institucinės globos pertvarką nuo 2020 m. sausio 1 d. be tėvų globos likusiems vaikams socialinės globos nebus galima teikti vaikų socialinės globos namuose, tarp jų – ir 2014 m. naujai modernizuotuose VšĮ Šakių vaikų globos namuose. Vokiečiai stebisi Lietuvos vaikų globos reforma ir tvirtina, kad pasukome ne tuo keliu.

„Ar jūs statytumėte namą, jei žinotumėte, kad po penkerių metų jame negyvensit? Juk modernizuojant globos namus 2014m. visi veiksmai derinti tiek su ministerija, tiek su Europos Sąjunga“, – sako Vaikų globos namų vadovas Virginijus Kelertas ir priduria, kad nuostatos, jog toliau paslaugos negalimos teikti neseniai modernizuotuose namuose, griauna ir ES, ir Lietuvos įvaizdį, nes susidaro įspūdis, kad lėšos naudojamos neracionaliai.

Tiesa, liepos 9 d. įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Socialinės globos normų aprašo pakeitimų ir išimtis Šakiams numatyta, tai yra socialinę globą be tėvų globos likusiems vaikams galės teikti iki 2023m. gruodžio 31 d. (o ne iki 2020 m.). Po to vaikai irgi galės būti priimami, tačiau tik trumpalaikei trijų mėnesių globai.

Trečiadienį vaikų globos namuose nuomonėmis apie vykdomą pertvarką dalijosi Vokietijos Parlamento narys Axel Knoerig, prof. dr. Gerald Mann, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė bei konfederacijos atstovė Genovaitė Paliušienė.

Svečiai iš Vokietijos kartu su V. Kelertu antradienį susitiko ir su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoju Mariumi Vaščega, ketvirtadienį lankytasi ir Prezidentūroje.

„Neužtenka remtis emocijom, kad bus geriau. Pirmiausiai turime paskaičiuoti, ką galime sau leisti, o paskui, ką galime ir kas geriausia už tas lėšas. Džiaugiuosi susitikimu, nes kompetentingi svečiai, su kuriais turime tą patį matymą. Tai teikia vilties, kad visgi turėtų atsirasti ir išeitis“, – sako V. Kelertas.

Tačiau kyla klausimas, kodėl laiko savo darbotvarkėse tarptautinio lygio susitikimui nerado nė vienas valdžios atstovas? V. Kelertas sako, kad kviesta buvo telefonu, kvietimas siųstas ir elektroniniu paštu.

„Oficialaus kvietimo nebuvo, tik skambutis penktadienį po pietų. Tai liko neaišku, gal atšaukta, gal kažkas pasikeitė“, – nedalyvavimo priežastį nurodė vicemeras Darius Jakavičius.

Tačiau V. Kelertas rodo rugpjūčio 2 d., 16.03 val. siųstą elektroninį laišką, kuriame – oficialus kvietimas dalyvauti.

O jeigu jau to kvietimo nebuvo, kodėl vicemeras V. Kelertui atsiuntė SMS žinutę jau vykstant susitikimui, kad „darbų gausa perplanavo mano planus. Neatvyksiu. Pagarbiai“.

Todėl, sako vicemeras, kad sulaukė V. Kelerto skambučio ir suprato, kad susitikimas visgi vyksta. D. Jakavičius pripažįsta, kad įvyko nesusikalbėjimas.

„Draugo“ inf.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos