baneris leidinys

henrieta
Nuotr. Šakiuose dirbanti gydytoja akušerė-ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė nori, kad visos Lietuvos moterys būtų sveikos ir laimingos.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Jau ketvirtus metus VšĮ„Šakių ligoninė“ Chirurgijos skyriuje ginekologijos sektoriuje dirbanti gydytoja akušerė-ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė nuo praėjusių metų gruodžio konsultacijas teikia ir Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC). Bendraudami su kauniete gydytoja sužinojome, jog mūsų kraštas jai nėra svetimas – iš Sintautų kilęs jos prosenelis Juozas Kažemėkaitis. Tad kelią, vedantį per miškus į Šakius, kuriuo kasdien važiuoja į darbą, ji gerai pamena nuo pat vaikystės.

Medikės specialybę H. Kažemėkaitytė pasirinko neatsitiktinai. Kažemėkaičiai prieš karą gyveno Panevėžyje, turėjo savo privačią mokyklą. Senelis Jonas Kažemėkaitis dirbo mokyklų inspektoriumi. 1948 m., kai jos tėtei buvo 12 metų, šeima buvo ištremta į Ulan Ude (Buriatijos Respubliką). Gydytojos močiutė pasikeitė pavardę iš Paškevičiūtės į pani Paškevič, kad neskambėtų lietuviškai, rašė laišką Vorošilovui, kad šis leistų jai ten dėstyti vokiečių kalbą. Būtent ji svajojo, kad sūnus važiuotų studijuoti į Irkutską ir taptų gydytoju. Likimas lėmė taip, kad nors jis ir baigė du aukštuosius, tačiau didžiausios savo mamos svajonės neišpildė ir netapo gydytoju, šią misiją perėmė jo dukra – vienintelė anūkė Henrieta.

„Pasirinkau mediciną, nes labai to norėjau. Mano specialybė daugiau chirurginė, nes terapinių dalykų aš nemėgstu. Dar studijų metais žinojau, kad rinksiuosi ginekologiją, nes ji yra mažoji chirurgija. Šis gydymas yra menas, o gydytojas – kūrėjas. Tai apima daug sričių. Turi mokėti ir psichologijos, ir psichiatrijos, ir terapijos, nes tai gydytojo akušerio darbe yra neatsiejami dalykai, – atviravo pašnekovė. – Kodėl rinkausi moteriškų susirgimų patologiją? Todėl, kad tai – gyvybės pratęsimas. Todėl, kad viskas prasideda nuo moters. Ieva sugundė Adomą, o mano noras, kad Lietuvos moterys būtų sveikos ir laimingos.“

Pasak H. Kažemėkaitytės, ši dviguba specialybė be galo sunki. Jai atiduota 20 gyvenimo metų.

Džiugu, kad Šakių ligoninės operacinė praėjusią savaitę pasipildė nauja įranga – bipoliariniu rezektoskopu, kuris savo techniniais duomenimis yra tobulesnis ir saugesnis nei monopoliarinės srovės aparatas. Tad šiuo metu čia atliekamos visos ginekologinės operacijos. Ji tikisi, kad ir ateityje į diagnostikos ir gydymo priemones bus investuojama, kad atsiras naujas ultragarsinis aparatas ir akušerio-ginekologo kabinete.

Šakių ligoninėje gydytoja dirba dvi dienas, kuriomis susiplanuoja po vieną-dvi operacijas, o likusį laiką konsultuoja pacientes Konsultacijų skyriuje. Kitas dvi dienas ji priima moteris Šakių PASPC. Per dieną čia konsultuoja iki 30 moterų. Per šiuos metus pas ją jau apsilankė 1 tūkst. 600 pacienčių. H. Kažemėkaitytės nuomone, tai ir yra įvertinimas – įrodymas, kad gydytojas savo darbą išmano.

„Viskas prasideda nuo diagnostikos. Pirminis pašnekesys su pacientu apsprendžia tolesnę jo gydymo eigą. Visas pasaulis eina į mikroinvazinę chirurgiją, t.y. endoskopines operacijas, kurios atliekamos ne tik didžiųjų miestų, bet ir Šakių ligoninėje. Su chirurgo ar urologo pagalba atliekamos ir sudėtingesnės operacijos. Nereikia nieko bijoti ir toli ieškoti gydytojų, nes čia yra galimybė pasidaryti visus tyrimus“, – informavo gydytoja, dar dirbanti ir Kauno klinikinės ligoninės Prano Mažylio gimdymo namų Ginekologijos skyriuje, kur sėkmingai konsultuoja ir atlieka operacijas.

Jos nuomone, norint kažko daugiau pasiekti savo srityje, reikia investuoti į save, tobulėti, tad pagal galimybes gydytoja dalyvauja ir tarptautinėse konferencijose, ir pasauliniuose kongresuose, rengiamuose ginekologiniais klausimais. Gydytojos kredo: „Moteris, einanti paskui minią, ir tampa minia, o einanti priekyje jos – meta iššūkius ir gali pasiekti visko, ko nori.“

Prieš keletą metų medikė priėmė lemtingą sprendimą – daugiau niekada neatlikti nėštumo nutraukimo. Apie šiuos klausimus ji kalbėjo laidoje „Yra kaip yra“ ir tai, jos nuomone, labai subtili tema, reikalaujanti daugiau švietėjiško darbo, kad būtų pasirūpinta jaunimu ir išvengta tokių dalykų.

Pasak H. Kažemėkaitytės, taip jau atsitiko, kad šiandien ji daugiau dirba Šakiuose nei Kaune, matyt, šaknys šaukia. Ji nuo vaikystės pažįsta kelią, vedantį per miškus į Šakius, kuriuo šiandien vyksta į darbą. Jos teigimu, tos 53 minutės – tai yra laikas sau, savotiškas relaksas ir galimybė pasigrožėti Sūduvos lygumų gamta. Ji dar pamena ir obelis, kurios palydėdavo nuo Lukšių į Šakius, ir kaip prašydavo tėtės sustoti ir nuskinti jai obuoliukų.

„Kaimo žmogui šiandien pagalbos reikia labiau, nes miesto gyventojas turi galimybę kreiptis pagalbos į keletą gydymo įstaigų, o žmogus iš kaimo pas gydytoją gali atvykti tik tą dieną ir tą valandą, kai važiuoja autobusas, – įsitikinusi H. Kažemėkaitytė. – Lietuva – tai nėra didieji miestai, tai nėra tik Kaunas ir Vilnius, tai visi maži miesteliai ir miesteliūkščiai. Manau, kad noras uždaryti rajonų ligonines yra lietuvių tautos genocidas. Tai mano nuomonė ir aš nebijau garsiai jos pasakyti. Taip būti negali.“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

Vartotojo meniu

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos