baneris leidinys

ambulatoriju gydytojai1
Vienaip ar kitaip reorganizacija paliestų aštuonias ambulatorijas, kurių vyriausieji gydytojai tokiems pokyčiams prieštarauja, nes savo vadovaujamose įstaigose jie nori tvarkytis savarankiškai. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Antradienį į posėdį aptarti jautraus ir nemažai aistrų keliančio numatyto ambulatorijų reorganizacijos klausimo rinkosi ne tik Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas, specialiai šiam klausimui spręsti sudaryta komisija, valdžios atstovai, bet susitikime dalyvavo ir ambulatorijų vadovai, Lietuvos gydytojų sąjungos Šakių filialo vadovė Zoja Savinovienė. Emocijų daug, bet pagrindinis klausimas išlieka tas pats – ar reorganizuoti viešąsias įstaigas, kaip reorganizuoti, ar nieko nedaryti ir laukti, kol įstaigos „užsilenks“ pačios.

Tikslas – racionalus lėšų naudojimas

Klausimas dėl Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Lekėčių, Lukšių ir Panemunių ambulatorijos, Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro prisijungimo prie Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) buvo parengtas liepos mėnesio tarybos posėdžiui, bet kilus aistroms ir prieštaravimams klausimas iš darbotvarkės išimtas. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Martinas Eimutis mano, jog su klausimu buvo paskubėta, tad sušauktas dar vienas visų suinteresuotų pusių susitikimas. Tarybos nario nuomone, pirmiau reikėjo svarstyti, analizuoti ir tik po to teikti tarybai. Pirmiau, sakė jis, reikia susitarti, kaip klausimas bus sprendžiamas, o ne pirma nuspręsti, o paskui žiūrėti. Beje, salėje sėdintys ambulatorijų vadovai irgi pripažino, kad su jais iš anksto apie reorganizaciją nediskutuota, tik pasakyta, kad taip bus.

Vicemeras bei specialiai sudarytos komisijos pirmininkas Darius Jakavičius priminė, kad savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė, reaguodama į sveikatos ministro įsakymą, pasidarė analizę, vertino tam tikrus rodiklius. Pavyzdžiui, viešųjų įstaigų sąnaudų valdymo išlaidų dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 7,2 proc. visų lėšų. D. Jakavičius vardijo, kad Lekėčių ambulatorijoje šis rodiklis yra 11,6 proc., Griškabūdžio – 10,6 proc., Šakių PASPC – 7,11 proc., Lukšių – 12,7 proc., Kidulių – 13,5 proc., Gelgaudiškio – 15 proc., Panemunių – 12, 5 proc., Kudirkos Naumiesčio – 14 proc.

„Jau remiantis vien šiuo vienu rodikliu mes matome, kad išlaidos administravimui praktiškai dvigubai viršija procentinę išraišką, kuri yra pagal ministro pasirašytą įsakymą“, – pabrėžė vicemeras, toliau vardindamas, kad kitas rodiklis yra vaistų, kurie įsigyti per Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, vertės dalis nuo bendros vaistų, kuriuos galima įsigyti per VšĮ elektroninį katalogą, vertės. Anot D. Jakavičiaus, turi būti ne mažiau kaip 80 proc., bet visose ambulatorijose yra nuliai.

Kalbėdama apie dar vieną rodiklį, vicemerą papildė savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė. Ji pirmiausiai pabrėžė, kad apskritai įstaigos veikla negali būti nuostolinga.

„O 2019 metų veiklos rezultatas yra nedaug teigiamas, šių metų pirmo pusmečio veiklos rezultatas yra arba nedidelis pliusas, išskyrus Kidulių, arba neigiamas“, – teigė vedėja.

Be to, pasak E. Grigaitienės, nors ambulatorijos turtą valdo pagal panaudos sutartį, atsirado prievolė turtą įstaigoms perduoti pagal patikėjimo sutartį, o tai reiškia, aiškino vedėja, turtui bus skaičiuojamas nusidėvėjimas „ir kai tai nueis į sąnaudas“, veiklos rezultatui turės tikrai neigiamos įtakos.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad centralizavimo tikslas – racionaliai naudoti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ir teikti aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, mažinti administracinę naštą paslaugas teikiančioms pirminės asmens sveikatos įstaigoms personalo valdymo, kokybės kontrolės, medicinos priemonių įsigijimo srityje ir pan.

Tikslas turi būti paslaugos

Visgi ramiai šių motyvų negalėjo klausytis tarybos narys, medikas bei Kriūkų ambulatorijos (ji priklauso Panemunių) vyriausiasis gydytojas Mečislovas Švabas, kurio pasisakymą salėje sėdintys medikai palydėjo plojimais.

„Jaudinuosi, nes skauda labai“, – pripažino jis ir kalbėjo, kad svarbiausias tikslas, jog būtų pakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas piliečiams, tačiau apie tai, anot mediko, niekas nekalbėjo ir nekalba.

„Tai, kas čia svarstoma, tai ekonominiai, materialiniai dalykai <...> Čia tie dalykai pritempti prie šito konteksto. Tokios iniciatyvos Sveikatos apsaugos ministerija, kad naikinti viešąsias įstaigas nėra (išleidusi, numačiusi – red. past.), nerasit niekur. Kaip tik Seime kalbama, kad reikia dar daugiau decentralizuoti sveikatos įstaigas, kadangi jau centralizavo centralizavo, kad jau žmonės į tas didžiąsias klinikas nebepatenka, kas kad mes rašom siuntimus“, – kalbėjo M. Švabas ir keliskart pabrėžė, kad tikslas turi būti paslaugos, o ne skaičiavimai. Jis sakė, kad visiems reikia tartis dėl bendro tikslo, o ne kelti chaosą, nežinią, bei kėlė klausimą, kas apskritai sumąstė reorganizaciją ir kam bei kodėl kilo ši mintis.

Meras – už viešąjį interesą

Meras Edgaras Pilypaitis sakė, kad pirmiausiai reikia kalbėti apie viešąjį interesą.

„Tai ne mūsų, o žmonių pinigai ir mes turime teisingai juos paskirstyti, o jų teisingai nepaskirstysim nepaskaičiavę ir neįvertinę situacijos“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai įvertinus, atsižvelgus į audito išvadas, reikia eiti link tvarkingo įstaigų valdymo.

Be to, anot mero, nuo 2022 m. apskirtai yra prievolė visų biudžetinių įstaigų personalą, buhalteriją, centralizuoti, o tam nesiruošti yra mažų mažiausiai neatsakinga. Jis keliskart pabrėžė, kad niekas apie paslaugų teikimą nekalba, nes esmė – valdymo išlaidų apjungimas.

Anot specialiai šiuo klausimu dirbančios komisijos pirmininko D. Jakavičiaus, kaip tik norima plėsti paslaugų spektrą, nors medikai aiškino, kad pirminio lygio paslaugos yra kokios yra, jos griežtai reglamentuotos ir nieko naujo nesugalvosi, tačiau, anot vicemero, reikia galvoti ir apie jaunų specialistų pritraukimą, o kol nesutvarkytas valdymas, to tikėtis esą net neverta.

Jis pateikė pavyzdį: „Tai, ką mes matom, yra 5,65 etato buhalterių, kurių sąnaudos per metus 92 tūkst. 534 eurai“, todėl pirmiausiai būtų galima centralizuoti bent šią dalį. Be to, vardinta, kad nors anksčiau buvo tikinta, kad ambulatorijose nėra nei kūrikų ar kito papildomo personalo, visgi gavus duomenis kai kuriose ambulatorijose situacija gana įvairi, esą neaišku, kam tie etatai išskirstyti, kas iš tiesų užima vienas ar kitas pareigas.

Nesupranta, kur bus sutaupyta

„Kur jūs sutaupysite, jei lieka pastatas, instrumentai, gydytojas ir prisirašę pacientai. Kuo jūs sutaupot ir kur jūs sutaupot? Ir dar. Kadangi išmėtytos ambulatorijos labai tvarkingai apima dalį gyventojų, jūs norit, kad kiduliečiai važiuotų į Jurbarką, Kudirkos Naumiestis – į Vilkaviškį? Jūs šito norit“? – klausimus kėlė Lietuvos gydytojų sąjungos Šakių filialo vadovė Zoja Savinovienė, pabrėžusi, kad finansavimas ateina paskui prisirašiusį ligonį ir jo teisė rinktis, pas ką jis nori gydytis bei konsultuotis.

„Arba jūs norit nesakant nieko sujungt ir pakeist visą administracinį kaštą, kitaip aš nesuprantu“, – kalbėjo medikė.

Štai diskusijos besiklausiusiam dar vienam medikui bei tarybos nariui Vaidui Balčiūnui apskirtai kilo klausimas, kodėl nuspręsta visas ambulatorijas jungti būtent prie PASPC. Jo žodžiais, prie tokios įstaigos, „kuri viską išbarstė“, dalis atsiskyrusių ir iš jos išėjusių medikų įkūrė  privačią įstaigą, o dabar būtent prie tokios sumąstyta prijungti visas kitas.

Pasigedo kalbėjimosi bei požiūrio į žmogų

Specialiai sudarytai komisijai priklausanti tarybos narė Aušrelė Pukinskienė apgailestavo, kad kalbama apie viską, išskyrus žmogų, jo poreikius. Jai susidarė įspūdis, kad apskritai komisija tarsi supriešinta ir su pačiais medikais, o ir pats klausimas, jos nuomone, apverstas aukštyn kojom.

„Nu nesam mes tokie kytri ir gudrūs, kad galėtume suprasti esmę, kvėpavimą ir gyvavimą to, ką jūs veikiat“, – kreipdamasi į medikus kalbėjo tarybos narė, kurios nuomone, ir problemos sprendimą reikėjo pradėti nuo paprasto elementaraus kalbėjimosi, klausimo, o ką patys įstaigų vadovai galėtų padaryti, kad, tarkim, tas rodiklis būtų ne 10 ar 12, o tas reikalingas 7, 2 proc.

„Ir reikėjo sakyti – padėkite mums, nes jūs geriausiai žinot, kodėl pas vieną vienas dantistas, o pas kitą du vairuotojai ar dar kažkas“, – įsitikinusi A. Pukinskienė.

Panašiai kalbėjo ir kitas komisijos narys Artūras Varankevičius, kuris apskritai siūlė daugiau atsakomybės perleisti patiems ambulatorijų vadovams ir jiems duoti metų ar dvejų laikotarpį, per kurį būtų leista pasiekti reikiamus rodiklius, ir išvadas daryti tik tuomet, jeigu reikamų rodiklių pasiekti nepavyktų.

Tarp sprendimų – ir natūralus „užsilenkimas“

Beje, meras teiravosi, o kaip dabartinėmis sąlygomis pavyktų ambulatorijoms teikti paslaugas į namus, nors M. Švabas aiškino, kad tai galioja tik didelėms, o ne mažoms įstaigoms. Šakių PASPC laikinoji vadovė įsiterpė, kad PASPC tokia komanda jau steigiama ir planuojama su Ligonių kasomis pasirašyti sutartį.

„Na va, ir viskas bus padaryta“, – aidėjo iš salės.

D. Jakavičius ramino, kad kol kas niekas nenuspręsta, į problemą, anot vicemero, siekiama pasižiūrėti visais pjūviais, o komisija išvadas turėtų pateikti iki spalio 1 d.

„Šiandien mes, kaip administracija, esam susiskaičiavę visus dalykus ir sakom, kad 26 tūkstančiams prisirašiusių prie mūsų savivaldybei priklausančių juridinių asmenų aštuoni juridiniai asmenys yra per didelė našta. Šiandien mes tą konstatuojam, o sprendimų gali būti įvairių. Vienas iš jų tai yra nieko nedaryti ir natūraliai laukti, kol tos įstaigos užsilenks. Tai irgi yra sprendimas“, – diskusiją apibendrino meras.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos