baneris leidinys

zalias vynas
M. Būblaitytės nuotr.: Varžytuvėms pristatyti 26 vynai buvo vertinami pagal spalvos ypatybes, kvapą ir aromatą, skonį ir poskonį.

Jau tapo įprasta, kad lapkričiui baigiantis Zyplių dvaras tampa lietuviško jauno vyno sostine. Praėjusį savaitgalį Lietuvos vyndarių asociacijos nariai ir vyno gurmanai Lukšiuose jau 9-tą kartą degustavo žalius vynus. Vakarui baigiantis LVA prezidentas Romualdas Dapšys ir Lukšių seniūnas Vidas Cikana jau dalinosi idėjomis kitiems, jubiliejiniams metams, tad labai tikėtina, kad graži tradicija mūsų krašte sėkmingai tęsis.
 
Atsidavusių bendraminčių būrys

Nauji asociacijos nariai bei būrį bendraminčių atradę svečiai tikina suvilioti galimybės tobulėti ir dalintis patirtimis. Jau ne vienerius metus vynus savo malonumui gaminantys entuziastai iš visos Lietuvos aiškino, kad užsiimti tokia kūryba žymiai maloniau su kažkuo dalinantis. Nors vyno gamybos procese pasitaiko ir karštų diskusijų, vyndariai visada nuoširdžiai dėkoja artimiesiems: kas vaikams, kas žmonoms. Pasak jų, bendras užsiėmimas tampa ypatingu šeimos bendravimo būdu, iš kartos į kartą perduodama tradicija.

Pažinti pasaulio skonius

Kaip įprasta, pradėta nuo pasižvalgymo po pasaulį – vyno parduotuvės savininkas Liudas Remeika susirinkusiuosius supažindino ne tik su portugališku vynu, bet ir su esminiais, vyno skonį lemiančiais kriterijais: geografine kilme, žaliavos ypatybėmis, gamybos technologijos tradicijomis ir specifika. Svečiai ragavo ir Portugalijos vynų vizitine kortele tapusio portveino – pastiprinto vyno. L. Remeika atskleidė ir šio tauraus gėrimo ryšį su Lietuva – tekę girdėti, kad kadais jis buvęs brandinamas ir gabenamas būtent Mėmelio ąžuolo statinėse, kurias tada vertino labiau nei kurias kitas.

Fantaziją žadinanti degustacija

Varžytuvėms pristatyti 26 vynai buvo vertinami pagal spalvos ypatybes, kvapą ir aromatą, skonį ir poskonį. Žinoma, malonumą taip pat reikėjo įvertinti. Akla degustacija išsiskiria tuo, kad nepateikiama jokių užuominų ar nuorodų, kurios suformuotų ragautojo lūkesčius, tad keičiantis vynams publika dalinasi įspūdžiais, kokius pojūčius gėrimas žadina, kokius skonius primena. Nors kartais žaliavą atspėti nėra sunku, neapsieinama ir be romantiškų apibūdinimų, kad vynas primena vaikystę, kad kvepia pievomis ar drėgna žeme. Ragautojai atranda vyne ir tokius poskonius kaip kavos, saldainių ar vytintos dešros.

Perprasti technologijas

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maisto technologijos katedros docentė dr. Aušra Šimonėlienė džiaugėsi, kad šiemet visi vynai buvo techniškai tvarkingi, kad vyndariai mokosi, tobulėja ir sugeba suvaldyti cheminius procesus. Vyndariai noriai su ja konsultuojasi ir dalinasi paslaptimis, kaip ruošiamos ilgiau nokstančios žaliavos ar kaip ištaisomi nepavykę eksperimentai. Iš kolegijos ji atsivežė ir pilstytojas – maisto technologijos studentes.

Jaunatviško entuziazmo triumfas

Sensacija tapo Ginto Andriuškos pasirodymas. Dvi pirmos vietos skirtingose kategorijose ir vynų vyno titulas iškeliavo į Vilnių. Jaunasis vyndarys prisipažino, kad pergalių nesitikėjo, bet kantriai dirbo ir laukė.

Trys trečiosios vietos (sausų, pusiau sausų ir saldžių bei midaus kategorijoje) atiteko jau daug metų puoselėjamoms tradicijoms – Kidulių krašto vynams (du vyšnių bei juodųjų serbentų), o pusiau saldžių vynų kategorijoje trečias – Zyplių dvaro vynas. Zanavykų kraštą už kasmetines pergales galima drąsiai vadinti vienu stipriausių Lietuvoje.

Sausų vynų kategorijoje simpatijas pelnė aronijų, obuolių ir vyšnių vynai. Pusiau sausų vynų kategorijoje lyderiavo aviečių vynai. Pusiau saldūs aviečių, vyšnių ir juodųjų serbentų vynai surinko daugiausia taškų savo kategorijoje. Saldžių vynų ir midaus grupėje sužibėjo obuolių-svarainių, „Pilėnų“ midus, vyšnių vynas.

Vyno gamyba – kantriesiems

Vyndariai prisipažįsta, kad Beaujolais (Božolė – jauno vyno) tradicija Lietuvoje nėra tokia stipri. Jie mieliau pristato vynus, kurie jau tinkami ragavimui, nei gamina šventei specialų, greitos fermentacijos vyną, todėl mielai naudojasi proga pristatyti kolegoms ir pabrandintus vynus, kuriuos jie jau ragavę ankščiau. Vyndariai sutaria, kad vynui reikia ne tik dėmesio, bet ir laiko. Kai kurių rūšių vynus reikia „pamiršti“ ne vieneriems metams, kad būtų galima atskleisti geriausias jų savybes, nors ir labai kirba noras ragauti, stebėti pokyčius.

Poreikis vyno kultūros ugdymui

Lietuvos vyndarių asociacijai šiuo metu priklauso beveik 30 narių. Burdamiesi ne tik švęsti, bet ir dalintis patirtimis, mokytis, domėtis kitų šalių vyndarystės tradicijomis, jie tikisi, kad šis jų pomėgis ilgainiui atsikratys visuomenės primetamo neigiamo įvaizdžio ir bus pripažintas kaip gilias tradicijas turintis amatas ar gurmaniškas hobis. Pasak jų, viešojoje erdvėje apstu neigiamos informacijos apie alkoholio vartojimą, dažniausiai – stipriuosius gėrimus, o edukacinių straipsnių apie saikingą ir kultūringą gėrimų vartojimą vis dar per mažai.

Monika Būblaitytė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

Vartotojo meniu

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos