baneris leidinys

sinkeviciene
Nuotr. Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Sinkevičienė (dešinėje) klausė, ar verta profesinio mokymo mokyti Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, jei  visas mokymo programas turi Marijampolės profesinio rengimo centras, taigi ir Kudirkos Naumiesčio skyrius.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Birželio 7 d. Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vykusiame forume-apskritojo stalo diskusijoje „Profesinis mokymas verslui ir investicijoms“ dalyvavo gausus būrys valdžios, verslininkų ir profesinio mokymo atstovų. Forumo dalyvių tikslas – rasti profesinio orientavimo ir mokymo būdus, kurie patenkintų rajono verslininkų poreikius.

Forumą-apskritojo stalo diskusiją pradėjusi Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė informavo susirinkusius, jog šių metų sausį patvirtintoje mūsų rajono savivaldybės verslo plėtros strategijoje vienu iš svarbiausių tikslų numatytas profesinio rengimo tobulinimas. Tad, pasak rajono savivaldybės vicemero Bernardino Petro Vainiaus, visi pakviesti padiskutuoti ir iškristalizuoti, kaip vystyti profesinį orientavimą ir mokymą, kad rajono verslininkai nepritrūktų darbo jėgos, kurios, kad ir kaip tobulėtų gamybiniai procesai, visada reikėjo ir reikės.

Į forumą atvykusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmų švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė supažindino diskusijos dalyvius su profesinio mokymo iššūkiais. Nuo 2001-ųjų metų profesinio mokymo srityje dirbanti specialistė sakė išgyvenusi daugybę Švietimo ir mokslo ministerijos reformų bei pokyčių, tačiau vienoda sistema iki šiol taip ir nėra sukurta.

Jos manymu, emigracija Kauno ir Marijampolės regionams daro labai didelį neigiamą poveikį, nes darbingų žmonių čia liko tik 61 proc. Bėgant metams, jų dar labiau mažės. Tad, viešnios nuomone, pameistrystė ir jos įgyvendinimas bus pats didžiausias iššūkis Lietuvai. Būtent pameistrystė bus pagrindinis kelias darbdaviams bent metams–dviem gauti reikalingų darbuotojų, kurių labai trūksta, o daugiausiai naujų darbo vietų ir ateityje bus steigiama paslaugų ir pramonės sektoriuose.

Kauno PPA rūmų tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadybininkė Aurelija Šiugždaitė pristatė kitą profesinio tobulėjimo aspektą – galimybę naujai verslą pradėjusiems žmonėms pasistažuoti pas patyrusius užsienio įmonių verslininkus. Jos pranešimas „Tarptautiniai mainai – bilietas verslo startui. Erasmus – jauniesiems verslininkams“ – žinutė jauniems verslininkams, turintiems verslo idėjų, kaip kurti, plėsti ir auginti savo įmonę, pasisemti patirties kitoje šalyje (populiariausios išlieka Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys). Per 2009–2017 m. iš viso įgyvendinta virš 4,5 tūkst. mainų programų, po kurių 36 proc. jaunųjų verslininkų įkūrė savo verslus, 35 proc. – pradėjo savo veiklą ir kitose rinkose.

Į forumą pasidalinti gerąja patirtimi atvyko Kėdainių profesinio rengimo centro profesijos mokytoja Liudmila Kolojanskienė. Ji trumpai pristatė centro veiklą ir naujas modulines mokymo programas. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Sinkevičienė, pagal naująjį profesinio mokymo įstatymą nuo kitų metų sausio visos profesinio mokymo įstaigos tampa viešosios ir negalės vykdyti daugelio programų, kurias vykdo šiandien, nes tarp mokymo įstaigų yra labai didelė konkurencija.

Tai patvirtino ir Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, atliekantis direktoriaus  funkcijas Romualdas Vadluga, pateikdamas faktą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė, nė neatlikusi išsamios analizės, 2020 m. uždaro savo teritorijoje šios profesinės mokyklos skyrių vien todėl, kad savivaldybei svarbesnės jos bendrojo lavinimo mokyklos. Jo teigimu, skaudu, kad dar kai kur galioja profesinėms mokymo įstaigoms prilipintas profkės lygmuo. D. Sinkevičienė paantrino R. Vadlugai, kad yra didelė problema, jog gimnazijos nenori paleisti vaikų ir laikosi įsikibusios krepšelių, nors pirma reikėtų žiūrėti, ko reikia Lietuvai.

Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas patikino, jog tikrai negalvoja taip, kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimiečiai, tik apgailestavo, kad profesinio mokymo skyrius yra palyginti toli nuo rajono centro.

„Kadangi Kudirkos Naumiesčio skyriaus neina perkelti į Šakius, gal yra galimybė profesinį mokymą integruoti į bendrąjį ugdymą?“ – klausė D. Palukaitienė, paviešindama, kad, apklausos duomenimis, rajono verslininkams reikėtų 27 statybininkų, 25 žemdirbystės ir gyvulių priežiūros darbuotojų, 24 vairuotojų, 20 tekintojų, suvirintojų, betonuotojų, 14 barmenų, virėjų, padavėjų, dešimt šaltkalvių-autoremontininkų, aštuonių miško paruošėjų ir t.t.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė sakė suprantanti bendruomenės poreikį turėti profesinį mokymą Šakių gimnazijos patalpose ir mokyti vaikus profesijos, tačiau teigia nežinanti, kaip tai būtų galima padaryti. D. Sinkevičienės teigimu, yra tam tikri teisės poįstatyminiai aktai, yra ministro pasirašyti įsakymai, kuriuos galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklapyje.

„Bet ar verta tai daryti?“ – klausė specialistė, teigdama, kad visas šias programas turi Marijampolės PRC, taigi ir Kudirkos Naumiesčio skyrius, o bet kas ir bet kaip šiandien nieko mokyti negali.  

Tam pritarė ir E. Pauliukėnas, kurio teigimu, kažin ar Šakiuose atsirastų laisvų patalpų, kuriose galėtų būti vykdomas profesinis mokymas.

Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė patvirtino, jog jiems labai svarbu, kad suaugusiųjų mokymas vyktų Šakiuose, nes daugiau nei 80 proc. registruotų bedarbių yra kaimo žmonės, kurie visiškai nemobilūs ir neturi pinigų nuvykti į mokymo centrą, esantį Kaune ar Marijampolėje.

Į diskusiją įsitraukęs tarybos narys Laurynas Suodaitis pastebėjo, kad čia vyksta kova tarp noro ir nenoro kažką daryti, tad pirmiausiai siūlė apsispręsti. Juo labiau, kad yra teisinių būdų integruoti profesinį mokymą į bendrojo ugdymo programą. Jo manymu, drąsiai būtų galima išskirti akademinę ir profesinę kryptis.

R. Vadluga iš dalies pritarė L. Suodaičio idėjai, tačiau patarė profesinį mokymą vykdyti Šakiuose, o praktiką atlikti Kudirkos Naumiestyje įkurtoje gamybinėje bazėje, į kurią mokinius būtų galima atvežti mokyklos transportu. Aišku, tikėtis visų profesijų mokymų būtų naivu, nes profesinio rengimo centrai turi ribotą licencijų skaičių, tačiau tai galėtų būti vienas iš variantų. Jis siūlė rajono savivaldybei ar verslininkams tapti įstaigos dalininkais, tuomet mokymo programos būtų atrinktos labiau atsižvelgiant į jų pageidavimus.

„Jei mokiniai įgiję profesiją žinos, kad Šakiuose gaus darbą, tai turėsime tikimybę, kad jaunų žmonių dar liks, kad visi neišvažinės“, – įsitikinęs tarybos narys, siūlydamas kreiptis šiuo klausimu į rajono savivaldybės tarybos Švietimo, sveikatos, kultūros ir socialinių reikalų komitetą. Tad taryba ir turėtų nuspręsti – būti ar nebūti profesiniam mokymui Šakiuose.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

Vartotojo meniu

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos