petrucionisRinkiminių debatų strateginė tema – VAE statybos. Teiginys “strateginė” šiuo atžvilgiu reiškia mažiausiai dešimtmečio tęstinumą investuojant politinį ir ekonominį kapitalą. Todėl plėtojant VAE investicinę grąžą skiriamos dvi naudos: piniginė ir energetinio nepriklausomumo. Būtent pastarasis argumentas yra ignoruojamas žiniasklaidos priemonių ir opozicinių partijų atstovų pasisakymuose.

Pagal Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą, ES valstybės iki 2014m. pabaigos privalo turėti planą ir vykdyti realius veiksmus, kurie užtikrintų konkurencingą šalies energetikos rinką. Šiuo metu Lietuva yra labiausiai priklausoma nuo dujų (100%) ir elektros (~65-70%) importo. Alternatyvių energijos šaltinių stygius lemia, jog kainų nustatymo metu yra manipuliuojama nepalankia Lietuvai padėtimi. Tarkim, pagal neseniai pateiktą LR Vyriausybės ieškinį, tarptautinis Stokholmo arbitražas svarstys, ar “Gazprom” tiekiamų dujų kaina nuo 2004 m. buvo sudaryta teisingai.  Lietuvos interesas yra atgauti iki 5 mlrd. litų permokėtos sumos. Būtent dėl ekonominių nuostolių ir grasinimų, jog “dujų kranelis” išvis gali būti užsuktas yra pasirašomos sutartys dėl naujo suskystintų gamtinių dujų(SGD) terminalo nuomos netoli Klaipėdos. Antroji gan drąstiškai sprendžiama problema – savos ar bent jau konkurencingos elektros energijos užtikrinimas. Siūlomas VAE projektas Lietuvai kainuos apie 6.5 mlrd. litų tiesioginių išlaidų arba maždaug po 800 mln. litų per ateinančius aštuonerius metus. Pagamintos elektros kaina VAE iniciatoriaus Vidmanto Žiemelio nuomone, bus ~18ct/kWh (į šią kainą įskaičiuoti ir visi finansiniai įsipareigojimai, kurių nebereiks dengti iš valstybės biudžeto), kai tuo metu Vakarų Europoje kaina sieks 19ct/kWh ir daugiau.  Kiekvienais metais elektrinė generuos 8-12% finansinės grąžos. Suprantant šiuos pagrindinius sąmatos  skaičius, bet koks argumentas, kad VAE bus nekonkurencinga rinkoje, ar kad finansinė našta bus užkrauta tiesiogiai ant „piliečių pečių”, tampa miglotas ir labiau panašus „akių dūmimą”. Ekonominis paradoksas paprastas: tarpautiniai verslo ir bankų koncernai pasiruošę investuoti ir investuoti pelningai, o mūsų opozicinės „prorusiško” intereso partijos agituoja priešingai.
 
VAE nėra tik ekonominis sprendimas, jis daugiau susijęs su politinėmis pasekmėmis. Šalutiniai elektrinės statybos efektai apima tokias sritis kaip: 1) tiesioginės užsienio investicijos; 2) naujų darbo vietų kūrimas – bus priimta 6000 įvairios kvalifikacijos darbininkų; 3) užtikrina energetinį elektros saugumą; 4) ekonominė grąža; 5) artimesni, realiu interesu grindžiami Baltijos valstybių santykiai; 6) elektros tiltų į Vakarus ir Švediją  plėtojimas; 7) rytietiška “Hitachi” koorporacijos darbo santykių patirtis. Kelčiau hipotezę, jog Lietuvos piliečiams buvo pateikta pernelyg daug dezinformacijos apie VAE, kuri turėjo įtakos patariamajame referendume apsisprendžiant dėl elektrinės ateities. Egzistuoja politinio intereso grupės mėginančios tiesiogiai paveikti elektrinės statybas. Ir tai lengva suprasti: Baltijos šalių elektros energijos rinkos valstybės, tokios kaip Lenkija, Švedija, Suomija ir ypač Rusija yra suinteresuotos, jog VAE projektas žlugtų.

Lietuvos interesas yra išspręsti energetinio nepriklausomumo dilemą ir kuo greičiau sumažinti dėl to patiriamus nuostolius. Plėtojami SGD terminalo ir VAE projektai yra dideli laimėjimai konkurencingos ir politiškai neutralios energergetikos srityje. Tolesnė energetikos nepriklausomybė priklausys nuo galimų koalicijų. DP+LSDP galėtų būti įvardijama, kaip išreiškę negatyvią nuomonę dėl VAE, tuo tarpu DP + TS-LKD koalicija realu, kad susitars tarpusavyje ir tęs dėrybas su investuotojais.  


Mindaugas Petručionis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos