petrucionisKol Lietuvos žiniasklaida šiuometinio rudens aktualijų skiltis pildo rinkimų ir vidaus politikos aktualijomis, pasaulyje 2012 metų trečiasis ketvirtis yra gan svarbių permainų metas. Santykiai tarp didžiųjų valstybių bus iš naujo perrašomi ta prasme, jog vyksta esminiai persistumdymai. Paskutinę savaitę JAV dar kartą parodė lojalumą Prezidentui B. Obamai, Kinija ruošiasi rinkti naują komunistų partijos lyderį, o Graikija dar kartą balsuos dėl įsipareigojimo pensijų mažinimui ir mokesčių augimui. Ryšys tarp šių pakitimų ir Lietuvos vidinio gyvenimo yra apčiuopiamas. Tikimasi, jog JAV su perrinktu prezidentu ir toliau skirs vis mažiau dėmesio Europai, o NATO įtaka mažės dėl  Jungtinių Valstijų politikos koncentravimo į Pietų Aziją ir Viduriniuosius Rytus. Senasis žemynas yra paliktas vienas tvarkytis su euro zonos krize. Tai kokie sprendimai yra priimami Europos Vadovų Taryboje dėl tolesnio bendradarbiavimo sprendžiant Pietų Europos valstybių skolų problemas yra ES ateities vizijos konstravimas. Dabartinės naujienos iš Briuselio pateko į tam tikrą juodąją skylę žiniasklaidoje, nors būtent jos lems tolesnę ekonominę politiką, kol Lietuva yra įsipareigojusi prisijungti prie euro zonos.
 
Pirminis mėginimas įsivesti europinę valiutą buvo nesėkmingas.2006 m. pagal Mastrichto sutartį nustatytas infliacijos rodiklis viršytas 0,1% ir Lietuva palikta už euro borto. Juokingai mažas perviršis matyt nebuvo lemiamas veiksnys, sprendimą lėmė mįslingas Europos Komisijos pasitarimas neskubėti priimti neturtingos naujos narės į valiutos bendriją. Visgi padėtis šiandien kiek pakitusi. 2011 m. kelis kart pagal BPV mažesnė Estija įsivedė eurą, Latvija tai tikisi padaryti jau 2014 m. ir rodos tai yra realus scenarijus. Lietuva be euro kitąmet turės vieną didžiausių BVP prieaugių visoje ES. Tačiau verta paminėti kelis euro naudos aspektus: 1) kainų stabilumas; 2) stabilios ilgalaikės palūkanų normos; 3) palankios sąlygos tarptautiniam verslui dėl vieningos valiutos pranašumų; 4) didėjančios tiesioginės užsienio investicijos (Estija šį rodiklį kasmet didina 3-7%, Lietuva vos 2-3%). Sąlygos Lietuvai pakartoti stojimą yra gan palankios tai padaryti per ateinančius kelerius metus. Pasaulinės krizės akivaizdoje Lietuva sėkmingai vykdė vidinės devalvacijos programą, kuomet nedevalvavus savos valiutos, buvo mažinamos algos ir kitos socialinės išmokos tam, kad būtų atkurtas šalies konkurencingumas užsienio rinkose. Šiemet Lietuvos eksportas augo apie 20% - užduotis įvykdyta. Visus šiuos žingsnius ryškiai pavėluotai dabar vykdo Graikija, kuri buvo visiškai nekonkurencinga tarptautinėje erdvėje krizės metu ir sprendė bėdas paskolomis, prie kurių prieiti trukdė jau prieš tai sukauptas pernelyg didelis įsiskolinimas. Dabar bet kokios Graikijoje pagamintos prekės kaštai vidutiniškai 30% brangesni už pagamintos Vokietijoje. Tačiau euro pati Graikija devalvuoti negali, gali tik vykdyti vidinę devalvaciją mažinant pernelyg išaugusius atlyginimus ir socialines išmokas. Opiausia bėda Lietuvai yra biudžeto deficito mažinimas ir įsiskolinimų refinansavimas. Paprastai tariant, jau šiemet 1,9 mlrd. litų iš biudžeto teko sumokėti praeitiems įsiskolinimams padengti ir palūkanoms sumokėti. Kiek mažiau tektų stengtis dėl infliacijos mažinimo.

Visgi tolesnė piniginės sąjungos raida priklauso nuo pasaulinių pokyčių. Aktuali tiek Kinijos, tiek JAV veikla pasaulinėse rinkose, kurios trumpuoju laikotarpiu darys įtaką euro valiutos kursui, kas lems ES konkurencingumą pasaulyje ir didesnio BVP prieaugio galimybę.

Mindaugas Petručionis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos