vengrijaAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Pavargę, bet laimingi – tokių pojūčių kupini Šakių „Varpo“ mokyklos mokiniai pirmadienį penktą ryto parskrido iš Budapešto (Vengrija), kur dalyvavo tarptautiniame projekte „Perkurkime pasaulį 2016 m.“

Nuotr. Visi stovykloje vykę užsiėmimai buvo susiję su ekologija, pavyzdžiui, iš dviračio padangos pasigamino diržą ar apyrankę.

Į stovyklą varpiečiai vyko su anglų kalbos mokytoja Daiva Mažeikiene, kuri parašė projektą, suteikusį galimybę keturiems devintos ir dviems aštuntos klasės mokiniams rugpjūčio 19–28 d. patirti neišdildomų įspūdžių minėtoje stovykloje.

Tarptautinis projektas buvo vykdomas mažame mieste Gödöllő, įsikūrusiame šalia Budapešto. Esminė stovyklos mintis – kuo daugiau sužinoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius, ekologinį žemės ūkį ir maistą, rūšiavimą ir novatoriškos bendruomenės išmintį, kaip spręsti globalinės aplinkos ir socialines problemas.

Beje, projekte varpiečiai buvo vieninteliai lietuviai. Jie turėjo galimybę susipažinti su 14–18 m. jaunimu iš Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Italijos – iš viso stovykloje gyveno keturiasdešimt žmonių, kurie dešimt dienų dalyvavo bendruose užsiėmimuose bei išvykose.

Mokinių pasiteiravus, kas iš kelionės jiems labiausiai įstrigę, šie nedvejodami atsakė, jog ryšiai, užsimezgę su kitų šalių moksleiviais, bei nepaprastas aplankytų vietų grožis.

 „Negali sakyti, kad nepavargome. Aišku, kad pavargome, bet tas nuovargis labai malonus. Patirti įspūdžiai viską atperka, dalyvaudami įvairiose veiklose net negalvojome, kad norėtume pailsėti ar panašiai“, – kalbėjo Viltė Miliūnaitė, viena iš stovykloje dalyvavusių moksleivių.

Varpiečiai sako, kad Budapešte pragyvenimo lygis panašus kaip Lietuvoje, tačiau Vengrijos kraštovaizdis – nepalyginamas.

Mokiniai užmezgė glaudžius ryšius su užsieniečiais ir tikisi, kad su jais bendraus ir vėliau.

„Viskas buvo susiję su ekologija. Net ir žaisdami žaidimus vaikai mokėsi dar labiau pažinti gamtą. Lankėmės ūkyje, kuriame auginamos ekologinės daržovės, teko ir patiems paravėti. Gamtos pažinimas ir suartėjimas su ja buvo išties nuostabus jausmas“, – pasakojo mokytoja.

Kiekviena diena stovykloje tapo nauju iššūkiu. Mokiniai keliavo ir laivu, ir traukiniu, ir metro, plaukė kanojomis ir pan. Įvairių veiklų metu jie mokėsi prikelti daiktus antram gyvenimui, pavyzdžiui, gaminosi apyrankes ir diržus iš dviračių padangų. Visas laikas buvo „bėgimo režime“ – kartais net ir valgyti tekdavo traukinyje ar grįžtant namo. Beje, mokiniai teigė, jog po šios stovyklos įgytomis žiniomis galės pasidalyti ne tik su klasės draugais, bet ir su šeimos nariais.

Tiesa, oras keliautojams irgi pasitaikė dėkingas – tik viena diena iš dešimties buvo kiek vėjuotesnė ir lietinga, kitomis lepino saulė. Kas paliko didžiausią įspūdį, mokiniai išskirti negalėjo, nes viskas kartu tapo vienu didžiausių nuotykių ir įspūdžių
„Vakarais grįžę į mokyklą net nelabai turėdavome laiko susidėlioti minčių galvoje – kas paliko didžiausią įspūdį, nes keliaudavome į kultūrinius vakarus“, – pasakojo mokytoja.

Kultūrinių vakarų metu vykdavo susipažinimas iš arčiau su kitomis šalimis – visi turėjo prisistatyti, papasakoti apie savo mokyklą, šalį, kulinarinį paveldą ir panašiai.

Mūsiškiai, kaip tikri zanavykai, į Vengriją paskanauti nusivežė kaimiškų dešrų, lašinių, grybukų, medaus, duonos, sūrio. Pirmiausiai užsieniečiai ragavo medaus, kurį tepė ant duonos, o pasiūlius pamėginti kartu su sūriu – liko itin maloniai nustebinti skonių žaismo.

Tiesa, šakiečiai teigė, jog užsieniečių atsivežti kulinarinio paveldo skanėstai jų per daug nenustebino, na, nebent itališka „Nutella“ – jos skonis visai ne toks, kaip parduodamos pas mus, Lietuvoje.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

Atnaujinta 2015-08-21 13:07
lt_ukis

Vartotojo meniu

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos