Gyvūnų terapija

Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, girdi, mato ir užuodžia geriau negu žmogus. Yra emocijų, kurios sukyla be žodžių. Yra būdų, kurie labai toli pralenkia įprastas medicinos priemones.

Gyvūnai vis dažniau pripažįstami visaverčiais gydomojo proceso dalyviais. Jie sugeba taip mylėti, kad gali paaukoti savo gyvybę ar įspėti savo šeimininkus apie gresiančią nelaimę. Kai dar žmogus nebuvo taip nutolęs nuo gamtos, jis mokėjo gyvūnų kalbą. Gyvūnų šeštasis pojūtis – tai ne teorija. Jų intuicija gerokai pranoksta žmonių sugebėjimus.

Šunys skleidžia stiprią gydomąją energiją

Manoma, kad graikų mitologijoje šuns įvaizdis buvo neatskiriamas nuo medicinos ir gydymo dievo Asklepijaus. Šventyklose gyveno šunys, kurie vaikščiojo arba gulėjo šalia ligonių, atėjusių į šventyklą paprašyti dievo išgijimo. IX amžiuje Helo mieste, dabartinėje Belgijoje, šunis medikai naudojo psichiniams ligoniams gydyti. Jie buvo siunčiami gyventi į tas šeimas, kurios augino šunis. Kai XIII amžiuje Europos šalyse paplito maro epidemija, pasklido legenda apie vienuolį Roką, kuris keliaudavo per miestus su savo šunimi, gydydamas ligonius. Kai užsikrėtė pats vienuolis, jo šuo iš artimiausios pilies vogė ir nešė jam maistą. Pasakojama, kad pilies šeimininkas buvo priblokštas šuns ištikimybe, kai sužinojo, kur dingsta jo maisto produktai.

 
Pasak mokslininkų, šunys skleidžia stiprią gydomąją energiją. Jie gydo biolauku, kaip ir katės, todėl juos taip pat būtų galima vadinti savotiškais bioenergetikais. Bendraudami jie atiduoda dalį savo energijos. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas gyvas padaras turi savo biolauką, kuris keičiasi pagal savijautą. Žmogaus ir gyvūno bendravimo metu jų auros rezonuoja, ir augintinis išlygina šeimininko nesveikuojančio organo svyravimus. Kažin, ar rastume geresnį natūralų vaistą nuo depresijos ir įtampos, kaip šuo. Beje, šunys mėgsta ilsėtis tose vietose, kur srūva teigiama energija, todėl ten galima drąsiai statyti lovą – poilsis bus tikrai visavertis.

Mūsų senoliai žinojo, kad šunų vilna turi gydomųjų savybių ir mezginiai iš šunų vilnos padeda malšinti radikulito bei sąnarių skausmus, todėl dažniausiai iš jos mezgamos kojinės ir liemenės. Aprašytas ne vienas atvejis, kai ekstremaliomis aplinkybėmis šuo išgelbėjo savo šeimininką išlaižydamas jo žaizdas ir neleisdamas nukraujuoti. Šuns seilėse yra lizocimo fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles, saugančio nuo infekcijos ir kraujo užkrėtimo. Mūsų dienomis kai kurios farmacijos firmos lizocimą gamina kaip vaistinį preparatą.

Pasirodo, kad šuns uoslė yra tokia jautri, jog gali diagnozuoti vėžį - retą piktybinio naviko baltymų derinį. Mokslininkai įrodė, kad šuo gali atskirti žmones, sergančius vėžiu nuo sveikų žmonių. Sunku tiksliai pasakyti, kaip šuo užuodžia vėžį. Veikiausiai taip nutinka todėl, kad piktybinės ląstelės yra daug aktyvesnės už sveikąsias, tad sukuria didesnį elektrostatinį krūvį, kurį šuo ir pajunta.

Užsienyje šunų terapija labai populiari. Ji taikoma ne tik ligoninėse, bet ir neįgaliems žmonėms, taip pat senelių, vaikų namuose. JAV gyvūnus ligoninėse pradėjo naudoti nuo 1919 metų. Ypač veiksmingai buvo gydomi Pirmojo pasaulinio karo veteranai. Šunys padėdavo greičiau atsikratyti kare pergyvento šoko, kontūzijų ir naktinių košmarų.

Šiandien pripažįstama, kad šunys - puikūs psichologai. Vienišam žmogui jie atstoja ir klausytoją, ir guodėją, ir ištikimą draugą. Šeimininką šuo, kaip niekas kitas, pasitinka nepaprastai džiaugsmingai. Toks šuns elgesys sumažina nervinę įtampą ir kraujospūdį. Joks kitas gyvūnas nesugeba taip interpretuoti žmogaus mimikos, suprasti jo elgesio ir emocijų, paguosti, kaip šuo – ištikimiausias žmogaus draugas. Daugybę metų gyvendamas šalia žmonių, šuo išmoko puikiai jausti jų emocijas. Jis iš karto pajus, kad žmogus bijo.  Baimės jausmą išduoda į kraują plūstelėjęs adrenalinas. Manoma, kad žmogaus būseną gyvūnai suvokia pagal raumenų įtempimą, kvėpavimo dažnį, judesių koordinaciją, prakaito kvapą.

Šuo priverčia savo šeimininką pajudėti, net kai to jam labai nesinori. Paprastai, kuo didesnis šuo, tuo daugiau su juo tenka judėti. Net paprastas kasdienis pasivaikščiojimas teigiamai veikia sveikatą. Galima sakyti, kad šuo gali būti vienas iš veiksnių, mažinančių nutukimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Senyvo amžiaus žmonės, laikantys šunis, rečiau skundžiasi senatviniais negalavimais, būna aktyvesni ir geresnės nuotaikos, nes bendraudami su savo augintiniais patiria daug gerų emocijų ir atsipalaiduoja.