Kaip išgydyti savo gyvenimą

Viename iš „Savęs link“ straipsnių aprašėme Anantara das mintis apie tai, kaip žmogaus charakterio savybės susijusios su jo ligomis, o šiame, remdamasi visame pasaulyje garsia Luizos Hay knyga „Kaip išgydyti savo gyvenimą“ paaiškinsime, kaip patys sukuriame sveikatos sutrikimus mūsų kūne.

Kiekviena mūsų organizmo ląstelė reaguoja į kiekvieną mūsų mintį ir žodį. Jeigu mes tik išmoktume įsiklausyti – daug išgirstume. Mūsų kūnas yra tiesioginis mūsų įsitikinimų atspindys. Tik išmokę mylėti save ir liovęsi kaltinti kitus, galime iš esmės pakeisti savo sielos ir kūno gyvenimą. Tik pakeitę savo mintis ir įsitikinimus, galime išgydyti bet kokią ligą, galime įveikti netgi vėžį. Tuo, kuo mes tikime, tampa mūsų tikrove. Ir tik mes patys galime rinktis iš keleto galimų variantų.

Pyktis, nepasitenkinimas, skriauda, pirmiausiai kaupiasi mūsų subtiliuosiuose kūnuose, o kai juose nebetelpa, pereina į fizinį lygmenį ir pradeda mus graužti, virsdami liga, kuri vadinama vėžiu. Nuolatinė aplinkinių kritika neišvengiamai sukels reumatizmą. Kaltės jausmas visada ieškos bausmės, o bausmė – tai per ligą sukeltas skausmas. Atsiradusios baimės ir įtampa - mūsų organizmo opos, kojų skausmas, nuplikimas. Ar galime viso to išvengti, ar galime save išgydyti?   

Luiza Hay sako, kad atleidimas ir savęs išlaisvinimas iš skriaudos, pykčio ir baimių išgydo visas ligas – mes galime pakeisti mūsų mintis apie praeitį. Atsikratykite nuoskaudų, liūdesio, neigiamų minčių jau dabar – nelaukite kol virš jūsų pakibs chirurgo skalpelis arba atsidursite mirties patale. Jei galvosime, kad esame tik bejėgės aukos ir ką nors pakeisti yra beviltiška – mūsų gyvenimas vieną dieną pasidarys beprasmis.

 
Kai tik susergame, iš karto savo širdies turime paklausti, kam reikėtų atleisti, nes atleidimas – tai išsilaisvinimas. Labai svarbu nepamiršti atleisti sau. Jau pats faktas, kad norime atleisti, pradeda gijimo procesą. Galite mintyse arba garsiai pasakyti tokius žodžius: „Aš atleidžiu tau už tai, kad nebuvai toks, kokį norėjau tave matyti. Aš atleidžiu tau ir visiškai save išlaisvinu.“ Jei norite atleisti konkrečiam asmeniui – paminėkite ir jo vardą. Kai mumyse įsivyraus ramybė, harmonija ir pusiausvyra – visa tai atsispindės ir mūsų gyvenime.

Įsižiūrėkite į žmogaus veidą. Jis - mūsų gyvenimo tiesioginis atvaizdas. Žmonės mus pažįsta iš veido. Iš veido sprendžiame, kas negerai su mumis. Plaukai – mūsų stiprybė. Kai dėl ko nors baiminamės, jaučiame nuolatinę įtampą – aplink galvą sukuriame plieninius lankus, kurie spaudžia plaukų svogūnėlius. Todėl jie apmiršta ir pradeda slinkti. Jei neišsivaduojame iš įtampos ilgą laiką – plaukai tiesiog nustoja augti.

Ausys – mūsų gebėjimas klausyti ir išgirsti. Ausų skausmas – tai mūsų susierzinimo dėl to, ką girdime arba ko nenorime girdėti, pavyzdys. Kai negalime pakeisti kokios nors situacijos – pradedame jausti skausmą ausyse. Kurtumas – tai besitęsiantis nenoras klausytis.

Jei turime problemų dėl akių, reiškia, nenorime kažko matyti – arba savyje, arba savo gyvenime. Jei nemokame kažko pakeisti – išsklaidome savo regėjimą, kad akys negalėtų aiškiai matyti. Galvos skausmai atsiranda tada, kai jaučiame nepilnavertiškumą ir pažeminimą. Kai suskausta galvą, paklauskite savęs kur, kaip ir kada save įskaudinote. Atleiskite sau ir galvos skausmas pranyks savaime. Migrena kamuoja tuos žmones, kuriuos gyvenime viskas erzina, kurie užslopina pyktį savyje.

Kaklas rodo mūsų gebėjimą lanksčiai mąstyti, suprasti kito žmogaus požiūrį. Problemų dėl kaklo atsiranda tuomet, kai jaučiamės nepilnaverčiais. Gerklė – mūsų gebėjimas kovoti už save. Gerklės skausmas – įsitikinimas, kad kažko neturime teisės prašyti iš gyvenimo ir dėl to pykstame. Tonzilių ir skydliaukės  ligos – neišreikštas kūrybiškumas, negalėjimas daryti to, ko norime. Būtent užgniaužtas  ar neišreikštas kūrybiškumas sukelia gerklės ligas.

Penktoji čakra – energetinis centras mūsų gerklėje, kuriame vyksta pasikeitimai. Kai priešinamės pokyčiams, kai bandome pasikeisti, ima kažkas kirbėti gerklėje – pradedame kosėti. Paklauskite savęs: į ką reaguojate? Tai užsispyrimas ar požymiai, rodantys, kad keičiatės?

Nugara – mūsų palaikymo sistema. Nugaros skausmai rodo, kad mums reikia pritarimo ir paramos, kurių galbūt nejaučiame iš savo artimųjų ir draugų. Viršutinė nugaros dalis – nepakankamas emocinis palaikymas, vidurinė – baimė, kad kas nors gali smogti į nugarą, apatinė – nerimas dėl finansinės situacijos.

Plaučiai – mokėjimas imti ir duoti. Plaučių ligos – mūsų nenoras ir baimė gyventi pilnavertį gyvenimą arba įsitikinimas, kad neturime teisės taip gyventi. Rūkymas – tai gyvenimo neigimas, tarsi po kauke slepiamas nepilnavertiškumas. Joks barimas nepakeis įpročio rūkyti – reikia pakeisti įsitikinimą, dėl ko kyla tas įprotis. Kvėpuodami mes net nesusimąstome, kad jei nors kartą neįkvėptume – neišgyventume nei trijų minučių. Kvėpavimas – pats svarbiausias dalykas, be kurio negalėtume gyventi.

(Tęsinį skaitykite rugpjūčio 12 dienos laikraštyje.)