Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų Šv.Rašte randamos užrašytos ir iš lūpų į lūpas sklido žinios apie demonišką įtaką, velnio apsėstuosius ar piktųjų dvasių, siekiančių sunaikinti žmogaus asmenybę, užvaldytus žmones. Evangelijoje pasakojama, kad po keturiasdešimties pasninko dienų net pats Jėzus dykumoje buvo šėtono gundomas. Tai ką jau kalbėti apie mus – paprastus mirtinguosius.
Pastaraisiais metais visuomenėje ypač padaugėjo parapsichologų, bioenergetikų, žiniuonių, aiškiaregių ir kitų, kurie imasi išlaisvinimų iš piktosios dvasios gniaužtų. Visų jų galių paneigti negalima, tačiau vertėtų pagalvoti, kad jos gali būti taip pat susijusios su demoniška įtaka. Po kai kurių žmonių, save vadinančių parapsichologais, atliktų veiksmų iš pradžių gali būti pastebimas tariamas sveikatos ir dvasinės būklės pagerėjimas, tačiau po kurio laiko, pasak kunigų egzorcistų, gali sugrįžti dar didesnės kūno ir sielos kančios.
Evangelijoje pagal Matą Jėzus savo mokinius mokė, kad „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau“. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma...“ Todėl turite save apsaugoti ir nepalikti velniui atlapotų savo sielos durų, kad jis negalėtų laisvai įeiti ir mus užvaldyti. Egzorcisto tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką žmogui, bet ir sugrąžinti jį į tikėjimo kelią. Kartais užtenka paprastos užtarimo maldos ir Eucharistijos per atgailos sakramentą. Sakramentalijas šėtono išvarymui atlieka Katalikų bažnyčios vyskupai arba jų įgalioti dvasininkai – kunigai egzorcistai.
Šiandien ypač populiarios ir gausiai tikinčiųjų lankomos vidinio išgijimo pamaldos, kuriose prašoma apsaugoti nuo piktųjų dvasių gundymų ir apsėdimų. Tai yra ne egzortai, o savotiškos užtarimo maldos, nes jų pagrindinis tikslas ir yra išlaisvinimas iš demoniškos įtakos. Tokias vidinio išgijimo pamaldas Šakių Šv.Jono Krikštytojo, o ateityje ir Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje žada organizuoti pirmasis ir kol kas vienintelis Vilkaviškio vyskupijos kunigas egzorcistas Sigitas Bitkauskas. Pagal jam suteiktą specialų Katalikų bažnyčios leidimą jis gali atlikti egzortus, vadovaudamasis Romos ritualo rekomendacijomis, įgytomis žiniomis ir savo asmenine patirtimi.
Pasak kunigo egzorcisto, šiai sielovados tarnystei jis ryžosi pamatęs, kiek daug yra kenčiančių nuo apsėdimų žmonių.Skambučiai nenutyla nuo ryto iki vakaro. Velnias nemiega – jis ten, kur alkoholis, narkotikai, pinigai. Tačiau pirmiausiai reikia įsitikinti, ar žmogus serga psichine liga, ar jį iš tiesų yra paveikusi piktoji dvasia ir koks jos įtakos laipsnis. Tai padaryti kartais būna sunku dėl to, kad šėtonas naudojasi pačiais įvairiausiais būdais, jog paslėptų savo buvimą. Su metais įgyta patirtis egzorcistui leidžia neklystant išaiškinti žmogaus būklę ir imtis visų reikiamų priemonių.
„Kiekvienoje vyskupijoje galėtų dirbti bent po du kunigus egzorcistus, nes vienam krūvis be galo didelis“, - teigė S.Bitkauskas. Pasirodo, ne tik todėl, kad be galo daug žmonių kreipiasi pagalbos, bet ir dėl to, kad būna tokių sunkių atvejų, kai egzortą tenka skaityti nepertraukiamai ir tuo pačiu metu dar atlaikyti piktųjų dvasių atakas. Egzortus atliekantis kunigas turi būti ypač dvasiškai švarus, atidus ir atsargus - net menkiausia klaida gali turėti neigiamas pasekmes.
S.Bitkauskas pasakojo, kad išvarymo ritualuose neleidžiama dalyvauti pasauliečiams, jog jie neišsigąstų, pamatę čia vykstančius antgamtinius dalykus: užvaldžius piktajai dvasiai, žmogus gali nekontroliuoti savo judesių, jo kūnas gali pasidaryti kaip lėlės, tampomos už virvučių, jis gali prakalbėti lotyniškai, lengvai pakelti tokį baldą kaip sekcija ir sviesti jį į kunigą, keletą kartų pakeisti savo veidą ar net pereiti į kitą žmogų. Oras patalpoje gali netikėtai greitai atšalti iki minusinės temperatūros arba gali užsiuosti dūmai - sieros smarvė. Visa tai vyksta neįtikėtinai realiai, tačiau pats žmogus po egzortų dažniausiai nieko neatsimena.
„Velniui išvaryti paprastai vieno egzorcizmo seanso nepakanka. Pasitaiko, kad būna mažai ir dešimties. Piktosios dvasios taip greitai nepasitraukia, nes pasaulis grimzta į blogį ir šiandien daugeliui žmonių reikia tik pinigų, verslo, bet nereikia Dievo“,- konstatavo esamą situaciją S.Bitkauskas, pridurdamas, kad už pagalbą neimamas joks mokestis, jokia dovanėlė ar kitoks dėkingumo įrodymas, nes per materialius daiktus labai greitai gali pasireikšti šėtono veikimas.
Nei vieną dieną, nei vieną gyvenimo akimirką nepamirškite Jėzaus Kristaus maldos „Tėve mūsų...“, kurioje ne tik kasdienės mūsų duonos duoti šiandien prašoma (t.y. to, kas reikalinga tik šiam momentui - nereikia rūpintis ateitimi, kaupiant žemiškus turtus), ir atleisti mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams ( t.y. atleisti kaltes tiek ir tokiu laipsniu, kokiu tikintysis atleidžia jam kitų padarytas skriaudas), bet ir neleisti mūsų gundyti ( t.y. apsaugoti nuo žemiškųjų vertybių sureikšminimo žmogaus gyvenime, kai nutolstama nuo Dieviškosios valios vykdymo) ir gelbėti nuo pikto (t.y. padėti išvengti neigiamos šėtono įtakos, net jei ir bus patenkama į pagundos situacijas). Amen.
Asta GVILDIENĖ
Dalė iš Griškabūdžio:
