Tūkstantmečiais žmonės žavėjosi mėnulio nušviesta nakties vėsos ir kvapų harmonija, kad surastų šviesą savyje, kad pajustų ramybę. Jie meditavo tylioje gamtos erdvėje, kad ištuštintų protą ir pagydytų sielą. Vertino augalų gydomąsias savybes ir jų skleidžiamus nepakartojamus kvapus. Taip atsirado mokslas ir menas toks pat senas kaip ir pats pasaulis. Šiandien jis vadinamas aromaterapija.
Aromaterapijos praktikavimas, manoma, prasidėjo prieš 6 tūkst. metų Egipte. Čia buvo rastas papirusas, kuriame aprašytas augalinių aliejų poveikis įvairiausių ligų gydymui. Senųjų civilizacijų gyventojai, pastebėję, kad deginant kai kuriuos kvapniuosius augalus keičiasi ir mintys, ir nuotaika, naudojo juos įvairių ritualų ir apeigų metu, smilkydavo smilkalus, norėdami apsisaugoti nuo demonų. Tradicinės indų medicinos žinias apie gydančias vaistinių augalų ir jų aliejų savybes galima rasti daugiau kaip prieš 3 tūkst. metų parašytoje ir šiandien savo išmintimi stebinančioje Ajurvedoje, išvertus iš sanskrito kalbos „gyvenimo žiniose“.
Aromaterapija - tai natūrali gydymo ir profilaktikos sistema, atsiradusi Rytų bei Vakarų kultūrų sandūroje, sujungusi liaudies medicinos tradicijas su naujausiais mokslo pasiekimais. Kiekvienas žmogus yra unikali būtybė, todėl aromaterapija yra labai individualus gydymo ir profilaktikos metodas, grąžinantis harmoniją, natūralumą ir pusiausvyrą. Aromatų terapijos preparatai ir medžiagos plačiai naudojamos patalynei ir patalpoms aromatizuoti, kompresams ir įtrynimams, saunai, kūno priežiūrai, meditacijai, kosmetikai.
Masažas, kuriam naudojamas augalinis aliejus, efektyviau atpalaiduoja įtemptus raumenis, šalina nemigą, padeda įveikti stresą, suteikia dvasinių ir fizinių jėgų, gerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą. Aromatinė vonia – vienas iš paprasčiausių, tačiau ir vienas iš veiksmingiausių aromaterapijos būdų. Priklausomai nuo vandens temperatūros ir pasirinkto aliejaus, ji gali raminti arba aktyvinti organizmą. Tokios vonios pašalina toksinus ir nuovargį, gerina sąnarių judrumą, padeda peršalus ar skaudant galvą.
Priklausomai nuo pasirinkto eterinio aliejaus, terapinis efektas pasiekiamas keičiantis žmogaus nuotaikai: vieni aromatai ramina, kiti stimuliuoja, žadina jausmus ir suteikia žvalumo, treti šalina nuovargį, ketvirti lengvina kvėpavimą. Pačios seniausios vartojimo tradicijos priskiriamos eteriniam čiobrelių aliejui. Jis tinka persišaldžius, sloguojant, kosint. Panašiai veikia ir eterinis eukaliptų aliejus.
Eterinis ramunėlių aliejus vertinamas dėl jo dezinfekuojamojo, gydomojo ir raminamojo poveikio. Pipirmėčių aliejus padeda skaudant galvą, sutrikus virškinimui. Taip pat jis plačiai naudojamas preparatų, skirtų burnos ertmės priežiūrai, gamyboje. Nervų sistemą ramina ir harmonizuoja rožės, sandalmedžio, bergamotės ir jazmino aromatai. Cinamono ir levandos kvapai šalina depresiją ir pakelia nuotaiką. Ne veltui iš šių aromatų gaminamos kvepiančios žvakės ir smilkalai, kurie akivaizdžiai mažina įtampą ir stresą, pagerina nuotaiką bei savijautą.
Mes visą laiką ieškome ramybės išoriniame materialiame pasaulyje, o tiesa ta, kad ji yra mūsų viduje. Ir ten jos reikia ieškoti. Apmaudu, kad kartais mažas uodas, atsitiktinė situacija ar vienas nugirstas žodis gali mus suerzinti ir atimti vidinę ramybę. Tačiau yra daug būdų ją susigrąžinti. Tik niekada nereikia nuleisti rankų. Meditacijos, pasivaikščiojimai gamtoje, maldų ir mantrų kartojimas ar tiesiog buvimas tyloje padeda sugrįžti į save. Ramybė suteikia žmogaus gyvenimui aromatą. Mes, kaip uždegtos smilkalų lazdelės, skleidžiame aplinkui savo aromatą ir darome poveikį mus supantiems žmonėms. Ar kada susimąstėte, kuo kvepia jūsų ramybė?