Skaitytojo nuomonė

Justinas iš Gelgaudiškio:

Gal auklėjimas. Mes šeimoje augome šešiese. Mums tėvų pasakymas buvo šventas reikalas ir darbo po pamokų visada turėdavome. Jei nenusikalsdavai, tai niekas ir nebausdavo. Bet jei ką iškrėsdavom, gaudavom ir beržinikės. Dabar vaiką subart net negalima. Manau, žodinių bausmių reikia. Ten, kur gyvenu, su dviračiu važiavo jaunuolis ir iš kojos suspardė, sudaužė pašto dėžutę. Nepažįstu kas toks.

Jevgenija iš Slavikų:

Galvoju, kad per daug jaunimui duota teisių. Reikia auklėti griežčiau. Manau, kad kol vaikas auga namuose, už jo auklėjimą atsakingi tėvai. O kada mokykloje – turėtų daugiau žiūrėti ir mokytojai. Kai aš ėjau į mokyklą, tai net valytoja padrausmindavo. Reikia jauniems žmonėms daugiau užimtumo. Pratinti prie darbo, kad nesišlaistytų, taip ir užauga be atsakomybės. Visko jaunimas pridaro ir Slavikuose, ir Šakiuose. Skaičiau, kad kažkas šviestuvus sugadino. Manau, šitaip elgiasi iš neturėjimo ką veikti.

Komentuoti

Simonas iš Plieniškių:

Aišku, domiuosi. Nors dar laiko iki kovo 5-osios, kai vyks savivaldos rinkimai, yra. Kol kas dar neapsisprendžiau, už kurį kandidatą balsuosiu. Greičiausiai liksiu prie to pačio, už kurį balsavau anksčiau ir kuris liko už borto. Manau, rajono valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti eiliniams žmogeliams. Mačiau, yra tarp kandidatų ir jaunų žmonių su jaunom komandom. Manau, Šakiams reikia vedlio, kuris būtų kaip geras karvedys, turėtų gerą komandą, telktų ir vienytų žmones.

Juozas iš Ilguvos:

Nelabai domėjausi. Dar gerai ir visų kandidatų į merus, partijų sąrašų nežinau. Mačiau tik keletą kandidatų į merus. Prieš rinkimus reikės daugiau pasiskaityti jų pateiktas programas. Į rinkimus einu visuomet, nors labai stipriai politika nesidomiu. Manau, rajono vadovas turėtų būti visapusiškas. Ir ūkiškas, ir bendraujantis. Manau, balsuosiu už tą pačią partiją, dabartinę valdžią, savo pažiūroms nuo seno esu ištikimas.

Komentuoti

Vilmantas iš Kauno:

Nieko blogo, jei didintų šauktinių skaičių. Kai prieš keletą metų jie atsirado, eidavo daugiau ir savanoriškai. Dėl didesnio lėšų skyrimo gynybai labai sunku atsakyti. Suprantame, kad gintis reikia, bet yra ir ginklų pramonė, kuri turi būti išlaikoma. Ne pinigai svarbiausia. Be abejo, vieni pasipriešinti nesugebėtume, esame NATO nariai ir privalome turėti savo indėlį visame tame, o ne tik ištiesus rieškutes prašyti – padėkite. Turime kažkiek prie tos ginklų pramonės prisidėti.

Vidmantas iš Kudirkos Naumiesčio:

Turimos pajėgos, kurias mes galime sau leisti Lietuvoje, manau, nieko nereiškia. Kokioje vietoje mes gyvename? Jeigu prireiktų kariauti, tai būtų bereikalingos žmonių žūtys su tokiais mūsų ginklais ir strategija. Mūsų visa armija – tai viena divizija. O pas kaimynus – dešimt. Net skiriant daugiau lėšų gynybai, irgi nieko nereikštų. Tai lėšų švaistymas. Tai, kas vyksta Ukrainoje, reikia kuo greičiau užbaigti, sėsti derybų. O ne du kaimai mušasi, o mes štakietus padavinėjam.

Komentuoti

Emilija iš Lukšių:

Manau, kilus pavojui, žinočiau, ką reikia daryti. Nesu pasirengusi ir susikrovusi būtiniausių daiktų krepšį, bet žinočiau, ką reikia pasiimti. Vieną kitą produktą esam sukaupę. Manau, kad yra žmonių, kurie ekstremalioms situacijoms yra pasirengę. Tad to švietimo, manau, užtenka. Tiesa, kur Lukšiuose rasti saugią priedangą, tai nežinau. O kur gyvenu, nebent bunkerį reiktų kasti.

Vida iš Šakių:

Daugumoj būnu Švedijoje, aš čia tik svečias. Švedijoje apie kažkokias ekstremalias situacijas beveik nekalbame. O jei jau tokia situacija būtų, pirmiausiai įsijungčiau radiją ar televiziją ir ieškočiau slėptuvės. Tiesa, kur Šakiuose yra slėptuvių, nežinau. Be to, manau, kažin ar jau prireiktų tos slėptuvės. Nepagalvojau, kad reiktų iš anksto pasiruošti išvykimo krepšį. Pritariu, kad žmones reikia šviesti šiais klausimais, ypač gyvenančius kaimuose.

Komentuoti

Birutė iš Paužnykių:

Klausau per radiją apie Sausio 13-ąją. Man tie įvykiai iki šiol baisu ir gana. Sunki ta laisvė šiandien. Sunkiai buvo iškovota. O dabar vykstantis greta karas gali ir pas mus ateiti. O ką gali padaryti? Nieko. Nesmagi ta laisvė. Gresia jai nuolat pavojus, tas karas nesibaigia. Kad tų karų nebūtų, tai ramiai gyventume ir smagu būtų.

Vytautas iš Plieniškių:

Šiandien Sausio 13-oji, tai lietuvių šventė, Laisvės gynėjų diena. Šiandien iškovotą laisvę, manau, reikia ypatingai vertinti. Daugiau nei prieš 30 metų asmeniškai dalyvavau tuose įvykiuose, tiesa, saugojom Jurbarko ryšio bokštą. Man svarbi ši diena, galbūt jauni žmonės šią dieną kitaip išgyvena. Pasakojau savo vaikams apie įvykius, jie su nuostaba klausia, ar tikrai, tėti, ten šaudė į žmones?

Komentuoti

Juozas iš Šakių:

Jau nežinau, nori visai pensininkus numarinti. Į pensiją išėjau 62-ejų metų, kam čia reikia kaitalioti tą amžių. Vyrui, manau, tokiam amžiuje išeiti į pensiją yra normalu. Jei vėlins, paskui jau nebelieka kada žmogui gyventi. Kokia vyrų vidutinė gyvenimo trukmė? Apie 70 metų. Tai kam tuomet ta pensija žmogui reikalinga? Nebus kam jos mokėti. Išėjus į pensiją norėtųsi dar nors kiek oriai pagyventi.

Ramunė iš Vokietijos:

Tikrai esu prieš. Žmogus sulaukęs 70-ies metų turėtų būti užsidirbęs savo pensinį amžių ir pensinę priežiūrą. Žmogus dirba, dirba, užsidirba 45-erių metų stažą. Tai kada jam pasidžiaugti pensiniu amžiumi? Sveikatos atžvilgiu dirbti iki 72-ejų metų yra nerealu. Iš kitos pusės, jaunimo yra mažai, nebus kam mums uždirbti pensijų. Pas mus Vokietijoje taip pat planuojama vėlinti pensinį amžių iki 70-ies metų.

Komentuoti

Giedrė iš Gelgaudiškio:

Manau, likusi sovietinė sistema. Čia jau iš seniau, genuose tarsi likę ir persiduoda iš kartos į kartą. Savižudybių skaičiumi esame bene pirmieji. Dėl vaikų sunku pasakyti, jų neturiu, kaip su tuo auklėjimu yra, ar taip iš pusiausvyros išveda... Sunku pasakyti, kaip su tuo kovoti. Nežinau.

Sonia iš Šakių:

Manau, didelė įtampa daug reiškia ir žmonės neatlaiko. O jeigu dar niekur neini, aplink daug negatyvios informacijos, ką per žinias rodo... Ir mokyklose vaikai vieni kitus muša, visuomenė įsijautrinusi. Kaip kovoti? Stabilumo pačioj valstybėj daugiau, mažiau melo, nes žmonės jau nežino, kuo tikėti.

Komentuoti

Zigmas iš Šakių:

Tikiuosi laimingesnių, geresnių. Per praėjusius metus turėjau dvi netektis. Esu jau pensininkas, tai kažkokių pasižadėjimų sau neužsibrėžiu. Turiu vilčių 2023-iesiems, kad pensiją galbūt padidintų. O šiaip tai niekuo daugiau lyg ir nesiskundžiu. Norėčiau ramesnių metų.

Jonas iš Girėnų:

Iš pradžių kažką labai daug užsibrėžti, pasižadėti nesinori. Ateityje – matysim. Reikia sveikatą žiūrėti, gydytis, sąnariukai jau biskį kruta. Čia jau tokia viltis 2023-iems, kad pasveikt. Iš šių metų tikiuosi ir viliuosi, kad karai pasibaigtų, infliacija mažėtų. Aišku, ir kainos nekiltų, žada ir pensiją didinti. Anūkas šiek tiek sirguliuoja – sveikatos jam linkiu.

Komentuoti