Esu pakviesta. Pas mus Lekėčiuose bus tvarkomas miestelis, Lekėčių girininkijos miškas. Pakviesti visi gyventojai švarintis penktadienio popietę, dalyvausiu ir aš. Deja, į talką ateina nedaug žmonių. Tokios akcijos Lietuvoje, manau, yra labai reikalingos. Nepastebiu, kad rajone yra kažkokių šiukšlynų, nebent tada, kai buvo bendro naudojimo konteineriai. Talkos metu rinksim miestelyje šiukšles, miške – šakas.  

Aš gyvenu sodyboje, tai tiek darbo turiu! Reikia padirbėti šiltnamyje, apsigrėbti apie ūkį. Aišku, plastikinę tarą surinkti ir priduoti į taromatus. Padedu su darbais vienai kaimynystėje gyvenančiai kaimynei. Manau, kad tokią akciją reikėtų Lietuvoje organizuoti anksčiau – sniegą nuleido ir tvarkytis. Jau dabar ir žolė sužėlus, rakteliai pievose žydi, kaip gali grėbti... Manau, kad Šakiuose yra gera tvarka.

Mugėse lankomės dažnokai. Anksčiau, kai turėjome sodą, pirkdavom daug dekoratyvinių augalų ir medelių. Dabar gi pirmiau turim aplink namus apsitvarkyti, išsilyginti, o tada spręsim, ką reikėtų įsigyti.

Seniai buvau. Šiandien važiavau į Šakius, tai užsukau. Daug nepirkau. Šilauogę vieną, šluotą prie ūkės ir tikro Rimutės šimtalapio iš Alytaus. Nelabai daugiau kur tokio randu, tai kai tik pamatau, visada nusiperku.

Jei vienas pensininkas gyveni bute, tai sumokėjus mokesčius ant maisto mažai kas lieka. Jei gyveni dviese ar trise, pragyventi lengviau, gali dar ir kitiems padėti. Aš dirbdamas negyvenau geriau nei dabar gaudamas pensiją. Manau, jei mėnesio pajamos siektų 2000 eurų, galėtume gyventi oriai, ypač dabar, kai tokia kainų pasiutpolkė aplinkui.

Manau, taip. Turiu namus, pensijos pragyvenimui užtenka. Aišku, norėtųsi gyventi geriau. Gaunu 370 eurų už 48 metų darbo stažą. Ar čia pinigai, kai viskas taip brangsta? Kad gyventi oriai, sakyčiau man, pensininkui, užtektų 1000 eurų.

Mintys labai geros. Pavasaris yra labai lauktas, nes žiema buvo šalta, pavasario pradžia taip pat buvo nemaloni – vėjai ir šalčiai. Šiandien yra gražus oras, pavasario jau sulaukėme. Atšilus orui, aišku, mano gyvenime vyksta ir pokyčiai – pavasarį aš visuomet pradedu sportuoti, nes žiemą kažkaip šalta ir sunku sporto salę lankyti.

Su gerom. Smagu, kai daug saulės. Manau, kad tuomet ateina pas žmogų laimė. Būna geresnė nuotaika, depresija dingsta po žiemos. Aš asmeniškai pakeičiau šukuoseną, apsilankiau pas manikiūristę. Orams atšilus, tęsiam namo remontus.

Aš nedeklaravau, nes esu pensininkė, galvoju, kad man nereikia. Anksčiau, kai dirbdavau, visuomet deklaruodavau, eidavau į mokesčių inspekcijos skyrių Šakiuose, nes čia man darbuotojai viską išaiškindavo, atsakydavo į man iškilusius klausimus.  

Dar ne. Vis laiko nėra, darbai. Laukiu, kuomet man bus laisvos dienos ir tuomet galėsiu nuvykti į mokesčių inspekciją. Deklaruosiu čia, nes šiuo metu tiesiog neturiu namuose interneto. Deklaruoju pajamas kasmet, pernai tai dar 19 eurų teko primokėti, būna kai kuriais metais, kad sugrįžta išleisti pinigai. Du procentus pajamų mokesčio dažniausiai skiriu mūsų miestelyje įsikūrusiai pensininkų organizacijai.

Galimybių būtų, bet žmonių netenkina darbo užmokestis. Dabar pirmu numeriu žmonės laiko atlyginimą. Todėl daug mūsų rajono gyventojų važinėja dirbti į Kauną. Ir ten įsidarbina labai greitai. Aišku, visada sunkiau darbą randa tie, kas neturi kvalifikacijos.

Labai sunku. Atlyginimas neturi reikšmės. Įsidarbinti nėra kur. Gal čia švogerių kraštas, visi savi užpildo laisvas darbo vietas. Baisu.

Net Seime, aukščiausioje vietoje, yra patyčių. Jų yra ir mokyklose, ir darbe, ir tarp draugų. Yra, kas susimąsto, yra, kas ir nepagalvoję įžeidžia. Yra mokančių kalbėti nesityčiojant, bet labai daug kur bandome vieni iš kitų pasijuokti ir pasityčioti.

Man atrodo, kad kiek mes sulaukiame patyčių iš valdžios, tai iš nieko tiek nesulaukiame. Tai visiškas nesiskaitymas, akivaizdus melas kiekvieną žingsnį. Nieko nedaroma, kad žmogui būtų geriau. Apskritai, manau, žmonės nemoka priimti kritikos. Reikia galvoti, ką ir kaip sakai, bet reikia mokėti ir priimti. Ar mes mokame kritikuoti neįžeisdami? Sunkiai.