Aš visada aukoju ir prisidedu prie labdaros akcijų, kaip tik galiu. Manau, kad tokių akcijų labai žmonėms reikia, nes kiti tikrai nieko neturi. Valstybė turėtų pasirūpinti žmonėmis, bet taip, deja, nėra, reikia visiems prisidėti. Kartais ir pačiam būna sunku, tačiau vis tiek kažkaip randu būdų paaukoti.

Aš pritariu tam, kad reikia padėti tiem skurstantiems ir aukoti jiems per įvairias akcijas. Nesame patys labai daug turintys, bet, manau, reikia dalintis su tais, kurie turi dar mažiau. Atiduodame ir drabužius, ir taip prisidedame prie įvairių akcijų, aukoju ir „Maisto bankui“.

Tikrai nekas. Politikai tik pešasi tarpusavyje ir daugiau nieko. Aš pats palaikau Pranckietį. Gerai, kad ir po antro balsavimo jis išliko Seimo vadovo poste. Manau, Karbauskiui teks susitaikyti su Pranckiečio pergale.

Labai blogai. Per 20 metų politikai nieko gero nepadarė, kad paprastam žmogui būtų gerai gyvent, todėl nieko kito nelieka, kaip tik važiuot į užsienį užsidirbt. Gaudamas 300–400 eurų algos, žmogus Lietuvoje tik egzistuoja. Pats esu už Pranckietį, nes laikau jį vienu geriausių Seimo pirmininkų, išmanančių žemės ūkio politiką.

Negaliu taip greitai atsakyti. Nors galvoju, kad valdžia viena ranka duoda – kita atima. O mokesčius padidins žmonių sąskaita. O nauji mokesčiai – visuomet blogai, vis daugiau ir daugiau reikia pinigų atiduoti. Taupyti turėtų pati valdžia, nemėtyti pinigų, pavyzdžiui, mažinti Seimo narių skaičių, juk žmonių Lietuvoje tai mažėja.

Nemanau, kad šalis pradės gyventi gerai, jeigu padidins mokesčius. Gražiais valdžios žodžiais, kad pinigai bus skirti sunkiau gyvenantiems, netikiu. Jeigu ir išdalins po kelis eurus pensininkams ar vaikams, ar nuo to bus geriau? Reikia sudaryti sąlygas, kad žmogus galėtų uždirbti daugiau pinigų. Didinant mokesčius verslininkams, atsiras šešėlis. Jei neišgyvens verslas, mokesčių visai nesurinks.

Žmonės punktuose gaudavo jiems reikalingiausias paslaugas – susileisti gydytojo skirtus vaistus, pasistatyti lašalinę. Mobili paslauga pas mus nepasitvirtino, nes teikiama visai ne ta paslauga, kurios žmonės nori. Atvažiuoja gydytoja, kuri išrašo receptus, o to žmonėms reikia mažiausiai, jie turi savo šeimos daktarus, prie kurių prisirašę. Beje, ir ta mobili pagalba dabar jau neatvažiuoja.

Žmonės jau buvo nepatenkinti, kai čia dirbanti felčerė dažnai atostogaudavo, nes atėję jos nerasdavo gydytojo kabinete, o gyventojams jos paslaugos labai reikalingos. Jeigu bus alternatyva ambulatorijai, tai žmonėms reikia žinoti, kaip ji dirbs ir kokias paslaugas teiks.

Aš pats nesiskiepiju. Jei apsergu, griebiu paracetamolio ir pasveikstu. Nesu prieš skiepus. Kitiems reikia skiepytis, nes gripas gali būti labai pavojinga liga.   

Taip, būtinai. Reikia skiepytis. Kai aš vaikystėje sirgau visomis ligomis, vos išgyvenau ir dabar turiu daug problemų. Todėl skiepijuosi ir nuo gripo, ir nuo erkinio encefalito. O ką gi daryti, kai tarp miškų gyvenu. Manau, vakcinos veiksmingos, nes kai pradėjau skiepytis, niekada nesergu. 

Vietos valdžia, manau, priima teisingus sprendimus ir dirba dėl žmonių. Neteko man kreiptis į seniūnaitį, žinau, kad jie lyg seniūnų pavaduotojai. Matau, kad Šakiai taip pat gražėja: tiesiami dviračių takai, išasfaltuota ir sutvarkyta V.Kudirkos gatvė, įrengta prieš įvažiuojant į miestą žiedinė sankryža.

Visi turime žiūrėti bendrų interesų, kad žmonės turėtų darbą, orią senatvę. Kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs: norim matyti gražias gatves, tai neikim ir patys nešiukšlinkim, plastiką rūšiuokim. Mes tik mėgstam dejuoti, ašaroti, tačiau nieko nedarom patys. Iškilus kokiam klausimui, aš dažniau kreipiuosi ne į savo seniūniją, bet į Šakių savivaldybę.

Jeigu tos komandiruotės yra susijusios su rajono žmonių gerove, ryšių užmezgimu, tai jos yra naudingos. Aš nesipiktinu, jeigu jos yra dėl mūsų visų gerovės, bendrų projektų. Savo krašte negalima užsibūti, reikia semtis žinių ir svetur, tačiau iš to turi būti nauda ir mums, gyventojams.   

Pusė komandiruočių būna dažniausiai asmeninias reikalais, netikiu, kad dėl žmonių. Jeigu komandiruotės būna dėl valstybės, tada turėtų grįžę politikai teikti ataskaitą, kokiu klausimu vyko ir ką ten nuveikė, kokia konkreti nauda mums iš to, o dabar nieko negirdime, kas ir kaip ten buvo. Kai nieko nežinome, tai peršasi išvada, kad jie keliavo už mūsų pinigus tik asmeninias reikalais.